Turbūt ne visi žino, kad pirmasis saugos diržas buvo pagamintas maždaug prieš 100 metų. Deja, toli gražu ne visi vairuotojai įprato jį užsisegti, nors ir žino, kad jis saugo.
Nustatyta, kad, automobiliui susidūrus su kliūtimi, žmogus savo pastangomis sėdynėje išsilaikys tik tokiu atveju, jei automobilio greitis bus 10 km/val. Jeigu automobilis judės 60 km/val. greičiu, tai susidūrimo metu 75 kg svorio žmogų veikia maždaug 3 tonų apkrova. Jei greitis būna apie 80 km/val., inercijos apkrova išauga iki 9 tonų. Tiek vienu, tiek kitu atveju neprisisegęs žmogus neturi galimybių išgyventi.

Japonų mokslininkai apskaičiavo, kad saugos diržai padeda išvengti mirties 75 atvejais iš 100. Amerikiečių teigimu, avarijos atveju išgyvena 77 iš 100, o jei automobilis apsiverčia - net 91. Todėl aišku, kodėl visose civilizuotose šalyse saugos diržai privalomi, o už jų nenaudojimą gali būti nubaustas net Romos Popiežius. Kai kuriose šalyse galioja tvarka, kad draudimo išmokos negauna tas vairuotojas, kuris į eismo įvykį pateko neužsisegęs diržo. Kitose šalyse nuolat diržus prisisegantys vairuotojai gali tikėtis 25 proc. didesnės išmokos.

Pirmasis saugos diržas užpatentuotas 1907 m. Tada jie buvo retenybė ir buvo naudojami tik vairuotojo ir keleivių fiksacijai. Gerokai daugiau dėmesio diržai sulaukė tik po Antrojo pasaulinio karo. Amerikiečiai inžinieriai Hjudžas De Hevenas ir Rodžeris Grisouldas 1951 m. sukūrė Y formos saugos diržą su sagtimi ant pilvo.

Visgi daugiausia vairuotojų ir keleiviųsaugumo klausimais pasirūpino aviacijos inžinierius Nilsas Bolinas, dirbęs Švedijoje, lėktuvų gamybos įmonėje „Saab" ir kūręs katapultavimosi sistemas. N. Bolino išradimais 1957 m. susidomėjo „Volvo" ir persiviliojo pas save. 1959 m. Nilsas Bolinas įėjo į istoriją kaip V tipo tritaškio saugos diržo kūrėjas. Pirmieji automobiliai, gavę tokio tipo diržus, buvo „Volvo-P120 Amazon" ir „PV544".

Automobiliniai diržai - neatsiejama pasyvaus saugumo dalis. Tiesa, jie savo funkciją atliks tik tada, jei prisisegta teisingai. Daugelio eismo įvykių tyrimai atskleidė karčią tiesą: per susidūrimus sunkiausias traumas patiria tie, kurie diržus prisisega netinkamai. Tarkim, rimtai susižeisti rizikuoja tie, kurie mėgsta važiuoti pusiau gulomis. Avarijos atveju jie rizikuoja nučiuožti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas. Tokiu atveju diržas gali net pasmaugti. Taip pat nevertėtų kelti kojų ant priekinio panelio. Jeigu automobilyje yra saugos pagalvė, jai suveikus kojos tikrai bus sulaužytos.

Konstruktoriai praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje išsprendė netinkamo saugos diržų reguliavimo problemą - sumontavo automatinius įtempiklius su blokavimo sistema. Deja, neigiamų niuansų yra. Tai gali būti dideli, šilti rūbai. Jie sukuria savotišką pagalvę, kuri trukdo tiesioginiam diržo ir žmogaus kūno kontaktui. Avarijos atveju visų pirma spaudžiamas drabužių sluoksnis, o tik tada aktyvizuojasi blokavimo sistema. Diržas žmogų saugoti pradeda vėluodamas. Dėl to žmogus gali spėti galva trenktis į priekinį stiklą ar gauti besikleidžiančios oro pagalvės smūgį.

Vokiečių specialistai nustatė, kad tiesiog sėdynėse sėdintys ir diržu prisegti vaikai traumas patiria penkis kartus dažniau negu vaikai, kurie pervežami tinkamo dydžio ir sąrankos vaikiškose saugos kėdutėse. Reikalas tas, kad vaikų kaklai per silpni, kad avarijos atveju sulaikytų sunkią galvą, todėl per tokias avarijas vaikai dažnai patiria stuburo traumas. Siekiant to išvengti, kai kuriose šalyse vaikus iki 12 m. galima vežti tik vaikiškose kėdutėse.

Taip pat negalima laikyti vaikų rankose, nes net esant 40 km/val. greičiui, susidūrimo metu 5,5 kg sveriantis vaikas laikančiojo rankas apkrauna maždaug 110 kg svoriu. Abejotina, ar tokį svorį išlaikys daugelis vyrų, jau nekalbant apie moteris. Pačius mažiausius, maždaug iki 18 mėn., geriausia vežti ant užpakalinės sėdynės sumontuotoje ir nugarėle į eismą pasuktoje kėdutėje. Taip gerai apsaugomas vaiko pakaušis ir nugara. Be to, kėdutės vaikams nuo 9 iki 18 kg turi turėti specialius penkiose vietose pritvirtintus diržus. Susidūrimo atveju tokia schema plačiau išskirsto smūgio jėgą po vaiko kūną, todėl sumažėja rimtų traumų tikimybė.

Tolesnis saugos kėdučių tobulinimas leido sukurti diržų priešįtempiklius. Šis įrenginys akimirksniu reaguoja į avarinį automobilio lėtėjimą ir iš anksto pritraukia vairuotoją ir keleivius prie sėdynių. Tai apsaugo nuo inercinio kūno judėjimo pirmyn ir smūginės traumos, susidūrus su vairo kolonėle ar priekiniu paneliu. Papildomas priešįtempiklio mechanizmo elementas - apkrovos ribotuvas. Jo funkcija - apsaugoti krūtinę nuo traumos dėl staigiai įsitempusio saugos diržo. Jei apkrova viršija iš anksto nustatytus dydžius, iš saugos pagalvės bloko ir saugos diržo ateina signalas, aktyvuojantis priešįtempiklio pirotechninį elementą. Jam suveikus į aplinką pasklinda dujos, stumiančios stūmoklį, sujungtą su dantytu krumpliaračiu, o šis sumažina diržo įtempimą.
Priešįtempiklio mechanizmas suveikia anksčiau, nei iššauna saugos pagalvės. Priešįtempiklio sistema, įvykus avarijai, suveikia per 0,004 sekundės.
Jau sumontuota daugiau kaip 10 mln. km saugos diržų. To užtektų 13 kartų nutiesi kelią nuo Žemės iki mėnulio.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.