SAUGUMAS KELIUOSE

Kasmet Europos Sąjungos keliuose žūsta 1,2 mln. žmonių. Daugiau kaip 50 mln. būna sužeisti. 1990 m. Europoje žmonių žūtys keliuose kaip mirties priežastis buvo devintoje vietoje. Praėjus 10 metų, t.y. 2000 m. mirtys keliuose užėmė jau trečią vietą šioje skalėje. Tad nors automobilių gamintojai skiria vis daugiau dėmesio žmonių saugumui, to nepakanka, nes automobilių greičiai didėja dar sparčiau.

CRUSH TESTAS

Norėdami atkreipti dėmesį į vis didėjantį automobilių saugumą Renault gamintojai pakvietė per 300 žurnalistų iš visos Europos į Renault koncerno Lardy techninį centrą, kur parodė kaip atliekami automobilių “crush” testai. Šiame renginyje pabuvojo ir du žurnalistai iš Lietuvos. Renault jau 50 metų dirba keleivių saugumo srityje. Tai vienintelis automobilių gamintojas, kurio net 8 modeliai įvertinti maksimaliu saugumu – 5 žvaigždutėm. Lardy centre, kuris įsikūręs keliolika kilometrų už Paryžiaus, per metus atliekama maždaug 400 “crush” testų. Dešimt kartų daugiau atliekama taip vadinamų virtualių testų, kai automobiliai “daužomi” kompiuterių ekranuose. Specialios programos apskaičiuoja, kokią žalą automobiliui ir keleiviams gali padaryti vienokie ar kitokie incidentai. Tačiau tam reikalingi ypač galingi kompiuteriai ir labai brangi programinė įranga. Renault koncernas vien tik šiame centre automobilių daužymams išleidžia per 100 mln. eurų. Lardy centre dirba 600 žmonių. Prancūzijoje 18 proc. visų avarijų keliuose ir 25 proc. visų sužeidimų atsitinka, kai du automobiliai susiduria kaktomuša. Beveik kas antra avarija įvyksta, kai automobilių svorio skirtumas būna maždaug 200 kg. Todėl šįkart ir buvo vykdomas šiuos kriterijus atitinkantis “crush” testas. Du automobiliai – Renault “Clio” ir Renault “Scenic” važiuodami 50 km/h greičiu susidūrė kaktomuša. Smūgis  - toks pats kaip automobilis 100 km/h greičiu atsitrenktų į sieną. “Crush” testas - nepigus malonumas. Neskaitant dviejų automobilių kainos šiam testui 14 žmonių ruošiasi visą savaitę. Jų laukia labai preciziškas darbas – automobiliams nuo trajektorijos pakrypus bent keletą centimetrų ar manekeną pasodinus neteisingai visas darbas nueis perniek.

Renault “Scenic” yra 220 kg sunkesnis už “Clio”. Tokio tipo automobilių susidūrimai, kai jie juda 50 km/h greičiu vienas prieš kitą – tai maždaug kas dešimtas incidentas. Šiuo atveju “Clio” automobiliui tenkantis smūgis yra toks, kurį patiria kas antras automobilių avarijose sužeistas žmogus ir kas ketvirtas žuvęs.

Abiejuose automobiliuose sėdi po 4 žmones. “Clio” priekyje – du suaugę “vyrai”. Gale – “moteris” ir 10 m. “vaikas”. “Scenic” vairuoja “vyras”, šalia jo – 6 mėn. “kūdikis”. Gale – “moteris” su 3m. “vaiku”. Įsibėgėjimas, smūgis ir.... absoliuti tyla. Tik vieno iš gale sėdinčių manekenų ranka bejėgiškai nusviro pro atdarą langą...

Iki smūgio visi šurmuliavo, kalbėjo, aptarinėjo būsimas pasekmes. Tačiau smūgio būta tokio stipraus, kad jis šokiravo visus esančius. Po susidūrimo 10-15 sek. niekas nedrįso pratarti nei žodžio. Iš automobilių priekių – nieko neliko. Tačiau priėjus prie automobilių paaiškėjo, kad salono vidinė erdvė beveik nepažeista. Vienintelė vieta, kurią lietė prie abiejų automobilių vairo sėdintys manekenai – tai kairė koja, įsirėmusi į priekinį prietaisų skydelį. Taigi, aštuoni žmonės atsipirko tik lengvu išgąsčiu. Tiesa, automobiliai tinkami tik metalo laužui.

Jeigu keleiviai sėdėtų 15 m. senumo automobiliuose (maždaug toks mašinų, važinėjančių Lietuvos keliais amžiaus vidurkis), turbūt tektų skaičiuoti aukas.

VAIKŲ SAUGUMAS

Europoje kas trečias gale sėdintis ir į avarijas patenkantis automobilių keleivis yra vaikas iki 10 metų amžiaus.

Kuriant saugumo sistemas vaikams, reikia turėti omenyje, kad vaikų kūnas nėra tiesiog sumažintas suaugusiojo. Pavyzdžiui, vaikų stuburo smegenys atlaiko žymiai mažesnes apkrovas staigiai palenkus galvą smūgio metu.

Be to, vaikų stuburas dubens srityje taip pat yra labiau pažeidžiamas.

Būtent dėl šių priežasčių vaikai iki 10-ies metų privalo automobiliuose keliauti specialiose kėdutėse.

Kiekvienais metais Europoje sužeidžiama 60 000 vaikų. Dažniausiai jie nukenčia dėl to, kad neteisingai sėdėjo automobiliuose. Kas ketvirtas vaikas galėjo likti nenukentėjęs, jeigu būtų tinkamai apsaugotas. Būtent dėl to kiekvienas vaikas privalo sėdėti savo amžių ir svorį atitinkančioje kėdutėje. Šiuo atveju taupyti ne tik negalima, tai- nusikaltimas. Net jeigu Jūs įsitikinęs savo, kaip gero vairuotojo įgūdžiais, nepamirškite, kad gatvėse pilna visokio plauko nemokančių vairuoti personų.

Vaikams iki dviejų metų reikalinga speciali kaklo apsauga, nes naujagimių galvos svoris sudaro maždaug pusę viso kūno svorio, todėl ją nulaikyti mažyliams labai sunku. Būtent dėl šios priežasties vaikus iki dviejų metų primygtinai rekomenduojama automobiliais vežti specialiose kėdutėse nugara i priekį. Jeigu vežate kūdikį priekyje, naujesniuose automobiliuose būtina išjungti keleivio saugos oro pagalvę.

Vaikams nuo 2 iki 4 metų taip pat svarbiausia apsaugoti galvą. Nors tokius vaikus jau galima vežti veidu į priekį, jie turi sėdėti specialiose kėdutėse ne su tritaškiais, bet penkiataškiais saugos diržais.

Vaikams nuo 4 iki 10 metų taip pat reikalingos specialios kėdutės, tačiau tokio amžiaus vaikų silpniausia vieta – pilvo sritis. Dėl to gamintojai nerekomenduoja segti suaugusiems skirtų saugos diržų. Jie neapsaugo vaiko smūgio metu. Mažylis tiesiog palenda po diržu ir jo pilvas smūgio metu patiria labai dideles apkrovas. Jeigu nenaudojate kėdutės, bent jau sodinkite vaikutį ant paaukštinimo, kad nelaimės atveju jis negalėtų nuslysti po saugos diržu.

DĖMESYS GALE SĖDINTIEMS

Kaip mano Renault konstruktoriai, kol kas gale sėdintiems keleiviams skiriamas nepakankamas dėmesys. Pavyzdžiui, Europoje automobilių daužymo testus atliekanti EURONCAP organizacija į tai tiesiog nekreipia dėmesio. O reikėtų. Jeigu įskaitinėse avarijose dalyvauja gale sėdintys keleiviai, 70 proc. mirčių ar sunkių sužeidimų tenka būtent gale sėdintiems. Prancūzijoje gale sėdintys keleiviai sudaro 10 proc. visų žuvusiųjų autoavarijose (350 kasmet).

Dalis jų nebūna užsisegę saugos diržų, bet net ir užsisegus pastebima tendencija, kai galiniai keleiviai tiesiog palenda po saugos diržu, tai vadinama “submarino” efektu.

Todėl labai svarbu optimizuoti saugos diržo tvirtinimo vietas. Vairuojantys kai kuriuos naujesnius Renault modelius turbūt pastebėjo, kad nėra patogu užsisegti saugos diržus – užsegimo vietos yra toliau, žemiau ir prispaustos prie sėdynės. Tai padaryta specialiai tam, kad būtų išvengta “submarino” efekto. Labai svarbu, kad saugos diržas eitų per šlaunis ir per dubenį, o ne per pilvą, nes jis atlaiko žymiai mažesnes apkrovas. Dabar būtent pilvo apsauga ir yra pagrindinė užduotis, ties kuria dirba Renault konstruktoriai, nes likusios kūno dalys yra žymiai geriau apsaugotos.

Konstruktoriai teigia, kad jeigu visi automobiliai Prancūzijoje būtų apsaugoti taip, kaip apsaugoti nauji Renault modeliai, avarijose sužeistų žmonių skaičius sumažėtų trečdaliu, o žuvusių – net 40 proc. Lietuvoje šie procentai būtų gerokai didesni.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.