Ko dar nežinome apie opelį?

Antrosios kartos „Opel Astra“ visuomenei buvo pristatyta 1998 m. Europoje buvo labai populiarus. Jo dizainas patrauklesnis pirkėjams tapo tik po 2000 m., tačiau įsitikinimas, kad „Opel“ – antrarūšis automobilis, išliko ilgai.

Renkantis dėvėtą opelį, kalbos apie įvaizdį ir dizainą dažnai užleidžia vietą išimtinai praktiniams skaičiavimams: automobilis, pretenduojantis į šeimyninio statusą, turi būti maksimaliai funkcionalus ir minimaliai problemiškas.

Funkcionalumas šiuo atveju suprantamas kaip pakankama golfo klasės automobilio salono talpa, bet ne visada. Važiuoti keturiese į ilgą kelionę „Golf“ arba „Octavia“ automobiliu nebus labai patogu, o „Astra“, nepaisant kompaktiškų matmenų, turi bene erdviausią saloną. Iki 185 cm ūgio žmonės jame jaučiasi labai patogiai.

Kalbant apie eksploatacines išlaidas, „Opel“ prekių ženklas visada buvo vienas pigiausių. Klausti būtų galima taip: kiek techniškai pavykęs ar nepavykęs yra vienas ar kitas modelis. Ankstesnės kartos „Fronter“ mechanikai labai nemėgsta, o antrosios kartos „Astra“ vadinama automobiliu šeimai, ne servisui. Tai įvertinimas.

„Opel“ įveikė rudis

Laikai, kai opeliai rūdydavo net nuotraukose – jau istorija. Antros kartos „Astra“ tapo pirmuoju „Opel“ modeliu, gavusiu visiškai cinkuotą kėbulą ir 12 metų garantiją nuo korozijos skylių atsiradimo. Net nedideli taškiniai rūdžių pėdsakai ant 6–7 m. amžiaus automobilių kėbulo greičiausia liudys tik nekokybišką kėbulo remontą.

Kokį kėbulą rinktis – priklauso tik nuo jūsų. Trijų ir penkių durų hečbekuose bagažinė nedidelė – 370 l, tačiau galima sulankstyti užpakalinę sėdynę. Sedano bagažinė gerokai didesnė – 460 l, bet dideli daiktai į ją netilps. Praktiškiausia „Astra“ su universalo kėbulu. Jos bagažinė 480 l, o sulanksčius užpakalines sėdynes padidėja iki 1 500 l. Be to, ji labai racionaliai suplanuota: grindys visiškai lygios, tarp jų ir durų slenksčio nėra laiptelio, penktosios durys beveik vertikalios. Tai vienas geriausių šios klasės universalų.

„Astra“ gavo ir patikimesnę elektros instaliaciją. Opeliuose reguliariai tekdavo keisti mygtukus ir jungiklius dėl perdegusių lempučių, tačiau dabar visur panaudoti šviesos diodai. Visa įranga paprastai veikia be priekaištų.

Nepilsi, nevažiuosi

Jei automobilis benzininis, tai po variklio dangčiu bus vienas iš „Ecotec“ serijos variklių. Iki 2001 m. jie buvo: 1,4 l 90 AG; 1,6 l 101 AG; 1,8 l 116 AG; ir 2 l 136 AG. Pirmasis sutinkamas retokai, nes „Astrai“ silpnokas. Galingiausio, 2 l, taip pat gali tekti paieškoti. Dažniausia jį turi sportinės versijos automobiliai su pažeminta važiuokle ir anatominėmis sėdynėmis. Dažniausi 1,6 l ir 1,8 l. „Ecotec“ pasižymi ekonomiškumu ir stulbinama dinamika. Ypač geras 1,6 l 101 AG.

Pradėjus į „Astra“ montuoti „Ecotec“ variklius, problemų su variklių valdymo elektronika beveik nebeliko. Reikėjo tik laiku keisti tepalus ir KPM diržus.

Jei pirksite senesnį automobilį, jis gali turėti ir 1,6 l 75 AG variklį, kurio užtenka miestui, o užmiestyje gali nuvilti. Kita vertus, senasis 8 cilindrų variklis nekaprizingas, o aptarnavimas pigesnis negu „Ecotec“ serijos. Vertėtų vengti pirkti automobilius su 8 cilindrų varikliais, pagamintais 1998–1999 metais. Šių variklių valdymo blokai nepasižymi patikimumu, nėra pigūs.

„Astra“ gali turėti ir turbininį dyzelinį 1,7 l 68 AG arba 2 l 82 AG variklį. Dyzelinė „Astra“ gali atrodyti labai patraukliai, tačiau prieš perkant reiktų gerokai pagalvoti. Automobiliai su dyzeliniais varikliais dažniausia parduodami gerokai padėvėti, jų remontas nėra pigus, ne kiekvienas meistras jo imsis. Jei pilsitės abejotinos kokybės kuro, tai problemų tikrai neišvengsite.

Kokią pavarų dėžę rinktis?

Rinkoje galima rasti ir APD, ir MPD. Abi vienodai patikimos, tad rinktis teks jums.

MPD svirtis, perjungiant iš antrosios pavaros į pirmąją, gali priešintis. Tai ne gedimas, tik ypatybė, su kuria teks susitaikyti. Tepalai į mechaninę pavarų dėžę supilami visam tarnavimo laikui, tačiau kas 5–6 metus juos vertėtų pakeisti. Naudoti galima tik firminį „Opel“ transmisijos tepalą.

Sankaba, jei nebus lakstoma, tarnaus iki 200 000 km. Ją keisti – brangus malonumas. Brangi pati sankaba, o pakeitimui reikia nemažai laiko. Patartina netaupyti. Nebent planuojate mašiną parduoti ir ateities problemas palikti naujam savininkui. Keičiant sankabą patartina pakeisti ir alkūninio veleno užpakalinį riebokšlį, kad paskui netektų antrą kartą mokėti už šį darbą.

Japoniška automatinė pavarų dėžė su elektroniniu valdymu turi du papildomus režimus: sportinį ir žiemos. Pastarasis labai praverčia važiuojant per sniegą ar purvą. Tepalus vertėtų keisti kas 60 000 km. Daugiau rūpesčių kelti neturėtų.

Važiuoti ir nieko daugiau

Tikrai silpnų vietų „Astra“ pakaboje nėra, o tai, kad priekinio stabilizatoriaus stovus reikia keisti kas 40 000 km, – normalus reiškinys. Deja, investicijų į važiuokle išvengti nepavyks. Detales, tarnaujančias apie 60 000–90 000 km (rutulines atramas, vairo traukes, viršutines priekinių amortizatorių atramas) bent kartą keisti teks.

Įvertinus tai, kad bus perkamas nenaujas automobilis, gali tekti keisti stabdžių diskus ir amortizatorius. Priekinius reikia keisti kartu su viršutinėmis atramomis. Amortizatorius vertėtų pirkti sustiprintus, skirtus blogiems keliams.

Atraminių gumų keitimą ir užpakalinės pakabos tvarkymą gali pavykti palikti kitam šeimininkui. Šios detalės turėtų ištarnauti apie 200 000 km.

Vairas turi tam tikrą laisvumą, bet reikia tiesiog priprasti. Taip veikia „Astroje“ sumontuotas elektrinis hidraulinis stiprintuvas. Beje, jam reikia naudoti išimtinai firminį „Opel“ tepalą.

Stabdžiai didesnių problemų nekelia. Diskai nesilanksto ir atlaiko iki trijų trinkelių komplektų, ABS davikliai patikimi. Jei užpakaliniai stabdžiai – diskiniai, rekomenduojama kas 15 000 km išvalyti purvą ir sutepti stovėjimo stabdžio kreipiančiąsias. Laikui bėgant jos rūdija, pradeda strigti darbinėje padėtyje, ir užpakalinius stabdžius dažnokai tenka keisti.

Nenumatytų išlaidų nėra daug. Vairo krumpliastiebinė pavara skysčius leidžia ar sulūžta labai retai. Jei taip atsitiks, ją teks keisti. Jei perkrausite mašiną, gali trūkti užpakalinės spyruoklės. Ratų stebulių guoliai, net blogesniuose keliuose, turėtų tarnauti apie 150 000 km. Jei stebulę apgadinsite, teks keisti visą ne tokį jau pigų komplektą.

Tikriname aušinimo modulį

Tai – elektroninė dėžutė, atsakinga už variklio aušinimo ventiliatoriaus ir kondicionieriaus darbą. Ji yra apačioje, už priekinio bamperio, prieš kairės pusės ratą. Stipriau trinktelėjus, modulį galima sugadint. Tada variklio ventiliatorius pradės veikti nenuspėjamai, o prietaisų skydelyje degs radiatoriaus su ventiliatoriumi simbolis. Jei pažeistas tik modulis, jo pakeitimas nebus brangus. Jei stuktelta rimtai, galimos gerokai didesnės išlaidos, tad prieš pirkdami „Astra“ būtinai apžiūrėkite šią detalę.

Mes jos norime?

Gal netikėtai, tačiau „Astra“ pasirodė visai patikimas ir nekaprizingas automobilis. Tikrai silpnų vietų nėra daug. Įvertinus detalių gausą ir nedidelę jų kainą, remontas netaps galvos skausmu. Tiesa, sankaba ar ratų stebulė kainuoja nepaaiškinamai daug, tačiau tokios detalės patikimos ir tarnauja labai ilgai. „Astra“ – vykęs modelis, puikiai tinkantis antrinei rinkai.

Jei nusprendėte pirkti „Opel Astra“, tikslingiausia paieškoti automobilio su privalumais ir gausia sąranga, kad kainos ir kokybės santykis būtų optimaliausias.

„Opel Astra 1.6“ techninės charakteristikos

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos – V. Misevičiaus

"Opel" visada buvo vertinami prieštarinai, tačiau šie automobiliai išlieka paklausųs. Pirkdami arba parduodami galite pasinaudoti nemokama autoreviu.lt skelbimų sistema. Tai tikrai nėra sudėtinga. Tiesiog reikia užsiregistruoti ir galite talpinti skelbimus.