visasverslas.lt | viskas.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Naudinga informacija
Naujienų ir straipsnių archyvas
Autoreviu_logo2_topAutoreviu_logo2_bottom
  Registruotis Prisijungti     Naujienų
prenumerata
Įdėk įmonę,
prekę
Reklama Susisiekite
su mumis

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

1 2 3 4 5 ... 24

ADPILIS MOKYMO CENTRAS, UAB

ADPILIS MOKYMO CENTRAS, UABVairavimo mokykla. AM, A1, A, B1, B, BE, C1, C1E, C, CE, D,D1 kategorijos, 95 kodas Verkių g. 52, Vilnius
Telefonas: +370-5-2470007, +370-5-2300090, Mobilus: +370-601-01016, +370-677-88097, El. paštas: info@vairuokauto.lt

AUTOLOGIJA, UAB

Vairavimo kursai-visoms kategorijoms Vilniuje. Pylimo g. 41, Vilnius
Telefonas: +370-5-2700406, Mobilus: +370-601-96981, +370-676-37889, El. paštas: autologija@gmail.com

DRAIVERIS, vairavimo mokykla, UAB LDV UNIO

A1, A, B, C, CE vairavimo kursai, vairavimo mokykla Vilniuje, krovininių automobilių vairavimo kursai Vilniuje Kalvarijų g. 135-205, Vilnius
Telefonas: +370-5- 2700105, Mobilus: +370-640-26689, El. paštas: info@draiveris.lt

PYYP, UAB

PYYP mokykloje organizuojame B kategorijos automobilių, A kategorijos ir A1 kategorijos motociklų vairavimo teorijos bei praktikos mokymų kursus. Pylimo g. 20-18, Vilnius
Telefonas: +370-5-2121115, Mobilus: +370-600-26151, El. paštas: vairuok@pyyp.lt

J. RINKEVIČIAUS vairavimo mokykla, PĮ

Vairavimo mokykla Vilniuje. A, B, C, CE, D, C+CE, C+CE+D kategorija. Vairavimo kursai eksternu. A.Vivulskio g. 12-4, Vilnius
Telefonas: +370-5-2650821, Mobilus: +370-655-94001, El. paštas: info@rvm.lt

ARV-AUTO, UAB

Profesionali vairavimo mokykla - Kaunas. A.Mickevičiaus g. 52-18, Kaunas
Telefonas: +370-37-424000, El. paštas: valdas@arv-auto.lt

ARVAIRA, A. Gailiaus firma

Vairavimo mokykla Jurbarke Ugniagesių g. 10, Jurbarkas
Telefonas: +370-447-72900, Mobilus: +370-655-72900, El. paštas: info@arvaira.lt

FEMINA MOBILE

P. Lukšio g. 17, Vilnius
Telefonas: +370-5-2700406, Mobilus: +370-676-37889, +370-601-96981, El. paštas: feminamobil@gmail.com

MARIJAMPOLĖS AUTOKLUBAS

Vairavimo mokykla Marijampolėje Ūkininkų g. 6, Marijampolė
Telefonas: +370-343-51982, Mobilus: +370-656-19965

AUTOKLASĖ, UAB

Algirdo g. 35/Naugarduko g. 28-10, Vilnius
Telefonas: +370-5-2150106, Mobilus: +370-640-77701, El. paštas: autoklase@autoklase.lt

VISAGALIS, UAB

Mokome vairuoti: A1, A, B1, B, C1, C, D1, D, BE, C1E, CE, D1E, DE. Kursai automatine pavarų dėže. Linkmenų g. 37, Vilniaus aps.
Telefonas: +370-5-2728724, Mobilus: +370-698-15454, El. paštas: info@vairavimomokykla.lt

AUTOMOTOKET, UAB

Vairavimo mokykla. A1, A2, A, B, BE, C, CE, D, DE kategorijos. Mokome vairuoti ir su automatine pavarų dėže. Konarskio g. 21-4, Vilnius
Telefonas: +370-5-2336511, Mobilus: +370-600-17854, +370-600-14144, El. paštas: automotoket@gmail.com

VAIRAVIMO LINIJA, UAB

"B" kategorijos vairavimo mokykla. Kauno g. 3a kab.-222, Vilnius
Telefonas: +370-5-2160186, Mobilus: +370-670-24908, El. paštas: vgmokykla@gmail.com

1 2 3 4 5 ... 24
Komentarai: 0   Peržiūros : 741

Jaunus vairuotojus klupdo pasenusi sistema
Spausdinti 2009-12-22 07:29  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Valstybinius vairavimo egzaminus iš pirmo karto išlaiko tik apie pusę vairuoti besimokančių žmonių. Ar dėl to kalti blogai dirbantys vairavimo instruktoriai, ar atsakomybės nesuvokiantys jaunuoliai, ar mokymo sistema? Atsakymų per vėlu ieškoti eismo įvykių vietose.

Devyniolikmetė Laura nenoromis prisimena du nesėkmingus bandymus išlaikyti vairavimo egzaminą. "Mokiausi vairuoti automobiliu "Opel Vectra", o per egzaminą teko sėsti į "Volkswagen Polo". Niekada anksčiau tokia mašina nebuvau bandžiusi važiuoti. Jos sankaba buvo jautresnė, kitaip reikėjo jungti pavaras, todėl dar aikštelėje automobilis keletą kartų užgeso ir egzamino neišlaikiau. Kitą kartą suklydau mieste", - prisiminė ji.

Dabar Lauros laukia trečias bandymas, bet mergina jo labai bijo. "Vien pagalvojus apie egzaminą man rankos pradeda drebėti. Labai bijau, kad vėl kas nors nepasiseks", - tvirtino pašnekovė.

(Anti)rekordininkai

Tokių kaip Laura - tūkstančiai. Šįmet vairavimo teorijos egzaminą valstybės įmonėje "Regitra" iš pirmo karto išlaikė 73,84 proc. siekusiųjų įgyti teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Vairavimo praktikos egzamino rezultatai gerokai prastesni - iš pirmo karto jį pavyko išlaikyti vos 38,35 proc. bandžiusiųjų. Praėjusių metų statistika panaši: praktikos egzaminą pirmu mėginimu išlaikė 39,24 proc. būsimų vairuotojų.

Deja, kai kuriems egzamino nepavyksta išlaikyti nei iš antro, nei iš trečio ir net iš dešimto karto. VĮ "Regitra" duomenimis, nuo 2003 metų pradžios B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti asmuo teorijos egzaminą laikė daugiausia - 33 kartus, o praktikos - 25. Beje, teorijos egzamino "rekordininkui" ir 33 kartas buvo nesėkmingas. Praktikos egzaminą tik iš 25 karto išlaikiusiam vairuotojui iki absoliutaus rekordo irgi pritrūko visai nedaug - teorijos egzaminą jis įveikė iš 32 karto.

Sąmoningumo stoka

VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas ragino neversti atsakomybės dėl neišlaikyto egzamino vien vairavimo mokyklai. Pasak jo, būsimi vairuotojai turi norėti ne tik gauti pažymėjimą, bet ir iš tikrųjų išmokti elgtis kelyje.

"Rezultatai atspindi žmogaus sąmoningumo lygį. Jei jis moka įjungti pavarą, pajudėti iš vietos - jau įsivaizduoja, kad gali vairuoti", - kalbėjo specialistas. S.Šuminas prisiminė Didžiojoje Britanijoje atliktą tyrimą, per kurį vairuotojų buvo paprašyta įvertinti savo sugebėjimus. Paradoksalu, tačiau pasirodė, kad kuo vairuotojas prastesnis, tuo geriau jis apie save galvoja.

"Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas būsimiems vairuotojams rekomendavo itin atidžiai rinktis vairavimo instruktorių. "Yra tikrai labai gerų specialistų, profesionalų. Tačiau pasitaiko ir taip, kad nematyti skirtumo tarp instruktoriaus ir paprasto vairuotojo", - teigė jis.

Renkantis instruktorių geriausia pasikliauti draugų patirtimi - iš lūpų į lūpas keliauja informacija ne tik apie gerus, bet ir apie prastus specialistus. "Yra tekę matyti instruktorių, kurie važiuoja neprisisegę saugos diržo, kiti šalia mokinio rūko, net valgo. Nežinau, už ką tokiems mokėti", - piktinosi S. Šuminas.

Baimės kojos trumpos

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (LVMA) viceprezidentas Darius Lesickas kaip vieną didžiausių nesėkmės priežasčių įvardijo stresą. "Išlikusi nuomonė, kad visos valdiškos institucijos yra tarsi baudimo įrankis, todėl žmogui ir egzaminas atrodo kaip bausmė. Nervinė įtampa atima galimybę tinkamai atlikti veiksmus", - akcentavo specialistas. Pasak jo, neretai egzaminuojamuosius sutrikdo ir ne toks automobilis, kokį buvo išbandę vairavimo mokykloje.

Tačiau S. Šumino nuomone, dažniausia streso priežastis yra žinių trūkumas arba aplinkinių įtaiga. "Lengviausia suversti kaltę paskutinei grandžiai, - tvirtino jis, bet egzaminuotojų negynė. - Pasitaiko, kad būna netinkamas egzaminuotojo elgesys, bendravimo maniera ar net balso tonas. Dėl to klientas išsigąsta ir sutrinka."

Įpratę tik gauti

Daliai klystančiųjų koją pakiša ir jų pačių motyvacijos mokytis trūkumas ar tiesiog tingėjimas. Jaunuoliai, įpratę viską gauti "ant lėkštutės", nesivargina kritiškai vertinti savo gebėjimų ir labiau stengtis mokytis, nors mato, kad žinių jiems trūksta. Anot D. Lesicko, jei mokinys nekartoja teorinės informacijos, per mėnesį iš atminties "išgaruoja" 30-40 proc. to, kas buvo išmokta.

"Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vairavimas yra antraeilis dalykas. Prie vairo kalbama telefonu, valgoma, dažomasi. Tai labai blogi įpročiai, atsakomybės nesuvokimas. Žmonės netiki, kad tokie dalykai trukdo, suvokia tik tada, kai atsitinka bėda", - dėstė D. Lesickas.

Dalis mokinių taip pat nesupranta, kokia didelė atsakomybė tenka vairuotojui, ir neadekvačiai vertina savo galimybes. Pavyzdžiui, instruktoriui nuspaudus stabdžių pedalą kai kurie tikina patys galėję stabdyti vėliau. Specialistas pabrėžia, kad geram vairuotojui nereikia mąstyti, kada nuspausti sankabą ar perjungti pavarą, - jis tai daro tarsi automatiškai, o visą dėmesį gali sutelkti į aplinką. Tačiau tam reikia įgūdžių, kurie, kaip žinoma, susiformuoja tik laikui bėgant.

Privalomas vertinimas

D. Lesicko manymu, vairuotojus būtina ruošti ir psichologiškai, o tam šiuo metu pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintą mokymo programą skiriama per mažai dėmesio. Be to, mokyklinio vairavimo egzamino vertinimo kriterijai netiksliai atspindi žmogaus gebėjimą vairuoti. Vertinimo sistema priverčia mokyklas išleisti nepasiruošusį žmogų laikyti egzaminų.

"Jei mokinys įvertinamas geriau nei šešetu, mokykla turi išduoti jos baigimo liudijimą", - sakė D.Lesickas. Septynetą ar aštuonetą gavę jaunuoliai jaučiasi taip, tarsi jau sugeba vairuoti, ir ne visada įsiklauso į instruktorių raginimus dar pasimokyti, todėl nuvykę laikyti egzaminų į "Regitrą" neretai nusivilia.

"Teorijos mokymų vertinimo sistema paprasta - skaičiuojama, į kiek klausimų žmogus atsako teisingai. O praktinį pasirengimą įvertinti sunku. Gali būti, kad žmogus visą kelią vairuoja puikiai ir staiga padaro klaidą, sukelia avarinę situaciją", - pasakojo specialistas. Tokiu atveju pagal vertinimo sistemą mokinys gali gauti teigiamą įvertinimą, nors ir padarė šiurkščią klaidą. D.Lesicko manymu, praktikos egzamino vertinimas mokyklose turėtų būti tik dvejopas - arba žmogus jį išlaiko, arba ne.

Programos pinklės

Ši problema egzistuoja, nes Lietuvoje nėra specialistų, dirbančių ir Susisiekimo ministerijoje, ir vairavimo mokykloje, todėl tarp abiejų šalių trūksta supratimo.

VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas S.Šuminas įsitikinęs, kad formalaus instruktavimo būsimiems vairuotojams nepakanka. "Jauniems vairuotojams trūksta pavojaus supratimo. Žmogus elgiasi taip, kaip suvokia pasekmes. Maršruto, laiko planavimas yra užmiršta terpė. Dabar tik mokoma, kaip pajudėti ir elgtis kai kuriose konkrečiose situacijose", - kritikavo mokymo programą S.Šuminas. Specialisto manymu, reikėtų profesionaliems instruktoriams suteikti teisę spręsti, ar privalomų 20 akademinių valandų praktinio mokymosi būsimam vairuotojui pakako, ar ne. Tiesa, tokiu atveju gali kilti abejonių, kad vairavimo mokykla galbūt siekia pasipelnyti siūlydama brangias papildomas pamokas. Tačiau mokinys turi realiai įvertinti savo galimybes. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jaunuoliai mokosi vairuoti vidutiniškai 67 valandas, nors ten eismo intensyvumas nedaug skiriasi nuo Lietuvos.

D. Lesickas kaip pavyzdį pateikė Vokietijos praktiką. Šioje valstybėje mokymo programos kuriamos tariantis su vairavimo mokyklomis, o mūsų šalyje - "nuleidžiamos iš viršaus". "Programa turi būti pritaikoma prie žmonių. Mūsiškė yra praktiškai 30 metų senumo, padaryti tik nedideli pakeitimai, - kalbėjo D. Lesickas. - Reikia daugiau dėmesio skirti psichologiniam ugdymui, išaiškinti pavojus keliuose: kas atsitinka, kodėl atsitinka, ką galiu, ko negaliu. Taip pat svarbu apžvelgti fiziologinius dalykus, tokius kaip regėjimo kampas." Panašios paskaitos, jo nuomone, galėtų pakeisti dabar privalomus užsiėmimus apie automobilio mechaniką. "Nebūtina žinoti, kaip veikia automobilio variklis, svarbu mokėti važiuoti", - apibendrino D. Lesickas.

Ilona Staškutė


Kategorijos: Vairavimo patarimai ir vairavimo mokyklos