visasverslas.lt | viskas.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Naudinga informacija
Naujienų ir straipsnių archyvas
Autoreviu_logo2_topAutoreviu_logo2_bottom
  Registruotis Prisijungti     Naujienų
prenumerata
Įdėk įmonę,
prekę
Reklama Susisiekite
su mumis

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

1 2 3 4 5 ... 7

MAKVIS, UAB

Automobilių antikorozinis padengimas, didmeninė prekyba antikorozinėmis medžiagomis visoms transporto priemonėms. Dariaus ir Girėno g. 40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2395916, +370-5-2388879, El. paštas: makvis@dinitrol.lt

ŠVEISTUKAS, UAB

Automobilių plovykla Vilniuje Kalvarijų g. 125, 1 korp., Vilnius
Telefonas: +370-5-2767553, Mobilus: +370-682-44982, El. paštas: sveistukas@gmail.com

PAŠILĖS, UAB

Automobilių ir mikroautobusų plovykla Pašilės g. 120a, Kaunas
Telefonas: +370-656-20207, Mobilus: +370-656-20207, El. paštas: pasiles.plovykla@gmail.com

IMRĖ, UAB

Automobilių, autobusų ir mikroautobusų sėdynių užvalkalai. Automobilių ir motociklų sėdynių remontas Kaune. Jonavos g. 40A, Kaunas
Telefonas: +370-37-361489, Mobilus: +370-659-96818, El. paštas: info@imre.lt

LAGRIVA, UAB

Automobilių salonų remontas, atnaujinimas, senovinių automobilių salonų restauravimas Daubos g. 5, Šiauliai
Telefonas: +370-699-90079, Mobilus: +370-656-60569, El. paštas: infolagriva@gmail.com

1 2 3 4 5 ... 7
Automobilių apžvalgos

Galvojate apie „Volkswagen Touareg“? 2002 - 2010

„Touareg“ rinkoje pasirodė 2002 metais. Tai pirmasis „Volkswagen“ koncerno didelis visureigis.

Komentarai: 0   Peržiūros : 3804

Ar dar egzistuoja automobilių korozijos problema?
Spausdinti 2006-02-07 19:44  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Mūsų šalies keliais rieda daugiau kaip 1 mln. transporto priemonių, priklausančių šalies gyventojams, įmonėms, autoūkiams. Ar aktuali yra automobilių korozijos problema dabartinėje situacijoje, kaip vyrauja vakarų šalyse pagaminti automobiliai? Su šiuo klausimu mes kreipėmės į specialistus - KTU neorganinės chemijos katedros vedėją, dr. Algirdą Šulčių bei chemijos mokslų dr. Kęstutį Mikučionį, kurie seniai domisi transporto priemonių korozijos problema ir yra išleidę knygą "Automobilių korozija" (ISBN, 9986-741-12-2, 1998).


90% bet kurio automobilio svorio tenka metalui, t.t. net 85% tai geležis. Automobilių pramonėje naudojama geležis yra išgryninta iš gamtoje randamų rūdų, panaudojant tam procesui labai daug energijos. Dėl šios priežasties lakštuose, iš kurių formuojamas kėbulas, esanti geležis visais būdais stengiasi atsikratyti energijos pertekliaus ir sugrįžti į jai priimtiniausią geležies oksidų būvį. Tam tereikia, kad galėtų kontaktuoti su deguonimi bei drėgmės, ko jau tikrai netrūksta aplinkoje. Taigi, grynai teoriškai, tol kol automobiliai bus gaminami iš metalo, jų korozija (ėsdinimas, graužimas, irimas) yra neišvengiama - sako dr. A. Šulčius.


Deja, automobilių korozija arba supaprastintai rūdijimas, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai neišvengiamas procesas. Kaip mums sakė dr. K. Mikučionis, Švedijos korozijos instituto mokslininkai, kurie jau 25 m. tyrinėja serijinių automobilių koroziją, paskaičiavo, kad išsivysčiusios Europos šalyse, kur kelių priežiūros žiemos metu naudojamas įvairūs druskų mišiniai bei tirpalai, korozija sumažina automobilio vertę 1-2% kasmet. O tai juk kiekvieno iš mūsų pinigai.


Jei suskaičiuoti korozijos žalą visam Lietuvos automobilių parkui (~1 mln. Automobilių), įvertinant, kad vidutinis automobilio amžius 11~5 metų ir jo rinkos vertė apie 10.000 Lt, gausime įspūdingą 100-200 mlj. Lt sumą. Realiai šis skaičius dar didesnis, nes kuo senesnis automobilis, tuo korozijos greitis didesnis, o ir mūsų vairuotojai, automobilių savininkai neskiria pakankamai dėmesio automobilio priežiūrai, kaip tai yra kitose šalyse. Seniau, kai vieninteliais automobiliais mūsų keliuose buvo Rusijoje gaminami VAZ, Moskvich ir GAZ, kiekvienas įsigijęs automobilį pirmiausiai ieškodavo kur jį "nusmaluoti" - taip supaprastintai buvo vadinama procedūra, kai automobilio dugnas buvo padengiamas į smalą panašiais produktais. Dažniausiai tai būdavo "Bitukas", kartais kitokios mastikos bitumo pagrindu. Tais laikais visi žinojo, kad jei "Žigulio" neapsaugai nuo korozijos, tai jis surūdys jau per 2-3 metus. O kadangi kaip taisyklė automobilis tais laikais buvo perkamas naudoti iki gyvenimo galo, žmonės stengėsi išsaugoti jį kaip įmanydami. Kai mūsų keliuose ėmė rodytis pirmi vakarų šalyje pagaminti automobiliai, jie, net ir būdami 8-10 metų atrodė geriau, nei žymiai naujesni rusiški.


Žmonės galvojo, kad vakarietiški automobiliai nerūdija. Tačiau taip nėra. Rūdija visi be išimties automobiliai - tik vieni greičiau, kiti lėčiau. Yra nustatyta, kad po 3 metų eksploatacijos ant visų be išimties automobilių yra randama korozijos pėdsakų. Pagal atsparumą korozijai automobilius galima surikiuoti į eilę, kuri parodyta lentelėje.
Nors įvairių automobilių markių polinkis rūdyti skirtingas, visiškai patikimai žinoma kur ir dėl ko prasideda korozija. Pavojingiausia yra ta korozija, kuri prasideda sunkiai matomose, taip vadinamose uždarose ertmėse - kaip pavyzdžiui slenksčiuose, durelių vidiniuose paviršiuose, lanžeronuose, statramsčiuose ir pan.. Be jokios abejonės automobilių gamintojai gerai žino visus šiuos liūdnus faktus ir pastoviai tobulina technologijas, imasi įvairių priemonių, kad jų gaminamų automobilių atsparumas korozijai didėtų, ilgėtų antikorozijos garantijos laikas. Tačiau dėl gamybos specifikos bei būtinybės siekti savikainos minimumo, gamybos metu niekada nei vienas gamintojas neišnaudoja visų savo galimybių saugant automobilį nuo korozijos. Tai patvirtina ilgamečiais serijinių automobilių stebėjimų rezultatais bei faktų, kad egzistuoja gana plati antikorozinių medžiagų bei taip vadinamo papildomo transporto priemonių dengimo antikorozinėmis medžiagomis rinka.


Tas faktas, kad Skandinavijos šalyje, kurių gamtinės sąlygos gana panašios į mūsų, kasmet į platų antikorozinių paslaugų tinklą kreipiasi apie 4% automobilių savininkų, paneigia tą nepagrįstai pradėjusią vyrauti mūsuose nuomone neva vakarietiški automobiliai nerūdija, o apsukrūs vertelgos siūlo mums užsienietiškas technologijas bei medžiagas tik tam, kad papildytų savo kišenes. Tokiai nuomonei pagrįsti padeda ir gana drąsus kai kurių automobilių gamintojų dilerių reklaminiai teiginiai, neva gamintojas suteikia kėbului 8 ar net 12 metų garantija nuo kiauryminės korozijos. Tokių garantijų raštu nepatvirtina nei vienas gamintojas ir realiai automobilio techniniuose dokumentuose dažniausiai galima rasti žymiai kuklesnį 2 ar 3 metų garantijos laiką arba tas laikas susiejamas su automobilio rida. Pasidairykite atidžiau mūsų keliuose ir gatvėse - ar daug rasime automobilių , kurių kėbulas neturi ne mažiausios korozijos pėdsakų. Tikrai ne daug, nebent 1-2 metų senumo, kurių Lietuvoje iš viso vos kelios dešimtys tūkstančių iš daugiau nei 1 mln. užregistruotų.
Kada reikia pasirūpinti automobilio papildoma antikorozine apsauga - klausiame dr. K. Mikučionį. Kuo anksčiau, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis,- sako K. Mikučionis,- ir tuo ilgesnė garantija suteikiama.


Taip Švedijoje, jei į antikorozinę stotį atvažiuoja naujas (iki 4 mėn.) automobilis, tai firminėje DINITROL stotyje padengus jį pagal individualią tam modeliui technologiją, suteikiama 12 metų garantija, jei automobilis 1-ių metų - jau tik 8 metų, jei 2 metų - 3 metai. Be to, yra būtina nurodytų laiku, bet ne rečiau kaip 1 kartą per du metus, atvykti į specialią apžiūrą, kur kruopščiai apžiūrėjus nustatoma, ar tam automobiliui nereikia papildomų "vaistų" porcijos. Kuo senesnis automobilis, tuo sudėtingesnė jo padengimo technologija bei tuo trumpesnė garantija. Taip pat svarbu žinoti, kad dengiant automobilį, ant kurio kėbulo jau matosi korozijos pėdsakai, po padengimo jei nepradings ir automobilis nepasidarys mažiau surūdijęs. Bet tinkamai parinkus medžiagas bei technologiją galima labai stipriai pristabdyti korozijos procesą, tuo prailginant automobilio tarnavimo laiką. Ypač stipriai rūdija intensyviai eksploatuojami automobiliai, kaip pavyzdžiui - taksi, paštą vežiojantys, kurjerių, taip pat miesto autobusai, troleibusai. Dr. K. Mikučionis parodė mums miesto troleibusų, eksploatuotų 12-15 metų ir kapitaliai remontuojamų troleibusų depe nuotraukas - kai kuriuose vietose kėbulo rėmas, kurį sudaro tuščiaviduris keturkampis vamzdis buvo visai surūdijęs, neaišku kaip laikėsi išorės skardos. Akivaizdu, kad tokios transporto priemonės neatitinka elementariausių saugumo reikalavimų. O juk beveik išimtinai tokiomis kasdien Lietuvoje važinėje šimtai tūkstančių mūsų piliečių. Taip visuomeniniam transportui skirta, bet ar nebrangiau kainuoja šimtų piliečių gyvybės? Tas, kurių žmonių gyvybės vertinamos, deramai rūpinasi ir transporto priemonių saugumu ir tuo pačiu jų estetiniu vaizdu. Stokholme municipaliteto lėšomis miesto autobusai kas treji metai būtinai dengiami antikorozinėmis medžiagomis. Gal ir dėl to, net ir po 10-12 metų jie atrodo taip, kad broliai lietuviai ima juos su džiaugsmu ir tikisi eksploatuoti dar mažiausiai tiek pat. Lietuviai jau tokia tauta, nelinkusi tikėti kitų patirtimi ar patarimais, vis stengiasi išradinėti dviratį pati. Tie, kad pirkdami naują automobilį, kuris daugeliui iš ties neeilinis pirkinys, manome, kad kokie nors 350-400 Lt papildomų išlaidų (~1% automobilio vertės) yra niekam nereikalingos išlaidos, kurios niekada neatsipirks, galėtų pasiremti praktiškųjų amerikiečių patirtimi. Ten tik tie, kas perka pirmą savo gyvenime automobilį visai nekreipia dėmesio į jo antikorozines savybes bei jų pagerinimą. Tuo tarpu tie, kurie suvažinėjo 4-6 automobilius, ar turėjo su jais avarijas bei buvo priversti juos remontuoti, net 60% dažniau ieško atsparaus korozijai modelio arba įsigiję tuoj pat nori jį padengti.


Pravartu būtų ir mūsų gausiam automobilių savininkų būriui dažniau pasikliauti kitų patirtimi - juk gobšus moka du kartus, kaip sako patarlė. Pagailėsi pinigų automobilio apsaugai nuo korozijos, prarasi žymiai daugiau, kai reikės remontuoti ar parduoti surūdijusį. Tuo labiau, kad visoje Lietuvoje yra platus antikorozinių stočių tinklas, kur kokybiškai, greitai, su realia garantija, pagal individualią su gamintoju suderintą purškimo schemą, padengs bet kurios markės automobilį, autobusą, sunkvežimį. O svarbiausia, kad padengimo technologija visiškai atitinka tą, kuri naudojama vakaruose, dauguma meistrų net turi švedų specialistų išduotus sertifikatus, liudijančius, kad jie žino ką daro, o kaina už tokį pat padengimą pas mus net 3-4 kartus žemesnė nei tose šalyse, iš kur tuos technologijos atėjo.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Automobilių priežiūra (tema), Padengimas nuo korozijos, Eksploatacinės medžiagos, autokosmetika, Automobilio priežiūros medžiagos, Kėbulo paruošimas dažymui, dažymas, Kėbulo remontas