2 dalis

TARPTAUTINIAI PERVEŽIMAI

Tarptautinių pervežimų specifika

Pirmojoje dalyje buvo minėta, kad tarp tarptautinių ir vietinių pervežimų yra panašumų. Tiek vieniems, tiek kitiems reikia krovininio transporto, kuriame būtų sumontuotas tachografas, privalomos specialios, leidžiančios užsiimti tokia veikla, licencijos ir už naudojamasi magistraliniais keliais mokamas kelių mokestis, pavojingų krovinių pervežimui reikia ADR sertifikatų, vairuotojas turi baigti specialius kursus, automobilyje turi būti papildomos saugos priemonės. Vežamas krovinys turi turėti reikiamus dokumentus. Atskiri reikalavimai keliami pervežant krovinius cisternomis ar vežant sprogius krovinius.

Tai visi panašumai, nes toliau prasideda kiekvienos srities specifika. Tarkim, kalbant apie tarptautinius vežimus, reikia paminėti, kad Valstybinė kelių ir transporto inspekcija jiems išduoda atskirus leidimus, o pats tarptautinis pervežimas apibūdinimas taip:

Tarptautinis vežimas – transporto priemonės kelionė, kai:

*išvykimo ir atvykimo vietos yra skirtingose valstybėse narėse, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių ar šalių, kurios nėra Bendrijos narės, teritorijas;
*transporto priemonės kelionė iš vienos valstybės narės į šalį, kuri nėra Bendrijos narė, arba atvirkščiai, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių ar šalių, kurios nėra Bendrijos narės, teritorijas;

*transporto priemonės kelionė tarp šalių, kurios nėra Bendrijos narės, tranzitu kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas;

*tuščios transporto priemonės, atliekančios šios rūšies transporto operacijas, kelionė.

Tarptautiniai krovinių vežimai atliekami naudojant Europos Bendrijos leidimą, Europos Bendrijos leidimo kopiją ir dvišalius arba Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimus (ETMK leidimai) (informacija iš www.vkti.lt).
Tarptautinis krovinių pervežimas organizuojamas remiantis CMR konvencija, kuria suvienodintos krovinių vežimo sutarties sąlygos.

Vietiniais pervežimais užsiimančios bendrovės turi savo automobilių parką, todėl šiuo atveju vežėjas yra ir logistikos specialistas, ir ekspeditorius. Kalbant apie tarptautinius pervežimus, tenka susidurti ne tik su vežėju, bet ir su tarpininkais, nes jie skirstomi į vežėjus, turinčius automobilių parką, ir krovinių ir muitinių dokumentus tvarkančius ekspeditorius.

Tarpininkai gali būti logistai-ekspeditoriai, samdantys krovininius automobilius, organizuojantys prekių transportavimą įvairiose didmeninės prekybos ir pramonės įmonėse, didelėse ar vidutinėse krovinių vežiojimo įmonėse, muitinėse. Kartais jie patys vairuoja krovininius automobilius, rūpinasi vežamų krovinių saugumu, perka ir parduoda vežamas prekes.

Gali būti tiesiog ekspeditoriai – tai juridiniai asmenys, sudarę krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigoję užsakovo lėšomis, jo ar savo vardu gabenantys jam priklausantį krovinį ir atliekantys kitus su tuo susijusius minėtus veiksmus.
Kroviniai draudžiami, už jų saugumą atsako ekspeditoriai, o brangius krovinius rekomenduojama drausti papildomai.


Amžina problema – patikimi žmonės

Ekspeditoriai ar logistai – tai tik viena grandis. Daug svarbesni, šiuo atveju, yra vairuotojai. Galima turėti krovinį, pripirkti naujų mašinų, bet, jei nebus vairuotojų, krovinys stovės. Šiandien tarptautinių pervežimų srityje padėtis yra tokia, kad lietuvių vairuotojų trūksta: mat daugelis, ieškodami geresnio atlyginimo, patraukė į Vakarus. Jų vietą bando užimti kaimyninių šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos – vairuotojai, kurie noriai dirba (kartais net geriau už lietuvius), nereikalaudami už tai papildomo atlygio, sutvarko nedideles technines problemas. Yra kelios problemos: 1) Jiems sudėtingiau išvažiuoti į ES (reikia papildomų dokumentų), todėl dažniausiai veža krovinius į Rytus, 2) padirbę maždaug metus ir užsidirbę padorią sumą, minėtų šalių vairuotojai dažnai dingsta (grįžta namo). Vienoje logistikos bendrovių dirbantis asmuo pasakojo, kad tuomet, kai nėra yra iš ko rinktis, tenka imti tuos, kurie ateina. Taigi (bet nebūtinai) galima laukti krovinio vėlavimo, vagysčių, vairuotojų girtavimo ar panašių „staigmenų“.

Be to, dažnai pasitaiko, kad iš Briuselio į Maskvą vykstantis krovinys iki Vilniaus vežamas Lietuvos ar kitos ES šalies narės piliečio. Vilniuje puspriekabė prikabinama prie senesnio sunkvežimio, kurio neįsileistų jokia Vakarų Europos valstybė, o prie mašinos vairo sėda NVS šalies pilietis, kuris ir pristatys krovinį į Maskvą.

Jei krovinys vėluoja...

Ne visada dėl krovinio vėlavimo kalti tik vairuotojai. Neseniai visos žiniasklaidos priemonės rodė Italijos vairuotojų streiką, dabar problemos su Lenkijos muitininkais. Tokie veiksniai, kurių negalima numatyti iš anksto (nenugalimosios aplinkybės), labai „koreguoja“ krovinio transportavimo grafiką. Šiuo atveju paprasčiau pavojingų ar greitai gendančių krovinių vežėjams, kurie per muitinę ar pasienio kontrolės postą praleidžiami be eilės. Taip pat žinotina, kad prieš Naujuosius nusidriekia automobilių eilės į Rusiją, nes visi skuba sutvarkyti reikalus dar senaisiais metais. Rusai Naujuosius švenčia bent 15 dienų, galima tikėtis taisyklių pasikeitimų. Problemų galima tikėtis ir Baltarusijoje. Anksčiau ten kroviniai galėjo būti net nacionalizuoti, dabar esąs išleistas prezidento įsakas, draudžiantis liesti tranzitinius krovinius (kalbinti Lietuvos vežėjai to patvirtinti negalėjo), o prieš Naujuosius pasienyje taip pat dažnai nusidriekia eilės. Muitinėje transportas su kroviniais gali būti sulaikytas detalaus patikrinimo, jei bus netvarkinga prekių deklaracija arba „Carnet TIR“ (muitinės tranzito dokumentas, kai prekės gabenamos autotransportu į/ iš šalių, neprisijungusių prie Europos Bendrijos tranzito sistemos), dėl gabaritų pažeidimų, jei bendra krovinio ir transporto masė neatitiks dokumentuose nurodytosios.

Jei vežami brangūs kroviniai, jie dažnai papildomai konvojuojami ir privalomai išmuitinami paskirtose vietose. Tai kainuoja 700 JAV dolerių (apie 1600 litų).

Prieš 10 metų į Rusiją krovinius vežę vairuotojai pasakojo apie tokias situacijas, kai būdavo apiplėšiami net važiuojantys sunkvežimiai arba po vieną naktį į kelią išsiruošę vairuotojai vėliau dingdavo su visu kroviniu. Laimė, šiandien tokiu atsitikimų gerokai sumažėjo. Tiesa, yra kita problema – vairuotojų sąžiningumas. Rusija – sukčiavimui labai palanki šalis. Vairuotojas gali piltis neaiškios kilmės kuro pogrindinėje degalinėje, gali už 100 rublių (maždaug 10 Lt) nusipirkti kvitą, kad kuras buvo pilamas kitoje degalinėje, kur kuro kaina daug didesnė, pasidaryti įvairius baudos kvitus ar pažymasES valstybėse tokių sukčiavimo atvejų pasitaiko rečiau. Tai ne tik minėti streikai, bet, tarkim, ekologinės normos. Austrija, siekdama apsaugoti savo gamtą, ima didelį ekologinį mokestį, todėl dažnas vairuotojas šią šalį aplenkia, pasirinkdamas ilgesnį, bet gerokai pigesnį kelią per buvusias soc. bloko šalis arba tiesiog... užvaro savo sunkvežimį ant traukinio platformos ir taip taupo pinigus.

Ir dar...

Konkurencija tarptautinių krovinių pervežimų srityje yra didžiulė, todėl tiek ekspeditoriai, tiek vėžėjai brangina savo klientus, nes krovinių srautas, ypač į Rusiją, gerokai sumažėjo. Krovinių srautas mažėja, o kuras brangsta, tačiau pervežimų kainos mažėja. Pasak pašnekovo iš logistikos bendrovės, tam įtakos galėjo turėti Lietuvos įsiliejimas į Šengeno erdvę, nes sunkvežimių praleidimas per sieną gerokai palengvėjo ir pagreitėjo, o vežėjai iš NVS šalių, turėdami vienos iš Šengeno šalių vizą, laisvai gali važiuoti per visas kitas Šengeno sutarties šalis. Anksčiau, neturėdami lietuviškos ir latviškos vizos, jie galėjo rinktis tranzitą tik per Ukrainą ar Baltarusiją, aplenkdami Pabaltijo valstybes.

Dėmesio. Krovininių vilkikų krovinių skyriaus plotis yra 2,45–2,52 m, kad būtų paprasčiau ir veiksmingiau išnaudojama vieta, kroviniai pakuojami ir kraunami ant padėklų (1,2x0,8; 1,2x1; 1,2x1,2 m). Kroviniai gali būti vežami autotraukiniais, kur telpa nuo 114 iki 120 m3 krovinių, puspriekabėmis, kur telpa nuo 82 iki 98 m3 (priklauso nuo krovinių skyriaus aukščio, prasideda nuo 2,50 m), jumbo arba mega puspriekabėmis, kuriuose telpa 100 m3 krovinių (aukštas krovininis skyrius – 3 metrai). Į standartinį vilkiką su puspriekabe telpa 33 padėklai. Norint konkretų krovinį iš, pvz., Vokietijos, parvežti į Lietuvą, nebūtina samdytis visą sunkvežimį. Vėžėjai mielai ima vadinamąsias krovinių dalis. Tokie kroviniai gali būti pakrauti arba į sunkvežimį, arba į mikroautobusiuką, nugabenti patogiai, pigiai ir operatyviai. Krovinio vežimo kaina priklauso nuo masės, užimamos vietos, kuri skaičiuojama kubiniais arba pakrovimo (kiek krovinys užima vietos nuo borto iki borto) metrais, kiek toli krovinys yra nuo pagrindinių kelių ar pramoninių zonų ir kt.).

V. Misevičius