Vos prieš mėnesį besiderantys ir atidūs lietuviai automobilių turguose buvo nelaukiami pirkėjai. Bet iš prekyviečių pasitraukus Rytų kaimynams ieškantieji apynaujo naudoto automobilio jau gali užsukti į aikšteles, nors čia pasirinkimas vis dar skurdus.

Pastarąjį pusmetį naudotų automobilių prekeiviai gyveno tarsi rojuje - jų prekių paklausa buvo, galima sakyti, neribota. Baltarusiai, kazachai ir kitų Rytų valstybių piliečiai beveik nesiderėdami pirko pačius įvairiausius modelius. Benzininiai ar dyzeliniai, vokiški ar korėjietiški, universalai ar kupė - tai buvo nesvarbu, išskyrus modelių senumą.

Pirkėjai iš Rytų ilgai nesvarstydami pirko bet kokius automobilius, ne senesnius nei 10 metų, kad spėtų išvengti didžiulių muitų, kurie nuo liepos 1 dienos buvo įvesti įvežamiems naudotiems automobiliams.

Todėl jau nuo žiemos vidurio, paprastai gana vangaus meto mašinų turguose, lietuviai ėmė jaustis antrarūšiais pirkėjais. "Nenori - nepirk, dabar netrūksta perkančiųjų", - atšaudavo prekeiviai žmonėms, bandžiusiems daugiau pasiderėti ar pageidavusiems nugabenti automobilį į servisą patikrinti.

Dauguma skelbimų internete pirmiausia buvo rašomi rusų kalba, o tik paskui lietuvių arba teksto versti į valstybinę kalbą nesivarginta apskritai.

Tačiau nuo liepos pradžios automobilių turgūs staiga ištuštėjo. Baltarusijoje ir Kazachstane įsigaliojus naujiems, gerokai didesniems muito mokesčiams į automobilių pardavimo aikšteles beveik nebeužsuka šio regiono piliečiai, anksčiau sudarę iki 90 proc. pirkėjų.

Nori naujesnių

Naudotus automobilius parduodantys verslininkai nedrąsiai pripažįsta, kad kainų burbulas po truputį bliūkšta, bet persiorientuoti į lietuvius pirkėjus neskuba. Nors automobilių kainos po truputį leidžiasi žemyn, pirkėjams siūloma beveik vien tai, kas liko nuo prekybos bumo.

Per didžiausią pirkėjų iš Rytų antplūdį vien tik skelbimų portale "Autoplius.lt" buvo siūloma daugiau nei 40 tūkst. lengvųjų automobilių, o dabar šis skaičius vos siekia 30 tūkstančių. Per antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, parduodamų automobilių skelbimus skaitė beveik dvigubai daugiau Rusijos ir Baltarusijos gyventojų, o apsilankymų iš Kazachstano buvo padaugėję net 330 procentų.

Portalo plėtros vadovo Viktoro Daukšo manymu, pasiūla susitraukė daugiau nei ketvirtadaliu ne vien dėl itin retai beužsukančių užsieniečių, bet ir dėl šiltų orų. Mat vasarą atostogauja ne tik potencialūs pirkėjai, bet ir pardavėjai. Pasak jo, sumažėjusi pasiūla nereiškia, kad parduodami tik likučiai. "Skelbimuose būna ir vienokių, ir kitokių modelių, bet perkami tokie patys. Lietuviai pastaruoju metu pirko tą patį, ką visada pirkdavo", - teigė pašnekovas. Dažniausiai lietuviai perka 11-20 metų senumo transporto priemones, o aštuonios iš dešimties būna vokiškų markių. Tik paskutinį ketvirtį mūsų krašto gyventojai pasidavė rytietiškai tendencijai ir pirko daugiau naujesnių automobilių. Dėl to, techninių apžiūrų (TA) įmonių asociacijos "Transeksta" duomenimis, Lietuvos keliais riedantys automobiliai "atjaunėjo" vidutiniškai nuo 14,6 iki 14,4 metų (skaičiuojami tik šalyje registruoti automobiliai, turintys galiojančią TA). Pasak V.Daukšo, prieš baltarusių antplūdį lietuviai ne itin noriai pirkdavo naujesnes nei 10 metų mašinas, todėl padidėjusi apynaujų modelių paklausa, jo manymu, labiau priklauso ne nuo užsienio pirkėjų įtakos, bet nuo pagerėjusios ekonominės situacijos.

Pasirinkimas dešimteriopai mažesnis

Jei tai tiesa, netrukus Lietuvos automobilių parkas turėtų dar labiau atsinaujinti, nes pirmoje liepos pusėje parduotų automobilių vidutinė kaina, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, smuktelėjo nuo 3 iki 9 proc., o labiausiai atpigo 6-10 metų automobiliai, buvę paklausiausia Baltarusijos piliečių preke.

Bet kol kas lietuviams didžiausia problema ne esama naudotų mašinų kaina, o itin skurdus pasirinkimas. Turgaus prekeiviai neslėpė, kad dauguma aikštelėse stovinčių transporto priemonių - tai, kas liko praūžus užsieniečių antplūdžiui. Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis patvirtino, kad dabar per dieną naujai atvežama vos apie 6 autovežius automobilių, nors dar prieš mėnesį į turgų atvykdavo iki 60 autovežių.

"Automobiliai renkami labai atsargiai, neaišku, kokių dabar reikės. Be to, užsienyje jie vis dar labai brangūs, patys mūsiškiai sukėlė kainas galėdami daugiau mokėti", - aiškino pašnekovas. Pasak jo, prekeiviams bus nelengva persiorientuoti į naujus mašinų pirkėjus. Baltarusiai, rusai ir kazachai mieliausiai pirkdavo panašius automobilius - 5-10 metų ar dar naujesnius, kainuojančius apie 3-4 tūkst. eurų ar truputį daugiau. O lietuvių poreikiai nenuspėjami, nes mūsų krašte nėra jokių apribojimų įsigyti naudotą automobilį ar mokesčių jį eksploatuoti. Pasak V.Naujanio, lietuviai labiau ieško dyzelinių modelių, bet markė nėra tokia svarbi - perka įvairių gamintojų automobilius nuo sportiškų "Subaru" iki taupių "Opel" ar verslo klasės "Audi" bei BMW.

Kainos šauna žemyn

Pirkėjai ieško ir kiek senesnių, pigesnių modelių, ir prabangių apynaujų automobilių, bet V.Naujanis pastebėjo, kad lietuvių ir užsieniečių poreikiai neretai susikirsdavo, o į mažesnių muito mokesčių ribas telpantys modeliai buvo gerokai pabrangę. "Jei mašina būdavo tinkama gabenti į Baltarusiją, jos kaina gerokai pakildavo. Bet jei transporto priemonė tapdavo nors mėnesiu per sena, tai jos, kainavusio apie 3 tūkst. eurų, kaina iš karto sumažėdavo apie 500 eurų", - dėstė pašnekovas. "Kainos jau ima slinkti žemyn. Galbūt to nepastebėsite iš skelbimų, bet pardavėjai gerokai lankstesni ir galima daugiau nusiderėti."

Tokią tendenciją patvirtino ir Marijampolėje automobilių pardavimo aikšteles valdančios įmonės "Rida" savininkas Giedrius Luckus. "Dabar pardavėjas jau nebegali pasakyti: jei nepirksi - baltarusis nupirks. Kainos jau šiek tiek nukritusios. Vidutiniai automobiliai, kainavę apie 3-5 tūkst. eurų, buvo pabrangę maždaug tūkstančiu eurų, o dabar tokių modelių kainos nukritusios maždaug 300 eurų", - aiškino jis. Pašnekovo manymu, kainos turėtų sumažėti dar pora šimtų eurų, tačiau į pradinį lygį negrįš dėl to, kad naudoti automobiliai pabrangę ir Vakarų Europoje. Vokietijoje bei Prancūzijoje tokius automobilius perka ne tik Vidurio Europos šalių verslininkai, bet ir atvykėliai iš krizės spaudžiamos Graikijos bei Ispanijos. Be to, vasarą mažesnis pasirinkimas, nes Vakaruose pats atostogų įkarštis.

Baltarusius keičia kiti

Lietuviai žvalgosi automobilių ir per atostogas, bet G.Luckus neslėpė, kad kol kas daugiausia išpardavinėjami likučiai. Jeigu automobilio nereikia skubiai, pašnekovas siūlė luktelėti iki rugpjūčio pabaigos, kol pasibaigs atostogos, nes tuomet daugiau europiečių nusprendžia parduoti savo transporto priemones, o ir kainos iki tol turėtų nusistovėti.

Tačiau kalbinti verslininkai užsiminė, kad ilgalaikio štilio naudotų automobilių rinkoje neverta tikėtis, nes turguose po truputį daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos - Kirgizstano ir Tadžikistano. Šios šalys priklauso Nepriklausomų Valstybių Sandraugai (NVS), bet nėra prisijungusios prie bendros muitų zonos, todėl jų prekeiviams už naudotą automobilį nereikia mokėti vos ne jo kainą siekiančių muitų.

Pašnekovų teigimu, kirgizai ir tadžikai ieško pigesnių automobilių, kainuojančių iki 2 tūkst. eurų, mėgsta patikimomis laikomas markes, ypač "Opel", ir renkasi benzinu varomus modelius. Taigi greičiausiai jie nepirks baltarusių itin mėgtų prancūziškų dyzelių, bet taps konkurentais kitai pirkėjų iš Lietuvos grupei - žmonėms, kurie ir taip negali sau leisti brangesnio ir naujesnio automobilio.

Ilona STAŠKUTĖ