Mūsų žiniasklaidoje vis dar vyrauja tendencijos akcentuoti nelaimes ir nusikaltimus. Ypač mėgstama tema - vieni kitus apvogę ar apiplėšę užsienyje gyvenantys tautiečiai. Panašu, kad kažkas tyčia formuoja neigiamą ne tik kitų šalių piliečių, bet ir lietuvių požiūrį į pačius save. Tikėtina, kad būtent todėl „pamirštami" ir „nepastebimi" teigiami dalykai. Turbūt šiandien mažai kas žino, tačiau užsienyje gyvenantys lietuviai kuria bendruomenes, padeda vieni kitiems ir net organizuoja šventes, į kurias atvyksta ne tik tos šalies, bet ir Lietuvos gyventojai. Viena tokių švenčių vyko per šias Jonines. Plačiau apie ją autoreviu.lt skaitytojams pasakoja organizatoriai - motoklubo „Vorai MC Nomads" padalinys.

Joninės Švedijoje tradiciškai asocijuojasi su braškėmis, silke, šviežiomis bulvėmis beigi keliais stikliukais Akvavito (skandinaviškos degtinės), čirpinant skripkelei ir skambant tradicinėms užstalės dainoms tradicinio lietaus fone, mat švediškos Joninės (šved. Midsommer vidurvasaris, švenčiamas dieną prieš lietuviškas Jonines) dažniausiai būna merkiamos lietaus. Ne išimtis žadėjo būt ir šie metai. Pernai rizikingai startavęs Pirmasis Švedijos lietuvių motociklininkų suvažiavimas, surengtas „Vorai MC Nomads" padalinio ir „GUG" restorano, pavyko geriau, negu buvo tikėtasi. Susirinko ne tik aibė motociklininkų, bet ir šiaip smalsuolių, mat jokių lietuviškų renginių Skandinavijoje dar nebuvo rengta. Daug prie renginio organizavimo prisidėjo ir vietos entuziastai. Atsiminimai po pirmojo suvažiavimo liko kuo geriausi, taigi šių metų projektui buvo skirta daugiau lėšų ir sulaukta gerokai daugiau savanorių.

Programa buvo tradicinė: kolona, rungtys, koncertas ir šokiai pokiai. Kadangi rytas išaušo vėjuotas ir lietingas, buvo šiek tiek neramu, kad renginys bus tuštokas, tačiau blogas mintis išsklaidė išvakarėse ėmę rinktis dalyviai ne tik iš Švedijos (lietuviai ir vietiniai), bet ir iš Lietuvos, Danijos ir net Rusijos. Nepriklausomas baikeris Roma iki renginio sukorė per 3000 km ir atvyko nuo Rostovo prie Dono.

Tiesiog šiaip. Dalyvaut. Čia palieku truputį peno pamąstymams vietos cukriniams baikeriams, kuriems buvo „šalta", „šlapia", „vakar gėriau" etc., gyvenantiems keliasdešimt kilometrų spinduliu.

Nepaisant to, perpiet paradan išriedėjo kelis šimtus metrų nusidriekusi įvairiausių motociklų kolona, griausmu nustebinusi braškių rinkėjus ir tingius biurgerius, spoksančius jūron iš savo mansardų.

Daugiausia susidomėjimo sukėlė motorungtys, pritraukusios minią smalsuolių: statinės ridenimas motociklu,

motokrepšinis,

šaudymas į taikinį kaliausę važiuojant,

duobių kasimas padanga.

Entuziastingiausi motociklus išstūmė, palikę tik padangų skutus. Tiesa, britvininkai savo iniciatyva surengė lenktynes, iš kurių vienas grįžo gerokai apsilamdęs bet, ačiū seniems dievams, gyvas ir sveikas.

Kokios varžybos be prizų? Nugalėtojai džiaugėsi marškinėliais, alumi ir lietuviškais kepsniais.

Po rungčių visus vidun sukvietė seni roko chuliganai „Išjunk šviesą", sudrebinę restorano skliautus senais, gerais šlageriais ir per keletą sekundžių sukėlę publiką ant kojų.

Šoko ir trypė tiek senas, tiek jaunas. Savotiško žavesio renginiui suteikė aplink besisukinėjantys ir neturintys prie ko prikibt policijos ekipažai, vietiniai ūkininkai ir nedrąsūs vaikai su fotoaparatais. Nors publika buvo labai marga, nuo mūvinčių šlepetėmis ir apsirengusių treningais iki vilkinčių odiniais drabužiais su žvangančiais skambaliukais, tačiau tvyrojo draugiška atmosfera. Nebuvo pastebėta jokių incidentų nei tarp lietuviškų besisvečiavusių klubų, nei tarp vietinės darbo liaudies. Galima drąsiai teigti, kad entuziazmo rezervas kitiems metams paruoštas ir po metų visus kvies jau Trečiasis Švedijos lietuvių motociklininkų suvažiavimas!

Tekstas ir nuotraukos Vorai MC Nomads

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.