Septyni iš dešimties vairuotojų pateisina nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o penktadalis jų kelyje kitiems vairuotojams yra rodę nepadorius gestus - tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting" atlikta didžiųjų Lietuvos miestų vairuotojų apklausa. Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" duomenimis, net 10 proc. užregistruojamų eismo įvykių priežastimi tampa nekultūringas vairavimas.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, per šių metų pirmus du mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kasko ir privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime avarijų skaičius ūgtelėjo ketvirtadaliu, o išmokų suma už patirtus nuostolius padidėjo 30 proc. ir siekė beveik 8 mln. litų. „10 proc. draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" užregistruojamų avarijų kyla dėl nekultūringo vairavimo. Tai reiškia, kad per du mėnesius dėl nekultūringo vairavimo eismo dalyviai patyrė 800 tūkst. litų nuostolių", - teigia A. Pilčicas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius teigia, kad 2010 metais buvo išaiškinta kiek daugiau nei 407 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų. „Vairuotojams baudos dažniausiai skiriamos dėl kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymo, nesinaudojimo saugos diržais bei leistino greičio viršijimo, taip pat dėl kitų pažeidimų, tokių kaip kalbėjimas mobiliuoju telefonu, posūkio signalų nerodymas. Šių pažeidimų reikšmingumas neturėtų būti nuvertinamas - jie gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi", - teigia G. Aliksandravičius.

Vairuotojų apklausos rezultatai atskleidė, kad nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pavyzdžiui, posūkio nerodymą, greičio viršijimą iki 10 km/val., kai tai niekam netrukdo, labiau linkę pateisinti vyrai (88 proc.) nei moterys (57 proc.). Juos labiausiai linkę toleruoti sostinės vairuotojai (beveik 75 proc.), mažiausiai - Šiaulių miesto gyventojai (beveik 30 proc.). Tyrimas atspindi, kad beveik pusė apklaustų vairuotojų daugiau nei kartą persirikiuodami sąmoningai nėra rodę posūkio ir daugiau nei pusė jų - vilniečiai. Penktadalis vairuotojų teigė, kad yra rodę nepadorius gestus, grūmoję suerzinusiam vairuotojui: vyrai 5 kartus dažniau negu moterys nepasitenkinimą išlieja grasinančiais rankų mostais. Tokia elgsena dažniausiai vyrauja Vilniuje tarp vairuotojų iki 40 metų.

Didžiausią susierzinimą vairuotojams (daugiau nei 70 proc.) kelia, kai dideliu greičiu važiuojant sutrukdo priešais iš šalutinio kelio įsukantys automobiliai. Vyrai dažniausiai pyksta dėl posūkio nerodančių vairuotojų (beveik 90 proc.), tuo tarpu moterys - dėl nekultūringai pastatytų automobilių (daugiau negu 70 proc.). Tiesa, automobilį su avarinėmis šviesomis be rimtos priežasties ten, kur automobilį statyti draudžiama, dažniau linkusios palikti moterys nei vyrai. Apklausti vairuotojai patys įvardindami juos labiausiai erzinantį nusižengimą minėjo ir mobiliaisiais telefonais kalbančius bei dėl to mažiau dėmesingus vairuotojus.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" duomenimis, dėl nekultūringo vairavimo eismo įvykiai dažniausiai įvyksta, kai siekiama išvengti susidūrimo su automobiliu, kurio vairuotojas aplenkęs staigiai stabdo arba bando „prispausti" prie kelio atitvaro. „Tokiais atvejais dažnai įvyksta susidūrimai, pasitaiko, kad avarijos siekiantis išvengti vairuotojas nuvažiuoja nuo kelio - tenka remontuoti važiuoklę, kėbulą ar atskiras jo dalis. Vidutiniškai patiriama 2 tūkst. litų siekianti žala", - pasakoja draudimo bendrovės atstovas.

A. Pilčicas atkreipia dėmesį į atvejus, kai dėl nekultūringo eismo dalyvio žalą patyręs vairuotojas yra priverstas automobilį remontuoti savo lėšomis. „Kartais chuliganai sukelia tokias avarines situacijas, kuomet kaltu lieka iš tikrųjų nukentėjęs vairuotojas. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas greitai įsirikiuoja priešais automobilį ir staigiai stabdo - įrodyti, kad buvo laikomasi saugaus atstumo gali tapti sudėtinga. Pritrūkęs įrodymų nukentėjusysis gali likti netgi kaltas. Tokiu atveju žalą atlygintų tik kasko draudimas", - teigia A. Pilčicas. Jis į tokias situacijas pakliuvusiems vairuotojams rekomenduoja nedelsiant gauti eismo įvykio liudininkų kontaktus - jie galėtų padėti įrodyti, kad žala patirta dėl chuliganiško kito vairuotojo elgesio.

G. Aliksandravičius pataria vairuotojams apie kelyje nekultūringai vairuojančius, galimai neblaivius ir kitiems eismo dalyviams grėsmę keliančius vairuotojus pranešti policijai, esant galimybei, tokius atvejus užfiksuoti techninėmis priemonėmis.

Vairuotojų apklausa buvo atlikta šių metų vasarį. Jos metu 1 008 vairuotojai buvo apklausti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.

Daugiau informacijos teirautis:
Audrius Pilčicas, UADB „ERGO LIETUVA" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius, tel. (8 5) 268 3061.
Gintaras Aliksandravičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, tel. (8 5) 271 9430.