Žiema jau įpusėjo, tačiau staigmenų žiemiškas oras dar gali pateikti. Ir ne visada tos staigmenos būna malonios. Norėdami padėti savo skaitytojams tinkamai pasirengti galimoms žiemos išdaigoms priminsime keletą važiavimo žiemos keliais taisyklių.

Iš po sparnų išvalykite sniego ir ledo likučius, nes jie gali trukdyti vairo sistemos funkcionavimui.

Sėsdamas į automobilį žiemą, vairuotojas turi rūpestingai nusivalyti avalynės padų sniegą, kad jie nebūtų slidūs, nes priešingu atveju padai gali nuslysti nuo paminos. Jeigu taip atsitiks stabdant, netoli ir iki avarijos.

Jeigu matote, kad teks įveikti nedidelį slidų kelio ruožą, jokių būdu nekeiskite važiavimo greičio ir krypties. Važiuodami slidžiu keliu nedidinkite automobilio variklio apsukų, nes tada automobilis gali nuslysti į šoną. Važiuojant slidžiu keliu automobilio stabdymo kelias sumažės, jei bus stabdoma pertraukiamu stabdymu neišjungus pavaros ir sankabos.

Žiemą išvažiuojant iš gilių vėžių vairuotojui rekomenduotina važiuoti nedideliu greičiu. Pradžioje ratais prisispauskite prie priešingos išvažiavimo puses briaunos, o tada pasukite vairą į išvažiavimo pusę.

Atsargiai reikia važiuoti suvažinėtu ir sušalusiu sniegu, nes jis irgi būna slidus.

ABS sistema pagerina stabdžių sistemos efektyvumą apsnigtuose ir ledu padengtuose keliuose, tačiau reikia atminti, kad per didelis pasitikėjimas savimi gali baigtis liūdnai, tad atsargumo pamiršti nevertėtų. Suveikus ABS, stabdymo kelias pailgėja.

Jeigu važiuojate per gilų sniegą grunto keliu iš anksto perjunkite žemesnę pavarą, nedarykite staigių posūkių ir nesustokite.

Plonas ir įvažinėtas sniego sluoksnis eismu nekliudo, tačiau storame sniego sluoksnyje automobilis gali buksuoti ir užstrigti. Ypač sunku būna važiuoti per sniegą giliomis vėžėmis. Tada reiktų važiuoti lėtai, nes tokios vėžės niekada nebūna tiesios, o jeigu bus lekiama dideliu greičiu, padidėja tikimybė iššokti iš jų. Tokiu atveju automobilis taps nevaldomas.

Keleto metrų ilgio pusnis galima pamėginti pralėkti įsibėgėjus, o ilgas, užpustytas kelio atkarpas pirma reiktų ištyrinėti einant pėsčiomis ir įsitikinti, kad automobilis jose neužstrigs.

Jei pakeliui sutiksite sniege įstrigusį automobilį, nereikėtų mėginti pravažiuoti pro jį nestojant.

Toks mėginimas gali baigtis kelione į artimiausią griovį. Vertėtų sustoti, padėti pajudėti kolegai, o vėliau saugiai judėti jo paliktomis vėžėmis. Beje, jei automobilį stumsite, būkite ypač atsargūs.

Patyręs vairuotojas, ypač dažnai važinėjantis rečiau valomais keliais, visada į kelią pasiims kastuvą ir kokį pusmaišį žvyro. Deja, užstrigti galima ir miesto keliuke. Patekus į didelę pusnį ir supratus, kad automobilis jos neįveiks, reiktų neleisti jam visiškai įstrigti. Tokiu atveju reikia grįžti atgal senomis vėžėmis, tada, jei pusnis nėra labai ilga, įsibėgėti ir taip pamėginti ją įveikti. Jeigu pusnis ilga, šito daryti nevertėtų, nes tada, greičiausiai, automobilį teks vaduoti iš sniego nelaisvės.

Pasitaiko atvejų, kai įvažiavęs į gilią pusnį automobilis „sėda" ant dugno, o ratai beveik pakimba ore. Tokiu atveju mėginimas grįžti atgal senomis vėžėmis naudos neduos. Visų pirma reikia iškasti sniegą iš po automobilio. Vėliau sniegas iškasamas ir iš po priekinių, ir iš po užpakalinių ratų, kad būtų lengviau važiuoti atgal. Tik nukasus sniegą, galima mėginti lėtai pajudėti ratams. Tai daryti reikia labai atsargiai, kad ratai neužbuksuotų. Buksavimas jokios naudos neduos, o varantieji ratai tik dar giliau užsikas į sniegą.

Laibai gerai jei bagažinėje turite žvyro.

Jei jo nėra, po ratais galima padėti lentų, plytų, žemių, šakų ar net automobilių kilimėlius.

Užstrigus pusnyje taip pat reiktų patikrinti priekinių ratų padėtį. Jeigu ratai stovi tiesiai, jie mažai priešinsis, jeigu ratai pasukti šonu, išvažiuoti gali būti neįmanoma.

Pradėjus važiuoti reikia atsargiai atleisti sankabą, kad ratai nepradėtų buksuoti. Atsargiai spaudant sankabą reiktų pamėginti įsiūbuoti automobilį atgal ir pirmyn. Jei pavyks 10-20 cm atkarpoje suplakti sniegą, automobilis turės įsibėgėjimui reikiamą atkarpą ir galės išvažiuoti iš pusnies. Pajudant iš pusnies reikia išsaugoti maksimalią trauką - variklio sukimo momentą. Iš vietos pajudama varikliui dirbant aukštomis apsukomis leidžiant prabuksuoti sankabai taip užkertant kelią ratų prabuksavimui pradiniu judėjimo etapu.

Toks prabuksavimas leidžia išsivalyti ratų protektoriui ir išsaugoti variklio sukimo momentą, nemažinant apsukų ir neprarandant galios. Jeigu apsukos krenta, neperjungiant žemos pavaros, trumpalaikiais sankabos išspaudimais galima pakelti jas iki reikiamo lygio.
Pajudėjus iš vietos nereikalingą ratų prabuksavimą galima baigti greitai įjungus aukštesnę pavarą.

Taip pat atminkite, kad įstrigus pusnyje jokių būdu negalima veikti skubotai ir be plano. Lengvabūdiški ar agresyvūs mėginimai ištrūkti iš pusnies tik pablogins padėtį, o tada be pašalinės pagalbos išvažiuoti gali ir nepavykti.

Nepamirškite atėjus žiemai pasirūpinti ir tinkamomis padangomis (Žieminės padangos - saugumas svarbiausia), o jeigu dažnai tenka važinėti mažiau prižiūrimais keliais, įsigykite ir specialias ratų grandines, kurios padės išvengti nemalonių „sustojimų" pusnyse.

Straipsnis parengtas naudojant UAB „ADPILIS" pateiktą medžiagą.

Nuotraukos Kristės P.