Mašina turi būti tvarkinga, norint, kad naudotų mažiau degalų. Variklio cilindrų kompresija turi neviršyti normos, maitinimo ir užvedimo sistemos – sureguliuotos, važiuoklės guoliai – lengvai judėti, o stabdžių trinkelės – netrukdyti ratams suktis. Norint sutaupyti kuro, variklio karteryje ir greičių dėžėje iš gamintojo rekomenduotino tepalų sąrašo geriausia naudoti klampesnį. Taip pat reiktų nepamiršti apie ratų suvedimą ir išvirtimą. Trumpiau sakant, pirmas etapas – techniškai tvarkingas automobilis.

Taupyti padeda ir radialinės padangos be kamerų, kuriose slėgis turi būti ne mažesnis, negu rekomendavo gamintojas. Slėgį padangose reiktų tikrinti dažniau. Kartais naudinga padidinti slėgį padangose nuo leistino iki maksimalaus galimo. Tai teigiamai paveiks automobilio valdymą ir važiavimą.

Nereiktų apsunkinti generatoriaus darbo. Kondicionierius, elektra pakeliami stiklai, šildymo ventiliatorius, sėdynių ir stiklų šildymas, šaldytuvas, garso sistema – viskas reikalauja daug energijos, dėl to naudojama daugiau kuro, todėl tikslinga naudoti tik tai, kas tikrai būtina. Visu garsu rėkianti magnetola ir veikiantis kondicionierius pareikalaus gerokai daugiau kuro.

Mašinos formos pakeisti nebegalima, bet galima mažiau važinėti atvėrus langus, nekrauti krovinių ant stogo ir netampyti stačiakampių priekabų. Taip pat neverta po spyruoklėmis ir amortizatoriais kišti padėkliukų, siekiant iškelti savo mašiną. Abejotinas pravažumas ne tik pareikalaus didesnių kuro sąnaudų, bet ir gali tapti rimtų gedimų priežastimi.

Tinkamai suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti oro aptaką gali tik vienas kitas, tad gal neverta eksperimentuoti? Taip pat nevertėtų žavėtis karbiuratoriaus įdėklais, turbinomis ir „stebuklingais“ trinties modifikatoriais. Naudos iš jų mažai, anot meistrų.

Dėmesio būtų verti nebent maršrutiniai kompiuteriai. Daugelis naujesnių vakarietiškų mašinų juos turi arba jiems palikta vieta. Kompiuteris suteikia vairuotojui visą informaciją apie esamas ir vidutines kuro sąnaudas. Naudojant kompiuterį kuro sąnaudas 100 km galima sumažinti 0,5 l. Jei elektronika per brangu, galima įsigyti ekonometrą, kuris pagal išretėjimą įleidimo kolektoriuje leis spręsti apie sąnaudas.

Jei mašinoje yra važiavimo kontrolė, reiktų ją naudoti – kontrolė palaiko nurodytą greitį naudodamasi optimaliu valdymo algoritmu. Elektronika manipuliuoja akseleratoriumi tiksliau negu vairuotojas, todėl ir kuro sąnaudos būna mažesnės.

Reiktų nepamiršti kelionės maršruto ir laiko. Geriau, kai mažesnis skirtumas tarp piko ir vidutinio greičio. Geriausias – tolygus važiavimas. Tarkime, jūs gerai pažįstate apylinkes ir padėtį keliuose. Jei ruošiatės į užmiestį, pasirinkite laiką, kai kelias neapkrautas. Neplanuokite apsipirkti pakeliui, verčiau viskuo apsirūpinkite iš anksto. Pasistenkite susitarti su keleiviais, kad prie kiekvieno kiosko nestoviniuosite. Įvertinkite žmogaus fiziologiją ir prieš kelią negerkite daug vandens. Kiekvienas stabtelėjimas „prie krūmo“ didina kuro sąnaudas.

Didelių miestų gyventojai dažnai į kamščius patenka penktadienio ir sekmadienio vakarais. Tada kuro sąnaudos gerokai išauga. Ką daryti? Gaila, bet vieno recepto nėra. Vieni stengiasi anksčiau išeiti iš darbo, kiti planuoja kelionę naktį, treti į miestą grįžta pirmadieniais. Šiaip, jei yra galimybė, stenkitės neplanuoti kelionės piko valandomis.

Miesto gatvės pilnos netikėtumų. Čia optimalus maršrutas parenkamas eksperimentuojant. Kartais ilgas kelias gali pasirodyti greitesnis ir ekonomiškesnis už trumpą. Bet kokiu atveju kelią iki darbo ir atgal reiktų išstudijuoti iki smulkmenų: žinoti jo apkrovimą ir šviesoforų veikimo tvarką. Taip pat labai neblogai būtų turėti kelias savas judėjimo po miestą schemas ir naudotis jomis, priklausomai nuo aplinkybių. Klausykite radijo, žiūrėkite televizorių, naudokitės internetu. Šventės, demonstracijos, delegacijų sutikimas, kelių remontai ir t.t. Tokie pranešimai patyrusiam vairuotojui leis iš anksto pasirinkti optimaliausią maršrutą.

Dar kelios pastabos:

Neužpilti variklio benzinu. Paprasčiau sakant, nepersistenkite spausdami akseleratorių. Norint palaikyti vienodą greitį, užtenka nuspausti paminą ketvirtadaliu kelio, nebūtina jos spausti stipriau. Suprasdami tai pamėginkite dešine koja padirbėti mažesne negu paprastai amplitude ir suprasite, kad iki šiol dažnai paminą spaudėte per stipriai.

Mažiau kelio įveikiantys stūmokliai, palyginus su automobilio nuvažiuoto atstumo vienetu, mažiau kuro patenka į degimo kameras. Kalbama apie greitesnio persijungimo į aukštesnę pavarą naudą. Idealus variantas – aukščiausia pavara ir pirmas variantas. Turėsime pamiršti aukštas apsukas ir greitį, staigų greitėjimą, tačiau sutaupysime kuro.

Judantis automobilis sukaupia kinetinės energijos. Apsimoka ją išlaikyti, neverta kaupti iš naujo. Rečiau stabdysite, mažiau kuro bus eikvojama įsibėgėjimui.

Susidaro vaizdas, kad nesustojant reiktų važinėti penkta pavara 70–75 km/val. greičiu. Gyvenime šis teoriškai geriausias režimas ne tik neįvykdomas, bet ir pavojingas, todėl yra kitų būdų taupyti kurą.

Judėdami sraute, stenkitės iš jo neiškristi, nes sukursite užkardą ne tik sau, bet ir kitiems. Padėtį kelyje stenkitės numatyti kelis ėjimus į priekį – sumažės stabdymų ir įsibėgėjimų, važiavimas taps tolygesnis. Nevėluokite lenkti, atsisakykite lenktyninių ambicijų – jei nebus staigių greitėjimų ir didelio greičio, bake ilgiau teliuškuosis kuras. Kalvotose vietovėse tinkamai išnaudokite landšafto ypatumus, bet jokiu būdų neišjunkite variklio. Laisvai nuo kalnelio važiuojantis automobilis įsibėgės, beliks įjungti aukščiausią pavarą ir tolygiai spaudžiant akseleratorių mėginti įveikti naujas aukštumas.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.