visasverslas.lt | viskas.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Naudinga informacija
Naujienų ir straipsnių archyvas
Autoreviu_logo2_topAutoreviu_logo2_bottom
  Registruotis Prisijungti     Naujienų
prenumerata
Įdėk įmonę,
prekę
Reklama Susisiekite
su mumis

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Komentarai: 0   Peržiūros : 738

Valstybinė automobilių inspekcija 1944 – 1991 m. (1 dalis)
Spausdinti 2010-03-29 08:00  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Po skaudžios patirties 1940 - 1941 m., per pirmąją tarybinę okupaciją, Lietuvos policininkai neliko laukti antros tarybinės okupacijos.
Tarybinei kariuomenei antrą kartą okupavus Vilnių, pradėta formuoti LTSR VRLK, kartu ir VAI, kuri įėjo į VRLK sudėtį. Pavadinimas buvo toks: LTSR Vidaus reikalų liaudies komisariato Milicijos valdybos Valstybinė automobilių inspekcija (sutrumpintai - LTSR VRLK MV VAI). Visi pavadinimai buvo rašomi tik rusiškai, todėl vėliau, retkarčiais pradėjus rašyti lietuviškai ir verčiant iš rusų kalbos, buvo visokių netikslumų.

LTSR VRLK pirmi pokariniai įsakymai rašyti Maskvoje. Paskutinis Maskvoje pasirašytas įsakymas buvo 1944-07-15, o pirmas Vilniuje - 1944-08-01. Įsakymai rašomi tik rusiškai, ne taip, kaip 1940-1941 m., kai jie dar buvo rašomi dviem kalbom - lietuviškai ir rusiškai.
Visi pirmieji VAI pareigūnai buvo paskirti iš TSRS. Sprendimai dėl paskyrimų priimami Maskvoje, LTSR VRLK buvo įforminti tik formaliai.

Lietuvoje VAI darbas buvo organizuojamas pagal TSRS VAI nuostatus ir tvarką, kuri buvo įteisinta TSRS dar prieš Lietuvos okupaciją.

TSRS LKT 1934 m. priimtu nutarimu prie Plentų bei gruntinių kelių ir automobilių transporto centrinės valdybos sukurta valstybinė automobilių inspekcija (VAI). 1936 m. VAI iš centrinės valdybos buvo perduota VRLK Darbininkų ir valstiečių Milicijos vyriausiajai valdybai. Tai buvo padaryta 1936 m. liepos 3 d. TSRS LKT nutarimu Nr.1182. Ši data ir laikoma TSRS VAI įkūrimo data. VAI tikslai buvo:
kovoti su autoavarijomis, tvarkyti jų apskaitą ir analizę, kovoti su grobikišku autotransporto panaudojimu; ruošti transporto eksploatacijos techninius normatyvus; kontroliuoti vairuotojų rengimą ir darbą su jais; tvarkyti transporto priemonių apskaitą. Trumpiau tariant, VAI turėjo rūpintis transporto priemonėmis ir vairuotojais.

Automobiliai buvo ekploatuojami netvarkingai, dažnai gedo, remontuojami buvo prastai, remonto bazė silpna, todėl visam šiam darbui pagerinti reikėjo didesnės kontrolės. Dėl to ir buvo įkurta VAI. Ji tada nevykdė nei kelių patrulinio darbo, kuris vėliau tapo vienu iš pagrindinių, nei eismo organizavimo, nei platesnio prevencinio darbo.

Vairuotojų buvo ruošiami Darbininkų ir valstiečių milicijos valdybų Valstybinės autoinspekcijos kvalifikacinių komisijų nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatai buvo patvirtinti TSRS VRLK 1939-07-19 įsakymu Nr.450, kurį pasirašė TSRS VRLK DV Milicijos vyriausiosios valdybos viršininkas valstybės saugumo vyresnysis majoras Serovas.
Komisijų pagrindinis tikslas buvo suformuluotas taip: kontroliuoti, kad vairuotojai atitiktų reikalavimus, kuriuos jiems kelia socialistinis transportas.

Asmenys, norintys vairuoti automobilius, troleibusus ir tramvajus, turėjo būti ne jaunesni kaip 18, o motociklus - 16 metų. Vairuotojų mokymą sudarė trys dalys: kelių eismo taisyklės, vairavimas, automobilio sandara ir darbas. Nuostatai didelės apimties, su priedais jie sudaro 95 puslapius. Vairuotojų pažymėjimų buvo tokios rūšys - I, II, III klasės vairuotojo, vairuotojo stažuotojo, vairuotojo mėgėjo, motociklo vairuotojo, dėstytojo pažymėjimas, troleibuso, tramvajaus vairuotojo ir VRLK pataisos darbų lagerio kalinio pažymėjimas. Papildomai prie kitų dokumentų kalinys turėjo gauti lagerio komendanto tarpininkavimą. Kalinys galėjo vairuoti tik to lagerio, kuriame jis buvo kalinamas, automobilius. Tikriausiai nė vienoje pasaulio šalyje nebuvo specialaus vairuotojo pažymėjimo kaliniui. TSRS, kur milijonai žmonių sėdėjo lageriuose ir dirbo didžiulį darbą, siekiant kai kuriuos iš jų efektyviau panaudoti kaip vairuotojus, ir buvo išduodami specialūs kalinio vairuotojo pažymėjimai.

Į Lietuvą iš TSRS atvykus pirmiesiems VAI darbuotojams, dar vyko karas ir pagrindiniai darbai buvo skirti karo reikalams. Reikėjo atlaisvinti kelius, ypač miestų gatves, kariuomenei judėti ir reguliuoti tą judėjimą. Vilniuje buvo gautas tankas T- 34 su vairuotoju. Juo buvo velkami iš gatvių sudaužyti automobiliai, tankai, vilkikai, kita technika.

Raudonosios Armijos karinė vadovybė 1944 m. išleido įsakymą, kad visi kariniai vairuotojai turėtų VAI išduotus vairuotojų pažymėjimus. Lietuvos VAI buvo pavesta priimti Kelių eismo taisyklių, vairavimo ir automobilio sandaros egzaminus. Patikrinta daugiau kaip 18000 karinių vairuotojų ir išduoti pažymėjimai. Tai buvo daroma ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijai bei anksčiau Vokietijai priklausiusioje teritorijoje. Buvo sudarytos 4 mobiliosios kvalifikacinės komisijos (po 2-3 valstybinius autoinspektorius). Jos turėjo pažymėjimų blankus, protokolų knygas, antspaudus. Su tuo susijusios pirmosios VAI darbuotojų nuobaudos. VRLK MV VAI vyresn. inspektorius M.Sinicinas 45-02-09 išvyko į Telšių apskritį, į karinį dalinį Nr.64250, tikrinti vairuotojų. Vietoje šiam darbui skirtų 12 parų ten išbuvo 36 paras. Į VRLK Telšių skyrių neatvyko, apie vėlavimą neinformavo. Už tai nubaustas 10 parų arešto.

Kol vyko karas, VAI pareigūnai gyveno kareivinių režimu. VAI kadrai dažnai buvo renkami ligoninėse iš sužeistų karininkų automobilinintų. Darbo VAI patirties jie neturėjo, todėl buvo blogai tiriamos autoavarijos, nekvalifikuotai nustatomos jų priežastys. 1945-11-09 Kauno m. VAI inspektorius Mosenkovas už tai, kad blogai tiria avarijas, kai kada jų visai neregistruoja ir pranešimų į MV VAI nesiunčia, buvo nubaustas 10 parų arešto. Nuo 1946 m. pareigūnams buvo rengiami 10-15 dienų specialūs seminarai VAI darbo klausimais.

LTSR LKT 1945-09-24 priėmė nutarimą Nr. 538 Dėl eismo taisyklių važinėti Lietuvos TSR keliais ir gatvėmis patvirtinimo. Nuo 1945-10-01 įsigaliojo VRLK parengtos taisyklės, kuriam ir buvo pavesta jas išleisti lietuvių ir rusų kalbomis. Kelių eismo taisyklių laikymosi priežiūra buvo pavesta VRLK Milicijos valdybai.

Visi vairuotojai, turėję lietuviškus, lenkiškus ar vokiškus vairuotojų pažymėjimus, turėjo juos pakeisti į tarybinius. Pakeisdami turėjo pateikti gydytojų komisijos išvadas ir laikyti VAI eismo taisyklių bei vairavimo egzaminus.

LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą dėl visuotinio automototransporto priemonių perregistravimo ir techninių pasų jiems išdavimo. Tai buvo padaryta 1945 m. rudenį. Iš TSRS VRLK vyriausiosios MV VAI buvo gauta 20000 techninių pasų blankų. Lietuvai buvo priskirtos dvi serijos valstybinių numerių ženklų (serijos LT ir LS, raidės rusiškos). Numerius autoūkiai gaminosi patys, buvo nurodyti tik jų matmenys ir forma. Tik vėliau numerių ženklai buvo pradėti gauti centralizuotai. Jie buvo gaminami Maskvos srities Kriukovo stotyje esančiame kalinių lageryje.

VAI padaliniai įkuriami ir kituose Lietuvos miestuose, juos užėmus tarybinei kariuomenei. Po karo Lietuva dar tebebuvo suskirstyta apskritimis.

VAI, kaip ir visos milicijos pareigūnai, ypač vadovai, buvo rusai. 1945-06-26 įsakymu paskelbtoje Vilniaus m. milicijos sudėtyje iš 102 pareigūnų tik 4 turėjo lietuviškas pavardes: 2 pareigūnai, mašininkė ir valytoja. Visi kiti buvo ne lietuviai. VAI visi buvo rusai.

Praktiškai Lietuvoje svarbesni klausimai nebuvo sprendžiami. Visi įsakymai, nurodymai buvo priimami Maskvoje, iš ten buvo paskirti visi vadovaujantieji pareigūnai. Lietuvoje VRLK įsakymais visi tie nurodymai ir paskyrimai buvo pakartojami. LTSR VRLK visi įsakymai bei raštai ir toliau buvo rašomi tik rusiškai.
Milicijos valdybą, taigi ir VAI, tuo metu šefavo VRL komisaro pavaduotojas, milicijos 3 rango komisaras Sokolovskis.

Buvo sukomplektuoti Gatvių eismo reguliavimo (toliau - GER) divizionai. Pirmas toks divizionas buvo įkurtas Vilniuje dar 1945 m. pradžioje, vėliau tarnyba buvo įkurta ir Kaune. Šie reguliuotojai miestų sankryžose pamažu pakeitė karinius reguliuotojus. VAI lietuvių dirbo mažai, ypač Vilniuje, daugiau jų buvo tik GER divizionuose - budėjo gatvėse, reguliavo eismą.

1945-10-26 VRLK įsakymu Nr.1369 Vilniaus m. GER diviziono milicininkas Bernatas (tikriausiai, Bernotas) už tai, kad išaiškino 89 eismo taisyklių pažeidėjus, sulaikė Rygoje pavogtą automašiną, o milicininkas reguliuotojas Jonas Žlobas už tai, kad sulaikė 30 eismo taisyklių pažeidėjų, gerai tvarko eismą, tuo padėdamas išvengti avarijų, buvo apdovanoti: abiem pareikštos padėkos ir paskirtos po 100 rub premijos.

Nuobaudų buvo daug daugiau. Karas, net ir jam pasibaigus, žmones paveikė, moralė buvo pašlijusi.
TSRS VRLK 1946-03-23 įsakymu Nr.196 (pakartota LTSR VRLK 46-03-23 įsakymu Nr.196) raidės VRLK buvo pakeistos į raides VRM. Vietoje Vidaus reikalų liaudies komisariato atsirado Vidaus reikalų ministerija.

Po karo kurį laiką Lietuvos administracinis suskirstymas dar buvo prieškarinis - apskritimis.

Pagrindinės VAI pareigos tebebuvo autoavarijų forminimas, techninė transporto priemonių apžiūra, darbas su vairuotojais.

Nuobaudų pobūdis parodo to laiko problemas ir padėtį. 1947-01-07 Vilniuje, Gedimino ir Sierakausko gatvių sankryžoje, ant šaligatvio užšoko automobilis ,,Wilis", kuriuo važiavo LKP (b) CK sekretorius. VRM MV VAI viršininko pavaduotojas milicijos vyresn. leitenantas I.Kuziakinas automobilį sustabdė ir be jokio pagrindo atėmė vairuotojo Jakubausko teises ir uždegimo raktelius. Be to, I.Kuziakinas ypač netaktiškai elgėsi sekretoriaus atžvilgiu. Ministro J.Bartašiūno nurodymo grąžinti vairuotojui pažymėjimą jis nevykdė. I.Kuziakinas nubaustas 10 parų arešto, Sokolovskiui nurodyta MV VAI ir Vilniaus m. VAI darbuotojus tinkamai instruktuoti.

1947-02-17 MV VAI vyresn. inspektorius I.Basistovas, būdamas labai girtas, išvažiavo į plentą Vilnius-Ukmergė, stabdė automobilius, atiminėjo vairuotojo pažymėjimus, grįždamas padarė avariją ir sudaužė motociklą. Buvo pažymėta, kad dar 1946 m. kovą, dirbdamas Vilniaus m. VAI, už girtavimą ir kitus nusižengimus buvo baustas, bet nepasitaisė. Dabar nubaustas 15 parų arešto.

Darbų daugėjo. L. Žarkovas savo atsiminimuose rašo, kad 1947 m. gegužę saugų eismą buvo pradėta propaguoti per respublikinį radiją.

Aktualus buvo naudojimosi valstybiniu transportu asmeniniais tikslais klausimas. Reguliarus autobusų eismas buvo dar tik pradėtas tvarkyti. Žmonės buvo vežami perkrautais sunkvežimiais, ant cisternų, ant krovinių. Automobilių būklė buvo bloga, jie dažnai gedo, vairuotojai neretai važiuodavo girti, todėl autoavarijų skaičius didėjo. 1949-05-04 priimtas LTSR MT nutarimas Nr.315 dėl automobilių, priklausančių asmenims, techninio aptarnavimo ir remonto.
LTSR MT 1947-12-31 priėmė nutarimą dėl eismo tvarkymo. Numatyta statyti kelio ženklus, žymėti kelio linijas. Tai turėjo daryti VRM Autokelių valdyba. Tuo pačiu nutarimu VAI buvo įpareigota egzaminuoti visus respublikos vairuotojus.

VAI funkcijos plėtėsi. 1953-05-08 LTSR MT nutarimu Nr.336 įvestos naujos KET. Pagal TSRS VRM 1953-09-07 direktyvą Nr.109 iš LTSR VRM Milicijos valdybos Milicijos tarnybos VAI skyriui buvo perduoti etatai ir tokios funkcijos: eismo priežiūra, autoavarijų prevencija. Atitinkamai buvo pakeisti MV VAI ir Vilniaus m. VAI etatai ir perduodamų pareigų pavadinimai: tarnybos vyresn. inspektoriai ir inspektoriai buvo pavadinti vyresn. valstybiniais autoinspektoriais ir valstybiniais autoinspektoriais.

1953-10-14 priimtas LTSR MT nutarimas Nr.809 Dėl priemonių užkertant kelią automobilių transporto avarijoms. VRM, kitoms žinyboms, vykdomiesiems komitetams buvo keliamas uždavinys didinti eismo dalyvių drausmę, tvarką autoūkiuoe, gerinti eismo organizavimą.
Pasikeitus administraciniam suskirstymui, vėl buvo keičiamos ir VAI apylinkės. Lietuvoje atsirado daug nedidelių rajonų. 1954 m. rugsėjį patvirtintas naujas VAI apylinkių suskirstymas.
VAI apylinkės buvo keičiamos nuolat, kai buvo įvedami nauji VAI etatai ar keičiamas Lietuvos administracinis suskirstymas.

Daugėjo transporto, daugėjo ir autoavarijų. Dažnai iš autoavarijos vietos buvo pabėgama. 1954-02-10 Klaipėdos-Tauragės plente automobilis užmušė Petravičių, iš įvykio vietos pabėgo. Tauragės r. milicijos skyriaus VAI vyresn. inspektorius Aleksandras Lubiaginas rado nusikaltėlį, už tai pareuigūnui pareikšta padėka ir paskirta 200 rub. premija. 1954-03-19 automobilis partrenkė Rimkevičienę Nusikaltėlį rado Kėdainių VAI vyresn. inspektorius Bitkinas. Jam pareikšta ministro padėka ir paskirta 200 rub. premija. 1954-06-25 avarijoje sunkiai sužaloti Tamašauskas ir Sasnauskas. Nusikaltėlį rado MV VAI Pirmojo poskyrio viršininko pavaduotojas Aleksandras Markinas ir vyresn. inspektorius Nikolajus Kulikovas, jiems irgi - padėkos ir premijos po 200 rub.

1954-08-16 apie 23,40 val. Vilniuje, Stalino prospekte, automobilis M-20 užvažiavo ant Valstybės saugumo komiteto darbuotojo Maikovo ir jį sunkiai sužalojo. Vairuotojas, užgesinęs automobilio šviesas, iš įvykio vietos pabėgo. Vilniaus m. VAI 3 poskyrio viršininkas Bronislavas Jurkšys ir valstybinis autoinspektorius Aleksejus Zarubinas patikrino visus automobilius, priklausančius Vilniuje esantiems kariniams daliniams. Viename dalinyje rastas automobilis M-20, kurio vairuotojas kareivis Grišinas prisipažino įvykdęs autoavariją. Jis buvo areštuotas ir perduotas kariniam prokurorui. Abiem VAI darbuotojams pareikštos padėkos ir skirtos premijos po 400 rub.

Toliau tikrinamas miestų ir rajonų VAI darbas. VRM 1954-07-23 įsakyme Nr.232 rašoma: Raseinių r. VAI vyresn. inspektorius Safronijus Rancevas dirba blogai. Patikrinus nustatyta, kad autoavarijų prevencinio darbo, transporto priemonių techninės būklės kontrolės neplanavo ir nevykdė, eismo priežiūrą ir automobilių apskaitą apleido, kartotekos netvarkė. Griežtos atskaitomybės blankus išdavė neįformindamas apskaitos dokumentuose, tikrinant rasta, kad trūksta 13 techninių talonų blankų. Pareigūnas sistemingai girtavo, diskreditavo miliciją. Už VAI darbo sužlugdymą, sistemingą girtavimą, milicijos organų diskreditavimą, už 13 talonų trūkumą Safronijus Rancevas nubaustas 20 parų arešto ir iš darbo milicijoje atleistas.

Pamažu tvarka gerėjo. Daugėjo pagyrimų, mažėjo nuobaudų. Pareigūnai apdovanojami "Milicijos žymūno" ženklais. VAI pareigūnams teko dirbti įvairų darbą. VRM 1955-05-20 įsakymu VRM vadovaujantieji pareigūnai skiriami patruliuoti Vilniaus m. gatvėse.

VAI funkcijos plėtėsi. Be tų funkcijų, kurias VAI vykdė nuo jos įkūrimo pradžios, Vis daugiau dėmesio skiriama eismo kontrolei, pradėta rūpintis eismo organizavimo klausimais, plečiama propaganda ir agitacija visuomenės tarpe.

Toliau tikrinamas VAI darbas rajonuose. 1957-05-11 VRM įsakymas apibendrino Utenos r. milicijos skyriaus eismo saugumo užtikrinimo darbą. Buvo nustatyta nepatenkinama padėtis: KET pažeidėjams administracinės priemonės taikytos nepakankamai, VAI vyresn. inspektorius Rogačiovas eismo kontrole ir eismo organizavimu rūpinasi mažai, visuomenės į šį darbą neįtraukia, su visuomene nedirbo. 1956 m. ataskaitoje pateikė didesnius duomenis apie nubaustuosius. Milicijos skyriaus viršininkas Rabikas eismo saugumui užtikrinti įgaliotinių ir milicininkų nepanaudoja, VAI inspektorių kontroliuoja mažai, VAI skirtą motociklą dažnai naudojasi pats. Rogačiovui pareikštas papeikimas, skyriaus viršininkas Rabikas įspėtas.
VRM 1957-05-13 įsakyme dėl Tauragės r. milicijos skyriaus darbo, užtikrinant eismo saugumą patikrinimo, konstatatuota: atliktas pakartotinis patikrinimas, tačiau padėtis nepatenkinama. VAI vyresn. inspektorius Sinica į pareigas žiūri abejingai, darbo neplanuoja, KET pažeidėjams administracinės priemonės taikomos silpnos, skundus tikrina paviršutiniškai ir atsakymų nepateikia, nedrausmingas ir neiniciatyvus. Milicijos skyriaus viršininkas Vanagas VAI darbą mažai kontroliuoja ir jam mažai skiria dėmesio, į darbą eismo saugumui užtikrinti kitų tarnybų neįtraukia. Sinicai skirtos 5 paros arešto ir jis įspėtas: jei nepagerins darbo, bus atleistas. Skyriaus viršininkui Vanagui nurodyta.
1956 m. keletas VRM įsakymų parašyti lietuviškai.

1958-1959 m. sandūroje pasikeitė MV VAI vadovai. VRM 1958-12-23 įsakyme Nr.703 nurodyta: paskirti nuo 1959-01-01 milicijos leitenantą Grinevičių Joną, Aleksandro, skyriaus viršininku, atleidus iš to pat skyriaus poskyrio viršininko pareigų. VAI skyriaus, vėliau valdybos viršininku J.Grinevičius iki 1987 m.
Tuo pat įsakymu Stasys Zigmantavičius buvo paskirtas MV VAI vyresn. inspektoriumi, atleidus iš Vilniaus m. VAI viršininko pavaduotojo pareigų.

Iki 1961 m. TSRS nebuvo vieningų eismo taisyklių. Jas savarankiškai priimdavo kiekviena respublika, taip pat kraštų, sričių vykdomieji komitetai pagal tipines taisykles. Net Maskvos ir Leningrado miestai turėjo savas eismo taisykles. Vilniaus m. VAI poskyrio viršininkas V.Popovas parašė straipsnį į sąjunginį žurnalą ,,Automobilių transportas" apie būtinumą priimti vieningas eismo taisykles visoje Tarybų Sąjungoje. Straipsnis buvo atspausdintas 1959 m. žurnalo 5-ame numeryje. Prasidėjo aktyvi diskusija, daugelis tam pritarė. Tai padėjo, kad 1959 m. pabaigoje buvo priimtas TSRS MT nutarimas parengti vieningas visoje TSRS eismo taisykles.. Jos įsigaliojo nuo 1961-01-01. Įvedus naujas KET darbo padaugėjo ir VAI. Reikėjo mokytis patiems, reikėjo mokyti ir kitus.

Eismo reguliavimas sankryžose tuo reguliuodavo sankryžose stovintys reguliuotojai. Šviesoforų signalai taip pat buvo perjunginėjami rankomis. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje miestų sankryžose pasirodė reguliuotojų budelės. Juose sėdėjo milicininkai-reguliuotojai ir specialiu rankiniu perjungėju perjunginėjo šviesoforų šviesas. Jie sėdėjo tose budelėse, eismo nekontroliavo, ir drausmė gatvėse tuo to negerėjo. V.Popovas pradėjo konstruoti automatinį šviesoforų perjungėją. Jam padėjo VAI darbuotojas J. Joninas ir prietaisas buvo sukonstruotas. Milicininkai reguliuotojai nuo šviesoforų perjunginėjimo buvo atleisti, galėjo užsiimti eismo kontrole. Vėliau prietaisas buvo tobulinamas. 1956-07-21 VRM įsakymu Nr.332 V.Popovas buvo apdovanotas: Už iniciatyvą projektuojant, gaminant ir įrengiant šviesoforų automatinius perjungėjus, kas duoda valstybės lėšų ekonomiją ir atlaisvina milicininkus-reguliuotojus nuo rankinio reguliavimo, įsakau: Vilniaus m. Milicijos valdybos VAI 2-ojo poskyrio viršininką Popovą Venjaminą Stepanovičių apdovanoti pinigine 1 mėn. algos dydžio premija.
VRM 1961-09-07 įsakymu Nr.261 paskelbti LTSR Ministrų Tarybos 1961-08-22 nutarimu Nr.505 patvirtinti LTSR VRM nuostatai. VRM privalėjo užtikrinti autotransporto, miesto elektrotransporto ir pėsčiųjų eismo saugumą. Toliau nurodomos VRM funkcijos eismo tvarkymo srityje: įgyvendina priemones autotransporto, miesto elektrotransporto ir pėsčiųjų eismo saugumui užtikrinti: tikrina autotransporto priemonių techninę būklę; vykdo transporto priemonių apskaitą ir registraciją; tvirtina kvalifikacijos suteikimo vairuotojams nuostatus ir autoavarijų apskaitos taisykles; dalyvauja atliekant valstybinius transporto priemonių bandymus ir svarstant kelio ženklų, eismo reguliavimo aparatūros, transporto priemonių gamybos technines sąlygas.

1962-01-09 VRM įsakymu Nr.11 paskelbtas LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1961-11-30 įsakas Apie vairuotojų atsakomybė už mechaninių transporto priemonių vairavimą neblaiviame stovyje. VAI atliko nemažą darbą, išaiškindama neblaivius vairuotojus.
1963 m. pabaigoje paskelbus naujus KET pakeitimus, LTSR MT dėl to 1964-01-31 išleido potvarkį Nr.114-P. Tuo pagrindu VTAM 1964-02-07 išleido įsakymą Nr.70, kuriuo įpareigojo VAI darbuotojus ir kitus pareigūnus, kurie kontroliuoja eismą, išmokti eismo taisyklių pakeitimus, laikyti įskaitas, aiškinti tuos pakeitimus visuomenei, baudžiant pažeidėjus būti jiems dėmesingiems.

1963 m. vietoje VRM jau veikia Viešosios tvarkos apsaugos ministerija (toliau - VTAM). LTSR MT 1964-02-19 nutarimu patvirtinti VTAM nuostatai, o 61-09-07 priimti VRM nuostatai buvo panaikinti. Nuostatai buvo paskelbti VTAM 1964-03-12 įsakymu Nr.130. Ministerijos funkcijos, kurias vykdė VAI, liko beveik tokios pačios: užtikrinti autotransporto priemonių, miesto elektrotransporto ir pėsčiųjų eismo saugumą, vykdyti saugaus eismo ir transporto priemonių tinkamo eksploatavimo priemones, transporto priemonių ir autoavarijų apskaitą, metines technines apžiūras, vairuotojų egzaminavimą ir pažymėjimų jiems išdavimą, dalyvauti komisijose priimant automobilių kelius, gatves, kelių statinius, įrangą, teikti išvadas dėl gaminamų transporto priemonių.

Bus daugiau...

 

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos informacija

 


Kategorijos: Prevencija, eismo įvykiai ir KET pažeidimai