visasverslas.lt | viskas.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Naudinga informacija
Naujienų ir straipsnių archyvas
Autoreviu_logo2_topAutoreviu_logo2_bottom
  Registruotis Prisijungti     Naujienų
prenumerata
Įdėk įmonę,
prekę
Reklama Susisiekite
su mumis

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Utena

1 2
Komentarai: 0   Peržiūros : 1058

Prognozavimas – sudėtinė vairavimo meistriškumo dalis
Spausdinti 2011-02-02 06:18  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Kasdien į Lietuvos gatves, kelius ir keliukus išvažiuoja šimtai automobilių. Deja, nors daugelis vairuotojų turi vairuotojo pažymėjimus ir žino Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykių neišvengiama. Kartais tai atsitinka dėl transporto priemonės kaltės, tačiau dažniausia eismo įvykio priežastis - žmogus. Apie tai, kaip galima išmokti vairuoti saugiau ir nekelti pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, šiandien kalbamės su žurnalo „Autosportas" redaktoriumi, saugaus vairavimo treneriu ir daugelio Lietuvos ralių dalyviu Artūru Pakėnu.

Kalbėti apie eismo situacijos prognozavimą galima daug ir ilgai, nes tai sudaro saugaus vairavimo esmę. Daugelis yra girdėjęs pasakymą, kad geras vairuotojas ne tas, kuris išvengia avarijos sudėtingoje situacijoje, bet tas, kuris nepapuola į tokią situaciją. Tai įmanoma tik tiksliai numatant, kaip vystysis eismo aplinka.

Pabandysiu atsakyti į klausimus; gal tai padės kai kuriems vairuotojams susimąstyti ir jie pradės analizuoti veiksmą aplink save.

- Kiek tiksliai galima prognozuoti situaciją kelyje?

- Prognozės tikslumas labai priklauso nuo vairuotojo patirties. Kalbu ne apie stažą, o patirtį prognozuojant eismo situaciją. Kai kurie vairuotojai važinėja daug metų iš taško A į tašką B nė nesusimąstydami, kaip jiems einasi. Galima lavinti savo prognozavimo gebėjimus nuolat stebint ir analizuojant tai, kas vyksta kelyje.

Atsakingas vairuotojas, turintis analizavimo patirtį, gali pakankamai tiksliai numatyti kelyje jo laukiančias nelaimes ir planuoti savo veiksmus taip, kad jų išvengtų. Tokia prognozė gali būti tikslesnė už sinoptikų.

Svarbiausia suvokti, kas ta analizė yra. Laikytis pagrindinių jos principų ir stengtis tobulėti.

- Kokia nauda?

- Eismo situacijos numatymas leidžia vairuotojui saugiai vairuoti automobilį ir išvengti avarijų, taupyti kurą, kiek įmanoma greičiau pasiekti kelionės tikslą.

- Kokie požymiai - kelias, kiti vairuotojai - įspėja apie galimą pavojų?

- Tokių požymių ar objektų yra labai daug. Trumpiau, tai viskas, kas gali turėti įtakos vairuotojo veiksmams. Tai kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai, pėstieji, kiti vairuotojai, kelio danga, oro sąlygos...

Pats prognozavimas skirstomas į tris etapus: informacijos rinkimą, jos analizę ir pačią prognozę.

Informacijos rinkimas - tai eismo situacijos stebėjimas, kai stengiamės pamatyti viską, kas gali turėti įtakos mūsų vairavimui. Stebint reikia naudotis keliomis taisyklėmis, iš kurių galime paminėti centrinį ir periferinį matymą, žvilgsnio permetimą iš kairės į dešinę, net tik eismo juostoje, bet ir šalia kelio esančių objektų stebėjimą.

Surinktą informaciją reikia „rūšiuoti ir atrinkti" - išanalizuoti. Pirmiausiai atkreipkime dėmesį į pavojų keliančius objektus. Tai judantys ir nejudantys objektai, galintys lemti jūsų judėjimo kryptį ar greitį. Prisiminkime, kad kitos transporto priemonės skiriasi gabaritais, greičiu, stabdymo kelio ilgiu ir kt. Todėl vairuotojas turi ne tik žinoti tuos skirtumus, bet ir atsižvelgti į juos analizuodamas situaciją.

Reikia išskirti objektus, kurie keičia situaciją: pradėjo stabdyti, įjungė posūkio signalą, pakeitė judėjimo kryptį. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į aplinkybes, galinčias apibūdinti kitos transporto priemonės vairuotoją:

Ar jis jus mato?

Ar kalba su keleiviu?

Ar kalba telefonu?

Ar jo automobilio stiklai tamsinti?

Ar užterštas jo užpakalinis stiklas?

Ypač dėmesio reikalauja dviratininkai, motociklininkai ir pėstieji. Tai sunkiausiai prognozuojama eismo dalyvių kategorija. Ypač didelį dėmesį reikia skirti vaikams.

Surinkus informaciją ir atskyrus pavojingiausius objektus, galime prognozuoti situaciją.

Vairuotojui svarbiausia numatyti galimus eismo situacijos pasikeitimus. Tokios prognozės pagrindas - jo žinios ir informacija, kurią jis gavo stebėjimo ir analizės būdu.

Analizuodamas situacija vairuotojas tik išskiria pavojingiausius objektus, o prognozuodamas numato jų veiksmus saugaus eismo situacijoje.

Reikia skirti tiesioginį ir galimą pavojų. Tiesioginis verčia neatidėliotinai imtis veiksmų jam išvengti, o galimas - imtis atsargumo priemonių.

Situacijos vertinimas labai priklauso nuo to, kiek situacija atrodo pavojinga konkrečiam vairuotojui. Jei pagal vairuotoją situacijos pavojingumo lygis peržengia jo nusistatytas ribas, jis stengsis kiek įmanoma sumažinti pavojų veiksmais. Jei vairuotojas tą pačią situaciją vertina kaip mažai pavojingą, jis gali imtis (ar nesiimti) veiksmų, kurie gali tik pabloginti esamą situaciją ir sukelti avariją.

Loginį prognozavimo procesą galime pateikti kaip atsakymus į klausimus:

Kas gali atsitikti artimiausioje ateityje?

Koks situacijos pasikeitimas labiausiai tikėtinas?

Ar numatytas pasikeitimas gali sukelti tiesioginį pavojų?

Koks bendras situacijos pavojingumas?

- Ar skiriasi situacijos prognozavimas žiemą, vasarą, dieną, naktį?

- Prognozavimas - tai mūsų pastangos numatyti, nuspėti, kas įvyks artimiausią akimirką ar artimiausiu metu mano kelyje. Todėl paros ar metų laikas tik keičia pavojingų objektų kiekį, bet nekeičia prognozavimo principo iš esmės.

- Kaip reikia pasirengti galimam pavojui?

- Galima patarti vairuotojams vadovautis šūkiu „Būk pasiruošęs!" Vairuodamas kiekvienas turime būti pasiruošęs viskam - staigiai stabdyti, greitėti, kryptį keisti. Kaip t darysime, priklausys nuo automobilio ir mūsų galimybių.

Pasirengimas priklauso nuo vairuotojo psichologinės būklės ir tikslų, kuriuos jis sau (kaip vairuotojui) kelia šią akimirką. Tarkime, apie kokį pasirengimą galime kalbėti, jei vairuotojas kalba mobiliuoju telefonu, mintyse kuria dienos planus, mąsto apie artėjančias atostogas ir kt.

Prieš sėsdamas prie vairo kiekvienas turi suvokti, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis ir tam, kad sėkmingai pasiektų kelionės tikslą, jis privalo susikaupti ir stengtis galvoti tik apie vairavimą. Prisiminkime, kad 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis per 1 sekundę nuvažiuoja apie 12 metrų.

Įsivaizduokime, kad važiuojame miesto gatve minėtu greičiu, o priekyje važiuojantis automobilis dėl kažkokių priežasčių pradeda staigiai stabdyti. Jei įdėmiai stebime situaciją, greit pastebėsime pokyčius ir imsimės priemonių - greičiausiai taip pat stabdysime ar bandysime pasukti į šalį. Mūsų reakcijos laikas (iki stabdymo pradžios) sudarys apie 1 sekundę, per kurią nuvažiuosime 12 metrų, atstumas iki stabdančio priekyje automobilio kritiškai sumažės, bet stabdydami ir manevruodami gal sugebėsime išvengti susidūrimo. Dabar įsivaizduokime tą pačią situaciją, tik skirtumas vienas: mes vairuodami kalbame mobiliuoju telefonu, bandome atsakyti į kokius nors nemalonius klausimus ir pan. Situacija tokia pat - priekyje važiuojantis automobilis pradeda stabdyti. Paprognozuokite - keliomis sekundėmis ar jos dalimis vėliau stabdyti pradėsite jūs ir kiek metrų dėl to skirtumo nuvažiuosite. Na ir prisiminkite kokio atstumo paprastai laikotės važiuodami mieste paskui kitą automobilį?

Visi esame matę mieste avarijas, kuriose susiduria net keli vienas paskui kitą važiuojantys automobiliai. Belieka spėlioti, su kuo jų vairuotojai kalbėjo telefonu ar apie kokius „dangiškus migdolus" jie svajojo vairuodami automobilį intensyvaus eismo sąlygomis.

- Kiek priklauso nuo automobilio, kiek - nuo vairuotojo?

- Neretai kalbėdami apie savo automobilį vardiname jame esančias saugumo priemones - saugos diržus, oro pagalves, net kažkuo ypatingus bamperius ar minkštą prietaisų skydelį - visai pamiršdami kad tai pasyvaus saugumo priemonės, kurių mums gali prireikti tik patekus į avariją ir visai pamirštame apie aktyvias saugumo priemones, kurios padeda mums tos avarijos išvengti. Aktyvias saugumo priemones aš skirstyčiau į tas kurios kaip ir nepriklauso nuo vairuotojo ir tas kurių būklė tik vairuotojo valioje. Tarkime automobilyje sumontuotos ABS ir ESP sistemos, vairas su stiprintuvu. Avarinės situacijos atveju tai padeda suvaldyti automobilį, suteikia vairuotojui (mokančiam jomis naudotis) papildomą šansą. Tačiau ši įranga arba yra automobilyje arba jos nėra.

Kalbant apie padangų, stabdžių, amortizatorių būklę - ji visiškai priklauso nuo vairuotojo suvokimo apie tai, kas užtikrina saugų automobilio vairavimą. Todėl reikėtų prisiminti Kelių Eismo taisyklių 133 punktą, kad egzistuoja ne tik leistinas, bet ir saugus greitis, kurį būtina pasirinkti atsižvelgiant į visas eismo sąlygas ir automobilio būklę.

Jei važiuojate naktį slidžiu užmiesčio keliu, o jūsų automobilio padangų protektorius beveik nudilęs, žibintai aptaškyti purvu, jus akina priešpriešiais važiuojantys automobiliai, tai reiškia, kad saugus greitis tikrai yra ne 90 km/val., o galbūt tik koks 50 km/val. Deja neretai stebime priešingą situaciją - tokiomis sąlygomis mažiau patyręs vairuotojas nė negalvoja važiuoti lėčiau negu leidžia KET, o kartais net viršija numatytus 90 km/val.

- Dalykai, kurių negalima numatyti.

- Nieko negalime numatyti 100 procentų, tiesiog bandome prognozuoti galimą eismo situaciją su didesne ar mažesne tikimybe ir ta tikimybė didesnė, jeigu didesnis vairuotojo profesionalumas (gebėjimas prognozuoti). Todėl paprastai ir „įvedame" atsargumo koeficientą, atsižvelgdami į minėtame KET punkte nurodytas sąlygas: kelią, orą, eismo intensyvumą ir kt. Taip pat reikia kritiškai įvertinti ir savo gebėjimus valdyti automobilį ir numatyti eismo situaciją. Neretai pastebime, kad patyręs vairuotojas slidžiu keliu net ir esant intensyviam eismui gali važiuoti greičiau negu nepatyręs ar savim nepasitikintis. Ir tai ne tik dėl vairavimo technikos skirtumų, bet ir dėl gebėjimo pakankamai tiksliai numatyti kitų eismo dalyvių elgesį. Mažiau patyręs kolega važiuos lėčiau, laikysis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio - t. y. „įsives" didesnį saugumo koeficientą.

Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Prisiminkite, kaip vairuojate važiuodami jums įprastomis miesto, kuriame gyvenate, gatvėmis ir kaip pasikeičia jūsų elgesys pirmą kartą nuvykus į kitą miestą. Net ir patyrusiam vairuotojui sunkiau prognozuoti svetimomis sąlygomis, nes tiksliam prognozavimui padeda ir sąlygų konkrečioje vietovėje išmanymas.

Beje - viena pagrindinių priežasčių, kodėl daromos prognozavimo klaidos - nuovargis: pavargęs žmogus klaidingai vertina gaunamą informaciją.

Prognozavimo klaidos įvairios. Kadangi galutinis prognozės rezultatas yra kažkoks veiksmas, tai prognozavimo klaidos lemia neteisingus veiksmus.

Tarkime, jūs neteisingai įvertinote artėjančio automobilio greitį ir per lėtai pradėjote lenkti arba nenumatėte, kad pėstysis eis per gatvę, todėl nestabdėte ir kt.

Todėl visada reikia tobulintis ir treniruoti prognozavimo įgūdžius. Stebėti eismo situaciją, vertinti ją ir prognozuoti, o padarytas klaidas reikia analizuoti ir stengtis ateityje jų išvengti.

 

Kalbėjosi V. Misevičius

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Vairavimo patarimai ir vairavimo mokyklos, Prevencija, eismo įvykiai ir KET pažeidimai

 

Eismo įvykis