visasverslas.lt | viskas.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Naujienų ir straipsnių archyvas
Autoreviu_logo2_topAutoreviu_logo2_bottom
  Registruotis Prisijungti     Naujienų
prenumerata
Įdėk įmonę,
prekę
Reklama Susisiekite
su mumis

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

1 2

AUTOJUTA, UAB

Chemijos pr. 8, Kaunas
Telefonas: +370-37-490390, El. paštas: marketingas@autojuta.lt

KLASERA, UAB (Audi)

Šilutės pl. 50, Klaipėda
Telefonas: +370-46-342230, El. paštas: info@klasera.lt

MOLLER AUTO KETURI ŽIEDAI, UAB (Audi)

Ukmergės g. 252, Vilnius
Telefonas: +370-5-2388011, El. paštas: audi@moller.lt

1 2
Automobilių apžvalgos

Jaunatviškas veržlumas – „Audi A3 Sportback“

Naujasis „Audi A3 Sportback" yra būtent toks...

Kodėl "Audi A3" (2003 - 2012) lėtai pinga?

Vokiečiai nusprendė pagaminti prestižinę miesto mašiną. Taip atsirado „Audi A3“.

Audi R8

Pirmas tikras sportinis serijinis „Audi“ modelis.

Audi Q7

„Audi Q7" - vokiečių automobilių gamintojo bandymas aplenkti konkurentus.

Flagmanas Audi A8

Pirmą kartą visuomenei „Audi A8" buvo pristatyta 1994 m.

Reta, bet pasitaikanti "Audi 200" - 1976 - 1984

Modelis „200" buvo tarsi daugeliui gerai žinomo modelio „100"...

Audi 100

Automobiliai „Audi 100" buvo gaminami nuo 1968 m. iki 1994 m.

Trumpai apie Audi 90

"Audi 90" išoriškai mažai skyrėsi nuo "Audi 80", bet....

Audi 80 B3 (1986-1991)

1985 m. „Audi NSU Autounion" tapo „Audi AG".

Sportiškoji „Audi TT“ - 1998 - 2006

1998 m. rugsėjo mėnesio Paryžiaus automobilių salone bendrovė „Audi“ pristatė modelį TT.

„Audi“, tiesiog „Audi“

„Audi“ – vokiečių lengvųjų automobilių gamintojas. Priklauso „Volkswagen“ koncernui.

Audi A6 (1997–2004 m.)

Vis dažniau, kalbant apie prestižinius automobilių modelius, minima ir

Prestižinis "Audi Allroad" - 2000 - 2006

Audi Allroad tapo pirmuoju „Audi“ modeliu, kurį galima priskirti visureigiams.

Komentarai: 0   Peržiūros : 21

Atidaryta „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės – saugi keturių eismo juostų automagistralė
Spausdinti 2018-11-27 14:34  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius oficialiai atidarė rekonstruotą magistralės „Via Baltica" dalį tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, svarbus Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Tikimasi, kad čia atlikti darbai avaringumą sumažins apie 70 proc.

„Lietuvoje - tai pirmoji automagistralė po daugiau negu 20 metų. Tai kelias, kurio nekantriai laukė visas regionas bei tranzitu čia vykstantys vairuotojai. Aukščiausius automagistralės reikalavimus atitinkantis kelias bus svarbi Šiaurės-Pietų kryptimi einančios transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su Baltijos ir kitomis Europos šalimis, inžinerinėmis priemonėmis maksimaliai sauganti eismo dalyvius", - sako susisiekimo ministras R. Masiulis.

Iškilmingu atidarymu pažymėtas svarbus baigtas magistralės „Via Baltica" tobulinimo etapas - jos išplatinimas nuo 2 iki 4 eismo juostų visame kelyje tarp Kauno ir Marijampolės. Šiemet baigti platinti du Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esantys ruožai, kurių bendras ilgis - 24 km (kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km). Nuo šiol visa „Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės turės automagistralės statusą.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, eismo saugai reikšmingas ne vien magistralės praplatinimas - rekonstruotuose ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės neliko vieno lygio sankryžų, pastatyta 10 viadukų, įrengtos 2 žiedinės ir 3 skirtingų lygių sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai vietiniam transportui. Nuo susidūrimų su gyvūnais saugos tinklo tvoros, barjerai, nušokimo rampos bei požeminė perėja gyvūnams.

Magistralės „Via Baltica" dalies tarp Kauno ir Marijampolės platinimo darbai vyko nuo 2015 m. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo investicijos.

Iškilmingame modernizuoto „Via Baltica" ruožo atidaryme dalyvavo visų valstybių, kurias jungia ši magistralė, kelių direkcijų atstovai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius V. Andrejevas, taip pat Estijos, Latvijos ir Lenkijos kelių direkcijų atstovai. Šia proga renginio dalyviai taip pat susitinka Kaune apvalaus stalo diskusijoje „Tarptautinės automagistralės „Via Baltica" plėtros perspektyvos nuo Varšuvos iki Talino".

Lietuvoje šiuo metu rengiamasi tolesnei „Via Baltica" rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Jau atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas ir rengiamas specialusis planas, pagal kurį bus nustatoma tiksli iki keturių eismo juostų platinamos magistralės trasa, visuomenės poreikiams išperkami magistralei reikalingi žemės sklypai. Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus.