Važiuoti ar nevažiuoti - toks klausimas tikrai buvo kilęs, tačiau apie viską iš eilės. Apie naujausią „Dacia" šeimos atstovą - „Sandero" - žinojau tikrai nemažai. Apie jį buvo nemažai rašyta, teko jį fotografuoti, čiupinėti, bet, deja, stovintį. Smalsumas padarė savo ir, pasitaikius progai, užsukau į „Dacia" saloną.

Vos įėjęs dar galvojau pasidairyti į kitus salone esančius automobilius, tačiau nužingsniavau tiesiai prie vadybininko, nes jis parodė, kad mane pastebėjo.
„Domina „Dacia Sandero". Teko skaityti, dabar noriu išmėginti. Kad šiandien pirksiu, tikrai nepažadu", - išbėriau tiesiai šviesiai. Buvau nusiteikęs išgirsti, kad „reikėjo užsirašyti iš anksto" ar panašiai, tad tikrai nustebau, nes vadybininkas, pasitikslinęs, ar dabar turiu laiko, pasiūlė išmėginti prie durų stovintį automobilį.

Kol vadybininkas valė apsningą „Sandero", buvo proga pasikalbėti apie akcijos kainas „nuo...", sąrangos tipus, automobilių pramonės būklę. Nuvalęs automobilį vadybininkas iškart pasiūlė sėsti prie vairo. Įvertinęs tai, kad keleivio sėdynės gali ir netekti išbandyti, paprašiau, kad jis bent išvairuotų iš kiemo. Kaip tik tada kilo klausimas - važiuoti ar nevažiuoti. Reikalas tas, kad negamyklinė signalizacija nusprendė apsaugoti automobilį ir jį užrakino, nors variklis buvo užvestas. Situacija gyvenimiška, tačiau ne itin maloni, bet buvo kaip tik laiku ir man puikiai tiko. Turėjau progą įvertinti salono darbuotojų elgesį nestandartinėje situacijoje, išklausiau trumputę paskaitą apie automobilines signalizacijas, jų darbą, buvau pamokytas, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Susierzinimo ar tarpusavio barnių pastebėti neteko. Situacija buvo tragikomiška: žiema, sninga, stovi veikiantis automobilis, o šalia - keli juokaujantys vyrai. Tai vienas, tai kitas prieina, pabando atidaryti dureles, o vėliau visi vėl linksmai šnekučiuojasi.
Kaip ir buvo galima tikėtis, problema nebuvo labai rimta, tad po kelių minučių durelės buvo atidarytos, mes galėjome leistis į kelionę.

Naujasis „Sandero" nuo savo pirmtakų skiriasi ne tik malonia išvaizda ir plastiškomis linijomis, bet ir kokybiškesne vidaus apdaila. Žinoma, už tokią kainą stebuklų tikėtis neverta, tačiau vidus tikrai nedvelkia pigumu. Salonas palyginti erdvus, sėdynės patogios. Aukštos lubos dar labiau sustiprina erdvės pojūtį, tačiau užpakalyje vietos galėtų būti šiek tiek daugiau. Automobilyje sėdint patogu apžvelgti aplinką, jam labai tinka iš ankstesnių modelių „paveldėti" didžiuliai šoniniai veidrodėliai.

Manyčiau, kad elektriniai langų kėlimo mygtukai galėjo būti įtaisyti dūrelių ranktūriuose, o į jų vietą centriniame panelyje galėjo būti pakeltos šildymo sistemos reguliavimo rankenėlės. Sėdint keleivio vietoje nereikia žiūrėti į kelią, todėl šilumą pasireguliuoti nesunku, tačiau vairuojant tenka lenktis prie žemai esančių rankenėlių.

Taip pat pravartu žinoti, kad „Dacia Sandero" - labai „minkštas" automobilis. Sėdau prie vairo, nuspaudžiau sankabos paminą ir pagalvojau, kad „atvažiavome, sugedo", nes koja nepajutau jokio pasipriešinimo. Šalia sėdėjęs vadybininkas paaiškino, kad taip ir turėjo būti. Kitos paminos buvo tokios pat „minkštos", o kokios „kietos" vėliau pasirodė mano turimos mašinytės paminos...

Pakaba taip pat „minkšta" ir puikiai „sugerianti" kelio nelygumus. Be to, „Sandero" gerokai aukštesnis už savo pirmtakus, tad jam nebaisūs ir prastesni keliai.

Patiko ne tik automobilis, bet ir pati kelionė. Žiūrint iš šalies, ji labiau priminė ne pirkėjo ir pardavėjo, o dviejų bičiulių pasivažinėjimą. Vadybininkas pristatė man automobilio privalumus, paminėjo naujoves, tačiau nebuvo įkyraus piršimo. Mes aptarėme šį „Dacia" modelį, pasikalbėjome apie ankstesnius, palyginome su šiuo metu gaminamais „Renault" automobiliais.

Kelionė neprailgo. Grįžtant į saloną vadybininkui dar kartą užsiminiau, kad dabar, metų pabaigoje ir siaučiant krizei, abejoju dėl automobilio pirkimo, tiesiog norėjosi geriau pažinti naująjį „Sandero". Nepaisant to, kai paklausiau apie galimus sąrangos variantus, buvau pakviestas užsukti į vidų, vadybininkas sudaro informaciją apie automobilio sąrangas ir kainas, o atsisveikindamas įteikė ir savo vizitinę. Jeigu kartais apsigalvočiau ar kiltų klausimų. Manau, pasiūlymu reiks pasinaudoti.

V. Misevičius

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.