Šventės baigėsi ir vėl tenka grįžti į kasdienę rutiną. Daugelis sutiks, kad automobilis tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dažniau naudojami automobiliai greičiau ir dėvisi, o tada, užuot leidę milžiniškas sumas remontams, pradedame ieškoti kuo jį pakeisti. Nepaisant valdžios pareiškimų apie „suvaldytą krizę" ir „gerėjantį gyvenimą", eilinis mūsų šalies pilietis to nejaučia ir, rinkdamasis naują transporto priemonę, greičiausiai eis ne į saloną, o į automobilių turgų.
Esame rašę, kad turguje mūsų tyko įvairūs pavojai. Salonai taip pat ne visada pradžiugina, tačiau naujiems automobiliams taikomos didelės, naudotiems - gerokai mažesnės, bet garantijos. Turguje to negausime, tad rinktis reiktų labai atidžiai ir apgalvotai. Be to, kiekvieną automobilį, jeigu tik jis nestovės visą laiką garaže, anksčiau ar vėliau teks remontuoti: tiek keisti besidėvinčias dalis, tiek tvarkyti netikėtai išlindusius nestatistinius gedimus.
Taigi, ką reiktų atsiminti? Kiekvienas senas automobilis kadaise buvo naujas ir stovėjo salone. Turbūt jau niekam ne paslaptis, kad automobilių salonai gerokai daugiau uždirba iš automobilių servisų negu iš jų pardavimo. Tikrai neapsidžiaugsite, jei nebrangiai įsigyto automobilio remontas ir techninė priežiūra pareikalaus didžiulių investicijų.
Kaip pavyzdį galima būtų imti „Mitsubishi Lancer". Penkerių metų automobilį galima įsigyti už 18 000-20 000 Lt. Priekinis stiklas nelaimės atveju su pakeitimu gali atsieiti apie 500 Lt (gali būti, kad kai kurių pardavėjų taikomos „akcijos" leis dalis įsigyti pigiau, bet negi lauksi pusę metų eilinės akcijos). Nenudžiugins nei naujų originalių žibintų, nei kitų kėbulo dalių kainos. Žinoma, visada lieka autolaužynai, tačiau jie ne visada turi reikiamų dalių. Beje, kartais dalys juose (kalbant apie apynaujus automobilius) gali būti net brangesnės.
Palyginus „Lancer" su ne pačiu pigiausiu „BMW" paaiškėtų, kad dalys, net perkant jas iš oficialaus atstovo, yra maždaug per pusę pigesnės.
Iki 2006 m. gamintų fiestų su 1,3 l varikliais, kurios šiandien kainuoja apie 10 000 Lt, naujas ABS blokas kainuoja 3 500 Lt. Viena detalė atsieina apie trečdalį automobilio rinkos kainos. Ir tokių pavyzdžių galima rasti daugiau.
Taigi, panašiai situacija dėliojasi ir antrinėje rinkoje, ypač kai kalbama apie apynaujus - 5 metų ir mažiau - automobilius. Bene daugiausiai laimi pasirinkusieji vokiškus automobilius. Jų mūsų keliuose apstu, galima lengvai rasti ar užsakyti naujų, o skubant - ir naudotų detalių. Taip pat dažnai vokiškiems modeliams tinka ir neoriginalios atsarginės detalės.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad Europoje yra prekių ženklų, kurių automobilių aptarnavimas ganėtinai problemiškas. Turbūt geriausiu pavyzdžiu galėtų būti švedų ir kinų prekių ženklas „Volvo". Neabejotinai šių automobilių aptarnavimas yra vienas brangiausių, o dalys kainuoja bene brangiausiai. Be to, dalys dažniausiai naudojamos tik originalios, tad apie pigesnes alternatyvas galima pamiršti. 10 metų senumo modelio priekinis žibintas kainuoja 300-400 Lt. Naujesnių modelių dalių kainos dar didesnės. Be to, „Volvo" laikosi principo, kad darbai būtų atliekami tik autorizuotose arba oficialiuose servisuose. Žinoma, galima su savo automobiliu elgtis kaip patinka, tačiau į garažinį servisiuką jo varyti nepatartina. Panaši situacija su tokiais prekių ženklais kaip „Jaguar" ir „Land Rover".
Tiesa, apie minėtų prekių ženklų tvarką po truputį galima kalbėti būtuoju laiku. „Jaguar" ir „Land Rover" šiuo metu priklauso sunkumus išgyvenančiam indų koncernui „Tata", „Volvo" šeimininkais tapo kinų „Geely". Tikėtina, kad naujieji šeimininkai nustatys savo tvarką.
Gerai paieškojus, ypač dabar, galima rasti galingą, puikia sąranga pasižyminti modelį už palyginti nedidelę kainą. Krizės pasekmės dar jaučiamos. Tai jokiu būdu nereiškia, kad pigi bus ir automobilio eksploatacija. Kai kuriuose modeliuose su V 12 varikliais vien žvakių keitimas gali sudaryti apie 10 proc. automobilio kainos. Vienas serviso specialistas, žiūrėdamas į naują „Mercedes Benz" sakė, kad vien „prisilietimas" prie jo oficialiame servise kainuos apie 1 000 Lt.
Besižavintiems neeksportiniais amerikietiškais modeliais, kurių mūsų keliuose apstu, reiktų priminti dar kai ką. Maža to, kad dalių kokiam bjuikui ar kadilakui teks ieškoti už Atlanto. Jų sulaukus problemos nesibaigs, nes, tarkim, kai kuriems modeliams keičiant žvakes tenka perrinkti pusę variklio skyriaus ir dar nuimti ratą.
Tą patį galima pasakyti ir apie retokai mūsų gatvėse pasitaikančias senesnes „Lancia", kurių užpakaliniai amortizatoriai gali kainuoti iki 2 000 Lt. Nereiktų žavėtis ir specifinės išvaizdos „Renault Avantime". Atrodo automobilis gražiai, bet oficialus pardavėjas tokių modelių niekada neturėjo, o ir antrinėje rinkoje jų vienetai. Dalys, tikėtina, jam tiks tik originalios, laužynuose jų rasti nepavyks, tad teks užsakyti ir ilgai laukti.
Taigi, rinkdamiesi automobilį, galvokite ne apie jo specifinę išvaizdą ar „kietumą", o apie praktinius dalykus - remontą ir atsargines dalis. Specifinius modelius vertėtų palikti konkretaus prekių ženklo gerbėjams arba auksarankiams meistrams, mėgstantiems laisvalaikiu perdarinėti turimas transporto priemones.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.