visasverslas.lt | viskas.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Naujienų ir straipsnių archyvas
Autoreviu_logo2_topAutoreviu_logo2_bottom
  Registruotis Prisijungti     Naujienų
prenumerata
Įdėk įmonę,
prekę
Reklama Susisiekite
su mumis

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Klaipėdos aps.

1 2 3 4

TRANSVERA

Minijos g. 44, 91197 Klaipėda, Klaipėda
Telefonas: (46) 340192, El. paštas: transvera@takas.lt

UNIRENTA

S.Daukanto g. 27, 92231 Klaipėda, Klaipėda
Telefonas: (46) 312613, El. paštas: unirent@unirent.lt

V. VEITO KOMERCINĖ ĮMONĖ

Naujakiemio g. 1-4, Klaipėda
Telefonas: +370-46-382121, Mobilus: +370-687-57635, El. paštas: uab.viovida@gmail.com

VIOVIDA, UAB

Naujakiemio g. 1-4, Klaipėda
Mobilus: +370-687-57635

1 2 3 4
Automobilių apžvalgos

„MINI Cooper“ vakar ir šiandien

Pirmasis „Mini" automobilis pasirodė 1959 m. rugpjūčio 26 dieną.

Komentarai: 0   Peržiūros : 3054

Kelionė po Lenkiją: antra dalis: Torūnė-Malborkas
Spausdinti 2010-08-11 07:34  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Šiandiena autoreviu.lt skaitytojams pristatome antrąją Irenos P. kelionės po Lenkiją aprašymo dalį.

Maršrutas

4 diena. Ryte leidom sau pamiegoti, nes nuo Torūnės iki Stegnos (pajūrio miestelio 30 km iki Gdansko) kelias netolimas. Mūsų šios dienos planas - apžiūrėti Torūnės senamiestį. Miestą 1231 m. įkūrė Mazovijos kunigaikščio Konrado pakviesti kryžiuočiai. XIII - XIV a. Torūnė buvo svarbus Lenkijos žemių prekybos centras, nusileidęs tik Gdanskui, turėjęs net savo jūrų laivus. Torūnės senamiestis pagal dydį yra antrasis gotikinės architektūros centras Lenkijoje, po Krokuvos. Tikrai įspūdingas ir didelis senamiestis ant Vyslos kranto su XIV a. gotikine rotuše, to paties amžiaus gotikinėmis Šv. Jonų, Šv. Jokūbo ir Pranciškonų bažnyčiomis, kryžiuočių pilies griuvėsiais, išlikusiomis miesto sienomis ir bokštais. Senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Jis garsus ir tuo, kad čia gimė Mikalojus Kopernikas, įkurtas jo vardo universitetas.Kaip visada alinantis karštis, termometro stulpelis rodo per +30. Miesto centre parkavimas mokamas, stovėjimo aikštelių daug. Centrinėje aikštėje numesta ugniagesių žarna, iš kurios padarytas fontanas. Išdrįstame palįsti po šiuo gaivinančiu dušu. Gyvenimas prašviesėja. Šalia vandens kolonėlė, žmonės čia pat prisileidžia vandens į butelius ir jį geria. Slenkame pavėsiu, nes saulėje išbūti jau neįmanoma. Žinoma, jei ne toks karštis, būtų galima vaikščioti ir vaikščioti po šį gražų miestą. Bet, deja, tenka sukti mašinos link. Automobilio termometras rodo +35 pavėsyje. Norisi greičiau pradėti važiuoti, kad galėtum pasidžiaugti kondicionieriaus gaiva. Ir vėl kelyje. Bandymas sustoti ir užkąsti pasibaigia karščio pergale. Nutariame pasitenkinti sumuštiniais tiesiog važiuodami. Pasiekiame Gnievą (Gniew), jame stūkso įspūdinga XIII a. kryžiuočių ordino pilis. Nuo 1992 metų čia organizuojami spektakliai ir istorinės inscenizacijos bei riterių turnyrai prisidėjo prie to, kad Gnievo pilis tapo pripažintu pagrindiniu Lenkijoje istorijos propagavimo centru. Visus metus pagal firmų ir turizmo biurų užsakymus pilyje organizuojamos konferencijos, integraciniai suvažiavimai, mokymai, banketai ir istorinės puotos. Valdant Lenkijai (1466-1772 m.) pilis buvo seniūnų buveinė. Gnievo seniūniją valdė paeiliui Radvilų, Zamojskių ir Liubomirskių giminės. Nuo 1667 m. Gnievo seniūnas buvo būsimas Lenkijos karalius Jonas III Sobieskis, o vėliau pilį valdė jo žmona Marija Kazimiera. Deja, miestą tik apvažiuojame, sustoti negaliu, nes nuo karščio dukrai bėga kraujas iš nosies. Apie 18 val. pasiekiame Stegną. Ir čia neapseinam be nuotykių, nes kelias į kempingą, kurį rodo GPS - remontuojamas. Kito kelio GPS nenori rodyti, tenka imtis apgaulės ir žymėti tarpinius taškus iki mums reikalingos gatvės. Ir štai mūsų numatytas kempingas „Camp" (http://www.camp.pl). Vietų namukuose nėra, tad teks statyti palapinę. Žmonių tikrai daug. Mums parodo vietą, pasako, kad susimokėsime vėliau, kai įsirengsime. Už palapinę, automobilį, du suaugusiuosius ir vaiką sumokame 54 zlotus. Papildomai užsisakome internetą už 10 zlotų parai - dabar galiu naudotis internetu tįsodama palapinėje. Pagaliau viską susidėliojame ir mauname prie jūros. Iki paplūdimio judame gatvele tarp kioskų, kavinukių, daug visokių pramogų ir atrakcijų, pristatyta žaidimų automatų. Ir štai ji - išsvajota jūra. Paplūdimys nugultas žmonių. Susirandame vietelę beveik prie pat vandens. Čia pat paplūdimyje stovi didžiulė čiuožykla, vaikai klegėdami leidžiasi į gėlo vandens baseiną. Šalia palapinėje snaudžia berniukas. Valgoma, geriama ir rūkoma čia pat. Labiausia lenkai mėgsta vadinamuosius gofrus (mums tai paprasčiausi stori vafliai), ant jų sukrečiama plakta grietinėlė, o ant jos jau dedami vaisiai, šokoladas, uogienė, viskas pasirinktinai. Išsimaudžius gyvenimas pagerėja visu šimtu procentu. Išsitiesiu. Staiga prasideda kažkoks šurmulys, pakėlusi akis supratau, kad iš atrakcionų baseino žarna nuleidžiamas vanduo į jūrą - tuoj pradės semti ir mane. Gulintys ant upelio tako ramiai pasitraukia, tenka trauktis ir man. Iškart atsiranda klegančių vaikų, kurie puola taškytis ir maudytis tame vandenyje. Vandens srovė į jūrą neša nuorūkas, saldainių popieriukus ir kitas šiukšles. Jūros vanduo dirbtinio upelio deltoje pradeda darytis nemalonios spalvos, pasidengia lyg tepalo plėvele, putoja. Laukiu, kada kas nors prabils apie tokią netvarką. Bet visi, matyt, įpratę prie to ir ramiai žiūri, kaip jų atžalos turškiasi tame vandenyje. Yra kaip yra. Saulutė ritasi vakarop ir laikas sukti kempingo link. Ant laiptelių it vištos ant laktos sutūpę saulėlydžiu besigrožintys poilsiautojai. Gatvėje šurmuliuoja žmonės, miestelis dar nemiega. Palapinę pasiekiame su tamsa, karštis kiek atslūgęs, vakaras dvelkia gaiva. Rytoj bus kita diena ir nauji planai.

5 diena. Rytas pasitaikė apniukęs, todėl nusprendžiame apžiūrėti Gdanską ir Sopotą. Nuo Stegnos iki Gdansko tik 30 km (jei norėsite apvažiuoti keltą, kilometrų padaugės). Gdanskas pasitinka nemaloniomis automobilių spūstimis. Apvažiuojame ratą ieškodami nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, deja jos sausakimšos (gaila laiko paieškoms), tenka parkuotis mokamoje. Miestas pirmą kartą buvo paminėtas net 997 metais - tai įspūdingas Hanzos pirklių miestas. Senamiestyje gausu įvairios architektūros pastatų. Čia gali išvysti ir rūsčios gotikos, ir elegantiško renesanso, ir puošnaus rokoko stiliaus pastatų (nieko nuostabaus, nes Gdanskas priklausė ir Vokiečių ordinui, ir Lenkijos, ir Prūsijos karalystėms, be to, buvo Laisvasis Dancigo miestas). Oras labai permainingas, tai būdinga pajūriui. Pradeda pliaupti lietus ir puolam slėptis įspūdingo dydžio pastate, kuriame šiuo metu įsikūręs turgus, pirmame aukšte nedidelė ekspozicija, po stiklu tikrieji šio pastato pamatų ar sienų likučiai. Aprimus lietui judame toliau. Šalia turgavietės stovi senas gynybinis bokštas. Apskritai architektūra primena Klaipėdą. Judame Ilgąja Turgaus gatve, čia namai jau kitokio stiliaus - olandiško, atrodo lyg būtum Amsterdame. Siauri namai, kiekvienas kaip atskiras meno kūrinys. Visur įsikūrusios meno galerijos, juvelyrų dirbtuvėlės, kavinukės, suvenyrų parduotuvėlės, šalia gatvėje prekiaujama suvenyrais, niekučiais ir tikrais meno kūriniais. Būtent šioje gatvėje gyveno turtingiausi ir įtakingiausi miesto žmonės, todėl kone kiekvienas pastatas savitas. Žmonių nenusakomai daug. Jautiesi it silkė statinėje, fotografuoti beveik neįmanoma (mane tai šiek tiek  erzina). Neapsakomas miesto grožis atperka viską. Norėčiau paminėti tai, ko nevertėtų praleisti - tai Artūro rūmai (juose rinkdavosi turtingi miesto žmonės), priešais įžymusis Neptūno fontanas, taip pat įžymioji Šv. Mergelės katedra (ankstyvosios gotikos antra pagal dydį (po Kelno katedros) ir pati didžiausia plytinė katedra Europoje, pastatyta 1343-1505 m.) ir, žinoma, įspūdingoji Gdansko krantinė. Pasisukioję po Gdanską nutariame užsukti į Sopotą (tai vienas vadinamojo trimiesčio - Gdanskas, Sopotas ir Gdynė - miestų). Tai garsiausias Lenkijos pajūrio kurortas. Jis garsėja vasaros estrada ir ilgiausiu Baltijos jūros molu (511 m). Su mašina apsukame ratą senamiesčiu, pagaliau randame nemokamą parkavimo vietą ir einame pasivaikščioti pagrindine Sopoto gatve - Monte Kasino. Čia gyvenimas virte verda. Gatvėje gausu turistų, prekeivių, mimų, dailininkų. Virš galvų ant lynų balansuoja kažkokios figūros. Taip besidairydami pasiekiame molą. Norint į jį patekti, reikia pirkti bilietus. Nuo molo atsiveria puikus vaizdas į jūrą ir miestą, tikrai verta juo pavaikščioti.

Vėliau pasukame Stegnos link. Bet gerą nuotaiką kiek sugadina ta pati automobilių spūstis išvažiuojant iš Gdansko. Dabar jau suprantu, kad čia spūstys būna nuolat ir niekur nedingsi, piko valandos čia negalioja. Su tamsa pasiekiame kempingą. Pasitarę nusprendžiam, kad, jei ryt bus blogas oras, važiuosime į Malborką.

6 diena. Rytas pasitinka nemalonia dulksna, tad mano džiaugsmui, o dukters nusivylimui, po pusryčių traukiame Malborko link (nuo Stegnos iki Malborko apie 40 kilometrų). Malborko pilį 1274 m. įkūrė kryžiuočiai užkariautoje prūsų žemėje Pamedėje. 1309 metų rugsėjo 14 dieną didysis Ordino magistras Zygfridas fon Foichtvangenas Malborką paskelbė Teutonų ordino sostine. Pilis tapo viena galingiausių pietinio Baltijos valstybių sostine.  Tačiau pirmasis statinys buvo per menkai apsaugotas, todėl pilies perstatymas ir plėtimas vyko dar 40 metų. Iki 1457 m. pilis buvo Kryžiuočių ordino didžiojo magistro rezidencija. Per II Pasaulinį karą pilis buvo labai stipriai apgriauta, nuo 1959 metų pradėta iš esmės atstatinėti, nuo 1961 metų čia veikia muziejus, o 1997 metais šis didingas architektūrinis paminklas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.  Tarp kitko, Malborko pilyje kalėjo ir LDK kunigaikštis Kęstutis (iš čia jam pavyko pabėgti).  Privažiavus Malborką pilį rasti tikrai nesunku - ji matoma jau iš tolo. Parkavimas šalia pilies - mokamas, bet kiek pavažiavus į šalį, prie parduotuvės ar vaistinės galima prisiparkuoti nemokamai. Oras labai permainingas - tai lyja, tai kepina saulė. Pilis pasitinka didžiuliu kiekiu lankytojų. Prie sienų verda gyvenimas - čia įsikūrė prekybininkai, siūlantys senovinius apdarus, ginklus, papuošalus, suvenyrus ir netgi duoną. Gali čia pat pasipuošti senoviniais rūbais ir kaip tų laikų riteris ar dama žygiuoti į pilį. Šalia nemažai lauko kavinukių. Kažkaip nenustembu pamačiusi  ilgiausią, išsiraičiusią eilę prie bilietų kasų. Sugaišę daugiau nei pusvalandį pasiekiame bilietų kasą, nusiperkame šeimyninį bilietą (2+1) be audiogido, nes jo reikėtų laukti dar kokį pusvalandį (tokio bilieto kaina 85 zlotai, su audiogidu - 91 zlotas). Pilis pasitinka didžiuliais kiemais, klaidžiais koridoriais ir kambarėliuose bei salėse įrengtomis ekspozicijomis (gintaro papuošalų, porceliano, ginklų ir skulptūrų kolekcijos) . Pats statinys yra sudarytas iš trijų dalių - Aukštutinės pilies (joje buvo pastatyta Šv. Mergelės Marijos bažnyčia, o po ja esančioje Šv. Onos koplyčioje buvo laidojami didieji Ordino magistrai), Vidurinės pilies (joje apsistodavo Vakarų Europos riteriai, nes čia buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, didysis valgomasis, ligoninė ir didžiųjų magistrų rūmai) ir Žemutinės pilies (ten buvo pastatyta ginklinė, grūdų svirnas bei daug ūkinių pastatų). Ši pilis savo metu tikrai buvo gerai įrengta. Atrandame net tualetus - normalios medinės kabinos, specialiuose laikikliuose padėti kopūstų lapai.  Pilyje taip pat buvo įrengta ir šildymo sistema (buvo kūrenamos specialios krosnys, kurios kaitindavo akmenis, o po to šiluma specialiais latakais pasiskirstydavo po pilį.  Vienintelės patalpos taip ir neatstatytos po baisių sugriovimų - Šv. Mergelės Marijos bažnyčia. Neaišku, kiek laiko dar reikės tam, kad būtų atstatytas šis didingas statinys. Šiuo metu Malborke veikia paroda, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Ta proga eksponuojamas garsus Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis" (nelabai supratau ar originalas, ar reprodukcija). Už atskirą kainą galima pakilti į bokštą. Tikrai vertas dėmesio vaizdelis. Aprašyti visko neįmanoma, verta pačiam vieną kartą pamatyti - įspūdis neišdildomas  (http://www.zamek.malbork.pl/index.php). Pilyje praleidę pusdienį, pavakare grįžtame pavargę į kempingą Stegnoje, reikia dar nueiti prie jūros ir apmąstyti rytojaus planus.

Tekstas ir nuotraukos Irenos P.

Taip pat skaitykite

Kelionė po Lenkiją: pirma dalis: Vilnius–Krokuva

Automobiliu po Pietų Prancūziją

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Automobilių, mikroautobusų ir autobusų, kemperių nuoma (tema), Keleivių vežimas, Automobilių nuoma, Mikroautobusų nuoma, Autobusų nuoma, Kelionės, Kemperių nuoma, Lengvųjų automobilių priekabos, priekabų nuoma, prikabinimo įrenginiai, kablių montavimas, kelioninės bagažinės