Autoreviu.lt kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba tęsia bendrą projektą - „Pavojingiausios sankryžos". Džiugu, kad antrus metus gyvuojantis projektas jau išaugo savo „vaikiškus drabužėlius". Prasidėjęs kaip atskirų, lokalių probleminių sankryžų apžvalga, dabar projektas daugiau dėmesio skiria globalių problemų analizei. Pagrindinis dėmesys skiriamas Vilniaus miestui ir Vilniaus apskričiai, tačiau dalis nagrinėjamų problemų „neturi ribų" ir yra aktualios visiems didesniems Lietuvos miestams. Šiandien, padedami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado Mariaus Putrimo, išnagrinėsime vieną tokių, „neturinčių ribų", problemą.

Atšilus orams į gatves išskubėjo šimtai dviratininkų ir motorolerių vairuotojų. Dalis motociklininkų nevengė savo „geležiniais žirgais" važinėtis ir žiemą, tačiau po neseniai praūžusio Baikerių sezono atidarymo jų gatvėse dar labiau padaugėjo. Praėjusių 2008 metų statistika rodo, kad per metus Vilniaus apskrityje įvyko 98 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo motociklas arba mopedas. Šiuose įvykiuose 13 žmonių žuvo, 100 buvo sužeista. Užregistruoti 188 neįskaitiniai tokie įvykiai, tačiau žinant, kad policiją dabar pasiekia ne visa informacija, galima teigti, kad neįskaitinių įvykių buvo gerokai daugiau.
Tiesa, kalbėdamas apie motociklininkus, M. Putrimas pažymėjo, kad įvairiems oficialiems klubams priklausantys čioperininkai problemų nekelia.

Jie važinėja tvarkingai, laikosi KET reikalavimų, tik kartais pamiršta užsimauti šalmus. Pagrindinė problema - milžiniškais greičiais lakstantys britvininkai, kurių ne visi net turi vairuotojų pažymėjimus. Dažni atvejai, kai sportinio motociklo vairuotojas, viršijęs greitį, nespėja sustabdyti prieš staigesnį posūkį ar netikėtai atsiradusią kliūtį ir į ją atsitrenkia. Jeigu vairuotojas vilki specialią aprangą, tikimybė išgyventi per tokį susidūrimą padidėja, tačiau, jeigu važiuojama net be šalmo, avarijos pasekmės dažniausiai būna tragiškos.

Patarti šiuo atveju galima tik automobilių vairuotojams - net sukdami į dešinę atidžiai apsidairykite ir tik tada atlikite manevrą arba prieš planuojamą posūkį į dešinę privažiuokite visiškai šalia kelkraščio, nepalikdami tarpo, į kurį galėtų įsisprausti motociklo ar motorolerio vairuotojas. Iš anksto užimta tinkama padėtis tikrai sumažins eismo įvykio riziką.

Kita sezoninė problema - motoroleriai. Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles motorolerius galima vairuoti nuo 15 metų, tėvai, prieš pirkdami vaikams tokius žaisliukus, turėtų gerai apsvarstyti visus už ir prieš. Reikalas tas, kad visi gatvėmis važinėjantys motoroleriai turi būti registruoti „Regitroje", o jų vairuotojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad jie moka KET, arba turėti bet kurios kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Deja, praktika rodo, kad atitinkamus dokumentus turi ne visi motorolerių vairuotojai. Ne vienam yra tekę matyti motorolerį, kurio vairuotojas, nedevėdamas šalmo, drąsiai nardo tarp automobilių nesilaikydamas jokių kelių eismo taisyklių. Lyginant su vadinamosiomis britvomis, motoroleriai saugesni tik tuo, kad jų greitis gerokai mažesnis, tačiau jeigu KET nesilaikantis vairuotojas susiduria su automobiliu, pasekmės būna labai skaudžios. Iš 15-mečių anksti tikėtis didelio sąmoningumo, tad tėvai, pirkdami savo atžaloms tokias transporto priemones, turėtų pasirūpinti, kad vaikai ne tik išmoktų KET, bet ir įprastų jų laikytis.

Dar viena, tik šiek tiek kitokia sezoninė problema - dviratininkai. Dažnai eismo įvykiai dalyvaujant dviratininkams įvyksta dėl automobilių vairuotojų kaltės. Dviratininkai - tokie pat visateisiai eismo dalyviai, tačiau neretas automobilio vairuotojas linkęs tai pamiršti. 2008 m. Vilniaus apskrityje užregistruotas 21 eismo įvykis su dviratininkais. Juose 1 žmogus žuvo, o 21 buvo sužeistas.

Tiesa, ne visada ir dviratininkai rūpinasi savo saugumu. Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodytos dviratininkų pareigos - VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI DVIRAČIŲ VAIRUOTOJAMS. Deja, ypač kaimo vietovėse, dviratininkai nemūvi šalmų, dviračiai neturi atšvaitų ir veikiančių apšvietimo prietaisų, dviratininkai važiuoja ne šalikele, o keliu, todėl, ypač tamsiu paros metu, jie pastebimi per vėlai. Miestuose susiduriama su kitokia problema - dažnas dviratininkas, privažiavęs sankryžą, bando ją pervažiuoti, nors taisyklėse rašoma, kad tokiu atveju reikia nuo dviračio nulipti ir jį persivaryti.

Taigi dar kartą primename automobilio vairuotojams, kad dviratininkai yra visateisiai kelių eismo dalyviai, o dviratininkams, kad jie, būdami visateisiai eismo dalyviai, turi laikytis visų KET reikalavimų.

Saugaus visiems kelio.

V. Misevičius

Nuotraukos Kristės P., V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.