Dauguma vairuotojų prieš pirkdami automobilį žino, ką rinksis - MPD ar APD, tačiau kyla sunkumų bandant pasirinkti tarp „automato", „variatoriaus" ir „roboto". Šiuo atveju, neturint reikiamų žinių, išsirinkti nėra taip paprasta. Taigi, kuo skiriasi minėtos pavarų dėžės?

Šiaip jau, ypač įvertinus dabartinę situaciją, geriausia būtų rinktis automobilį su klasikine automatine pavarų dėžė. „Robotai" ir „variatoriai" pasirodė sąlyginai neseniai, todėl apie jų eksploatacija žinoma dar mažokai, be to, kiek teko susidurti, remontas kainuoja labai brangiai. Kita vertus, robotizuota transmisija taip pat turi savų privalumų.

Robotizuota transmisija

Privalumai:

mažesnės kuro sąnaudos;

pigi pati transmisija (nekalbama apie remonto darbus);

pigi priežiūra ir eksploatacija.

Trūkumai:

nelabai tolygiai persijungia pavaros;

pavaros persijungia lėtai.

Kaip ji sudaryta? Bene geriausia robotizuota transmisija „SMG" („Sequental M Gearbox") gali pasigirti M serijos „BMW" automobiliai. Jos pagrindą sudaro 6 pavarų MPD, kurioje pavarų perjungimu ir sankabos atjungimu rūpinasi elektronika valdoma hidraulika. Pavarų perjungimas trunka akimirką - 0,08 sekundės.

Tai - brangus ir sudėtingas variantas, tačiau yra ir pigesnių. Paprasčiausias MPD perdarymo į robotizuotą transmisiją būdas realizuotas A klasės „Mercedes-Benz" automobiliuose. Juose mechaninė pavarų dėžė turi elektroninį hidraulinį sankabos prievadą. Vairuotojas perjungia pavaras kaip paprastoje MPD, tačiau paminos salone tik dvi - elektronika stebi akseleratoriaus paminos ir pavarų perjungimo svirties padėtį, o reikiamu momentu perjungia pavarą. Siekiant išvengti nesklandumų perjungiant pavaras arba variklio užgesimo staigiai stabdant, sistema taip pat stebi variklio ir ABS daviklių rodmenis.

Dar vienas variantas - pakeisti hidraulinius siurblius žingsniniu elektros varikliuku. Taip pasielgė „robotų" kūrėjai iš „Opel" ir „Ford". Tiesa, šį kartą už bandymą sutaupyti teko sumokėti: pavaros persijungia stipriais šuoliais ir pavėluotai. Įdomu tai, kad japonai tokią pat technologiją panaudojo „Toyota Corolla" modelyje, tačiau pavaros persijungia gerokai greičiau ir švelniau.

Variatorius

Privalumai:

pavaros persijungia tolygiai;

pavaros persijungia greitai;

sumažėja kuro sąnaudos.

Trūkumai:

transmisija brangi;

brangus aptarnavimas.

Kaip sudarytas variatorius? Pirmąją bepakopę transmisiją sukūrė olandų įmonės „DAF" inžinieriai. Ji veikia taip: sukimo momentą perduoda guminis diržas (šiandien automobiliuose naudojamas arba plieninis diržas, arba grandinė), užmautas ant judančių kūgio formos diskų, kurie sukuria diržinės pavaros skriemulius. Kai vedantieji diskai išsiskleidžia, o vedamieji susikleidžia, „išėjimo" momentas padidėja, o atvirkščiai - sumažėja. Pagrindinis šios sistemos trūkumas - užpakalinės ir neutralios pavaros nebuvimas. Skirtingi gamintojai šias problemas sprendžia skirtingai.

Klasikinė automatinė transmisija

Pliusai:

pavaros persijungia greitai;

pavaros persijungia tolygiai.

Trūkumai:

padidėja kuro sąnaudos;

transmisija brangi;

aptarnavimas brangus.

Klasikinę APD sudaro du pagrindiniai komponentai. Pirmasis - hidraulinis transformatorius, kuris pakeičia smagratį. Antrasis - planetarinė pavarų dėžė. Beje, mechaninės „automatų" dalys per jų egzistavimo laiką pasikeitė labai nežymiai. Tik padaugėjo pavarų (nuo 2 iki 8). Labai evoliucionavo valdymo sistema. Kažkada automobiliuose su APD pavaras tekdavo parjungti stumdant svirtį aukštyn žemyn, o dabar transmisija atlieka šią funkciją pati.

Taip pat dabar šį APD „savarankiškumą" galima kontroliuoti pagal konkretaus vairuotojo vairavimo stilių: galima pasirinkti vieną iš kelių darbo režimų. Aktyvus vairuotojas gali pasirinkti „sport" režimą, ramus - „komfort". Moderniausi prisitaikantieji „automatai" moka patys prisitaikyti prie vairuotojo vairavimo stiliaus.

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos iš http://constructeurs.photos.caradisiac.com/

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.