Pasaulinė statistika, kuri nuteikia ne itin optimistiškai, rodo, kad beveik kiekvienas vairuotojas vairuodamas daro tas pačias klaidas. Jos labai dažnai pasibaigia eismo įvykiais.

1. Nepateisinamai rizikingas elgesys ir sąmoningas Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Šiai kategorijai galima būtų priskirti kelio ženklų ir šviesoforo signalų ignoravimą, manevravimą tarp eilių neįjungus posūkio signalo, kitų eismo dalyvių „pakirtimą“ ir kitus bendrojo naudojimo gatvėms nelabai tinkamus „triukus“. Skirtumas tarp rizikingo elgesio ir neatidaus vairavimo tas, kad pirmasis – tai sąmoningas taisyklių pažeidimas, o pasekmės tikai gerokai sunkesnės.

2. Vairavimas išgėrus. Deja, bet buvusios TSRS šalyse, kaip matyti pagal statistiką, vairavimas išgėrus tampa beveik norma. Tai ypač taikytina mažiems miesteliams, kaimams ir jų gyventojams, kurie, ieškodami geresnio gyvenimo, persikrausto į didesnius miestus, bet neatsisako senųjų vairavimo įpročių. Alkoholio padauginęs žmogus nustoja jausti pavojų ir nebesilaiko taisyklių. Bendra statistika tokia, kad daugiau kaip pusė žuvusių vairuotojų automobilius vairuoja neblaivūs.

3. Didelis greitis. Greitį viršija dažnas vairuotojas. Dažniausia tai mėgsta daryti prabangių mašinų savininkai, besijaučiantys keliuose kaip savo namuose, arba žalias, ką tik vairuotojo pažymėjimus gavęs, jaunimėlis, už paskutinius pinigus nusipirkęs kokį aptrintą BMW ar „bulką“. Dažnai greitis viršijamas miesto ribose, o tai didina tikimybę, kad avarijos metu nukentės daugiau žmonių. Maždaug trečdalis avarijų, kuriose žūsta žmonių, įvyksta dėl to, kad vairuotojai nepasirinko saugaus greičio.

4. Saugos diržas. Automobilių gamintojai daug dėmesio skiria ne tik aktyviam, bet ir pasyviam automobilio saugumui. Apie 30 proc. šiuolaikinio automobilio kainos sudaro saugos sistemų kaina. Nepaisant šito, daugelis vairuotojų ignoruoja saugos diržus, prisega jais sėdynę arba pašalina garsinį signalą, informuojantį apie neprisegtą diržą. Prisisegimas diržu turi būti toks pat įprastas veiksmas kaip durelių uždarymas. Diržai sukurti gelbėti gyvybes, jie dažnai jas gelbsti.

5. Nedėmesingas vairavimas. Mobilieji telefonai, plokštelių keitimas magnetolose, trumpųjų žinučių skaitymas ir pan. reikalauja daug dėmesio, tad važiuojant tai daryti nerekomenduotina. 80 proc. susidūrimo priežastimi tampa būtent neatidus vairavimas.

6. Netinkamas elgesys ekstremaliose situacijose. Pavojingiausi tokiose situacijose jauni, nepatyrę vairuotojai, kurie retai pasirodo kelyje. Tai vadinamieji savaitgalio vairuotojai. Jie nemoka išvengti avarijų ir avarinių situacijų. Tai ateina tik su patirtimi. Ši vairuotojų grupė dažniau už kitus patenka į tokias situacijas, kai sprendimas turi būti priimtas per kelias akimirkas. Didelis greitis ir patirties nebuvimas situaciją tik blogina.

7. Atstumo nesilaikymas. Niekas nesiginčija, kad atstumo laikymasis yra svarbus prevencinis veiksnys. 100 km/val. greičiu važiuojantis automobilis visiškai sustoja tik po 36–43 m, o kai kuriems visureigiams prireikia iki 50 m.

8. Bloga automobilio techninė būklė. Niekam ne paslaptis, kad techninę apžiūrą galima nusipirkti. Kartais, kai kimbama tik dėl nusilupusio dažų gabaliuko, tai dar galima pateisinti, bet dažniau ją perka visišku „laužu“ važinėjantys asmenys. Dėl to kai kurie automobiliai važinėja su prastais veikiančiais stabdžiais, neveikiančiais žibintais ir pan. Techniškai netvarkingas automobilis (paradoksas: perkopusios 30 m. mašinos paprastai prižiūrimos geriau negu 15–20 m.) gali tiesiog sustoti kelyje, taip sukeldamas spūstį ar avariją.

9. Nenoras sustoti, kai stabdo policininkai. Kartais, pastebėjus pažeidžiant taisykles ar tiesiog vykdant reidus, stabdomas vairuotojas nusprendžia nepaklusti reikalavimui sustoti ir padidina greitį. Tokia situacija išprovokuoja gaudynes, kurios pažeidėjui bet kokiu atveju baigiasi liūdnai.

10. Savo automobilio gabaritų nežinojimas/nejautimas dažnai tampa smulkių avarijų priežastimi. Jos padaromos statant automobilį ar manevruojant ribotoje erdvėje. Nemokėjimas naudotis užpakalinio vaizdo veidrodėliais, jei automobilyje nėra sumontuotų kliūties daviklių ar galinio vaizdo kameros, gali baigtis avarija važiuojant atbuline eiga. Laimė, dažniausiai tokios avarijos baigiasi be žmonių aukų. Tiesiog apgadinamos transporto priemonės.

Parengta pagal užsienio spaudą