Toks mažas

Dviejų durų modelis su 2+2 vietomis, sukurtas panaudojus „Opel Corsa“ bazę. Jis nepasižymi variklių gausa. Galima rinktis 1,4 i 90 AG arba 1,6i 106 AG. Varantieji ratai – priekiniai. Pavarų dėžė gali būti penkių taktų mechaninė arba keturių taktų automatinė. Landi, vikri, ekonomiška moteriška (dažniausiai) mašina.

Standartinę pirmosios kartos „Tigra“ sudarė dvi saugos oro pagalvės, tonuoti stiklai, lieti ratlankiai, tachometras, elektrinis stiklų keltuvas, elektra šildomi veidrodžiai, ABS, priekiniai rūko žibintai, sportinės sėdynės, prietaisų skydelio centre esantis termometras rodo išorės temperatūrą, vairas su stiprintuvu, dviejų dalių galinė sėdynė, tonuotas priekinis stiklas. Iki 2000 m., kol buvo nutraukta pirmosios kartos „Tigra“ gamyba, rinkoje pasirodė keli skirtingi šio modelio variantai. Jie skyrėsi spalva, apdaila, tonavimu, turėjo papildomą įrangą: centrinį užraktą, papildomą lako dangą, fiksatorių, klimato kontrolę ir pan. Tarkim, versija „Tobako“ išsiskyrė originalia spalvine gama ir specialiu veliūriniu arba odiniu salonu, o variantas „Just“, gaminamas tik su 1,6 l varikliu ir APD, galėjo pasigirti klimato kontrole. Aišku, tokie priedai keitė ir mašinų kainas: paprasčiausia „Tigra“ kainavo apie 14 000 eurų (49 000 Lt), o brangiausia versija „Just“ – apie 17 000 eurų (60 000 Lt).

Dėl ribotos paklausos 2000 metais pirmos kartos „Opel Tigra“ gamyba buvo nutraukta. Pastaraisiais metais pasirodė antros kartos „Opel Tigra“, bet mus domina ankstesnis modelis. Taigi, koks iš tikro yra dėvėtas „Opel Tigra“?

Visų pirma

Pradėti reiktų nuo to, kad palyginus maža „Corsa“ ratų bazė buvo sutrumpinta dar 15 mm, tad dabar po variklio dangčiu beveik nebėra vietos, patogu sėdėti tik priekinėse sėdynėse, o galinės tinka nebent vaikams ar gyvūnams. Tiesa, „Tigra“ kompaktiškumas turi pliusų dideliuose miestuose, kuriuose dažni kamščiai ir būna sunku rasti stovėjimo vietą.

Kartais „Tigra“ pavadinama „prekybos centrų vežimėliu“, tačiau bagažinė tokia pat maža, kaip ir visa mašina – tik 215–425 l (priklausomai nuo varianto). Be to, dėti daiktus į bagažinę ar juos iš ten išimti yra ganėtinai nepatogu, nes bagažinė įrengta aukštai. Dar vienas aiškus trūkumas – netinkamai išvedžioti ortakiai, todėl žiemą keleivio kojos šals.

„Tigra“ kėbulas nėra cinkuotas, tačiau kokybiški dažai ir antikorozinė danga jį gerai apsaugo nuo rudžių.

Visi 16 cilindrų „Tigra“ varikliai turi „Ecotec“ sistemą, kuri užtikrina mažą kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą, tačiau šie varikliai pasižymi per maža trauka, varikliui dirbant mažomis apsukomis. Norint dinamiškai greitėti, teks stipriau apkrauti variklį.

Meistrai pataria, kad perkant naudotą automobilį reiktų atidžiai patikrinti vandens siurblio būklę – jis tarnauja maždaug 70 000–80 000 km. Jį rekomenduojama keisti kartu su variklio diržu, tai yra kas 60 000 km. Siurblį „suktis“ priverčia tas pats diržas. Jei jis užstringa, trūksta variklio diržas ir mašinai reikia rimto remonto. Taigi taupyti nereikėtų.

Dar viena vieta, kuriai reiktų skirti dėmesio – galinis alkūninio veleno riebokšlis: laikui bėgant jis gali pradėti leisti skysčius. Jei tepalai teka iš po variklio ir PD gaubto sudūrimo vietos ir tuo pat metu prasisuka sankaba, galite būti tikri – riebokšlis susidėvėjęs. Kitokių problemų variklis kelti neturėtų ir jei juo bus rūpinamasi, iki žiedų keitimo jis turėtų tarnauti apie 250 000 km.

Dažniausia pas mus sutinkami „Tigra“ su mechaninėmis pavarų dėžėmis, bet, pasak specialistų, APD baimintis nereikėtų, nes jos pasižymi patikimumu. Aišku, prieš perkant tokį variantą APD reiktų patikrinti servise.

Eksploatuojama mechaninė pavarų dėžė gali pradėti kelti problemų. Tarkim, daugiau kaip 150 000 km nuvažiavusiose mašinose gali išklibti pavarų svirtis, todėl pailgės jos kelias, per pavarų dėžės riebokšlius gali pradėti sunktis tepalai. Gamintojai nerekomenduoja keisti tepalų mechaninėje PD, tačiau specialistai rekomenduoja, siekiant užtikrinti ilgesnį PD tarnavimą, keisti tepalus kas 100 000 km.

Jei barška pakaba

Dėl kietos pakabos ir priekyje bei gale sumontuotų skersinio stabilumo stabilizatorių „Tigra“ gerai laikosi kelyje net ir staigiuose posūkiuose.

Mūsų keliuose, maždaug po 40 000 km, susidėvi stabilizatorių įvorės, po 60 000 km reiktų pakeisti priekines gumines pakabos įvores, o užpakalinės guminės pakabos įvorėmis turėtų tarnauti gerokai ilgiau.

Kalbant apie vairo sistemą, „Tigra“ gali turėti paprastą vairą, vairą su hidrauliniu stiprintuvu ir vairą su elektriniu stiprintuvu. Kiekvieno tipo vairo sistema turi savo specifiką. Pačiame paprasčiausiame mechanizme laikui bėgant susidėvi vairo krumpliastiebinė pavara. Apie gedimą informuoja charakteringas bildesys, atsirandantis važiuojant nelygiu keliu. Versijoje su hidrauliniu stiprintuvu gali pradėti leisti tepalus siurblio ir traukės riebokšliai. Vairo sistema su šiuolaikiniu elektriniu stiprintuvu, kuris, priklausomai nuo judėjimo greičio, keičia stiprumo lygį, yra ganėtinai patikimas. Tiesa, sugedus elektriniam varikliukui, teks keisti visą vairo kolonėlę, nes abi detalės tiekiamos tik kartu.

Trumpai apie „Tigra“ detales. Jos ganėtinai brangios, jų nerasi pirmame pasitaikiusiame autolaužyne, gali tekti užsisakyti iš užsienio.

Stabdžių sistema turi priekinius diskinius ir galinius būgninius stabdymo mechanizmus. ABS sistema pasitaiko retokai. Pasak specialistų, laikui bėgant galinių stabdžių cilindrų movos gali pradėti leisti skysčius. Kitokių gedimų stabdžių sistemoje kilti neturėtų.

Techninės charakteristikos

Kėbulo tipas – kupė

Durų skaičius – 2

Vietų skaičius – 4

Bendra masė – 980 kg

Pakrauto automobilio masė – 1330 kg

Bagažinės talpa – 215/425 l

Maksimalus greitis – 182 km/val.

Ilgis – 3920 mm

Plotis – 1600 mm

Aukštis – 1340 mm

Ratų bazė – 2430

Ratų provėža – 1390

Variklio tipas – L4

Variklio tūris – 1389 cm. kub.

Galingumas – 90/600 AG/aps./min

Maitinimo sistema – įpurškimas

Sukimo momentas – 125/4000 aps./min