Po Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir dėl to sutrikusios automobilių gamybos paaiškėjo, kad šiemet pasaulinėje rinkoje bus jaučiamas naujų japoniškų automobilių trūkumas. Lietuvos rinka ganėtinai maža, tačiau tikėtina, kad vieno kito modelio ir čia nebus. Tad, jei labai norite japoniško automobilio, yra proga pasižvalgyti po antrinę rinką.

Tarkim, variantas galėtų būti 2002 m. laidos „Honda CR-V". Modelis buvo sukurtas įvertinus ankstesnės kartos „CR-V" privalumus ir trūkumus, tad jam pretenzijų beveik nėra. Automobilis turi solidžią išvaizdą, erdvų ir patogiai transformuojamą saloną, didžiulę bagažinę, kokybišką apdailą ir palyginti galingą variklį, kuris užtikrina gerą pravažumą. Be to, šios laidos modeliai jau buvo renkami ne Japonijoje, o Anglijoje.

Europa ar JAV?

Praktika rodo, kad automobilius iš už Atlanto galima atsigabenti gerokai pigiau negu iš Senojo Pasaulio. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad, tradiciškai Šiaurės Amerikos rinkai tiekiami automobiliai su galingesniais, taigi ir daugiau kuro naudojančiais, varikliais. Šiais laikas, matant vos ne kasdien kylančias kuro kainas, tai vertas pamąstymų faktas. Tenka pripažinti, kad tokiam modeliui kaip „Honda CR-V" 2,4 l variklis - pats tas. Įrodyta, kad tokiems miesto džipams kaip „CR-V", 2 l variklio žiemą ar prastesniame kelyje gali būti mažoka. Jam tinka tik kokybiškas kuras. Jei pilsitės benziną pasienyje su Baltarusija, greitu laiku gali užsidegti lemputė „check engine" - teks keisti katalizatorių su liambda zondu. Dar reiktų žinoti, kad specialiai JAV rinkai skirti modeliai turi kitokiems dažniams sureguliuotus radijo imtuvus ir ne europietiško standarto žibintus. Apie užpakalinius raudonos spalvos posūkius ir kalbėti neverta. Išsiaiškinkite tai prieš pirkdami automobilį arba pasiruoškite tinkamą „pakaitinį komplektą". Be to, iš JAV gausite tiktai benzininį variklį ir APD.

Šiuo atveju su europiniu modeliu būtų paprasčiau. Jie gali turėti ir MPD, tačiau ir čia dažniausiai sutinkami automobiliai su benzininiais varikliais. Deja, ieškant automobilio Europoje susiduriama su kitu sunkumu - rasti idealios būklės, „nenuvarytą" visureigį ganėtinai sudėtinga.

„CR-V" sąranga gali būti pati įvairiausia. Didžiausi skirtumai pastebimi tarp versijų „LS" ir „ES". Pastaroji versija iškart gali turėti lietus ratlankius ir „ragus" ant stogo, tačiau antrinėje rinkoje ji kainuos brangiau.

Keli žodžiai apie variklį

Europinė „CR-V" versija gavo 2 l 150 AG „K" serijos variklį su kintamomis kuro paskirstymo fazėmis. Tai „i-VTEC" sistema, leidusi praplėsti efektyvaus veikimo diapazoną, variklis tapo galingesnis, esant žemoms apsukoms, o sukimo momentas gavo papildomus 10 Nm.

Variklis nėra kaprizingas. Jis neturi KMP diržo. Visą darbą atlieka beveik amžina grandinė. Tiesa, pirmųjų laidų modeliai turėjo keletą „vaikiškų ligų". Tarkim, ilgai važiuojant 130-150 km/val. greičiu perkaisdavo ketvirtasis cilindras. Jei taip atsitiks, variklį teks remontuoti. Ši klaida ištaisyta tik 2002 m. pabaigoje. Visiems, anksčiau pagamintiems, modeliams šis pavojus išlieka. Jei įsigijote 2002 m. pirmoje pusėje pagamintą „CR-V" ir mėgstate važinėti greitai, nepamirškite kas keletą minučių paspausti ir atleisti akceleratoriaus. Kita vertus, galima pasiieškoti nuo 2003 m. gaminamų automobilių, kurie jokių vaikiškų ligų nebeturi.

MPD ar APD?

Jeigu žinote, kad visą laiką važinėsite tik asfaltu, skirtumo nėra. Jei turėsite visais keturiais ratais varomą modelį, anksčiau ar vėliau norėsis išbandyti, ką jis gali prastame kelyje. Šiuo atveju reiktų atminti, kad visais keturiais ratais varomi, bet pažemintos pavaros neturintys, automobiliai klampiame kelyje pajuda labai sunkiai. Kai variklis negali prasukti visų keturių ratų, APD tiesiog virškina tepalą, bet jai nieko neatsitinka. MP dėžė tokiu atveju arba išjungia variklį, arba degina sankabą.

Jokių rimtų priekaištų MPD nėra, sankaba turėtų tarnauti apie 150 000-200 000 km, o norėdami eksperimentuoti verčiau rinkitės automatinę pavarų dėžę. Ankstesnės kartos „CR-V" pavarų dėžės buvo prastesnės ir dažnai nesulaukdavo 150 000 km. ribos. Po 2002 m. pasirodžiusiuose modeliuose, specialiai nelaužant, pavarų dėžė turėtų tarnauti daugiau kaip 200 000 km.

Tylu, ramu ir viskas veikia

2002 m. „CR-V" modelis turi priekinius varančius ratus ir, prireikus, automatiškai pajungiamus užpakalinius ratus. Važinėjant gerais keliais užtenka, o štai giliame sniege arba smėlyje pavėluota užpakalinių ratų pagalba gerokai apsunkina pajudėjimą. Tiesa, „Honda" primena, kad „CR-V" nėra tikras visureigis, daugelis kitų miesto visureigių su tokia varančiųjų ratų schema turi užpakalinių ratų movos blokavimą. Sunkiomis važiavimo sąlygomis tai padidina pravažumą ir saugo movą. „Honda" tokio blokavimo neturi - jei automobilis „gerai sės", bandant jį išjudinti savarankiškai galima užvirinti movos tepalą. Kartais atsiranda vibracija, kuri dingsta pakeitus tepalą. Ankstesnės kartos modelyje mova, laikui bėgant, pati pradėdavo gausti. Po 2002 m. pasirodžiusiuose automobiliuose tokios problemos neliko. Svarbu nepamiršti į movą ir kitus transmisijos mazgus pilti gamintojo rekomenduojamus tepalus ir keisti juos kas 30 000 km.

Anksčiau „CR-V" savininkai skundėsi kardano velenu, kurio kryžmę tekdavo keisti kas 100 000 km. Naujesnės kartos „Honda" savininkai su tokia problema nesusiduria dvigubai ilgiau - maždaug iki 200 000 km.

Gerokai ilgiau tarnauja ir visos pakabos detalės, išskyrus užpakalines spyruokles. Jeigu automobilis bus nuolat visiškai pakraunamas, jas teks keisti palyginti greitai. Stabilizatorių įvorės ir atramos tarnauja iki 90 000 km, amortizatoriai - 100 000-150 000 km. Kitos dalys taip pat turėtų atlaikyti 150 000 km. ridą.

Vairo sistema taip pat veikia be priekaištų. Gal nebent vairo traukių antgaliai galėtų tarnauti ilgiau, o ne 70 000-80 000 km. Džiugu tai, kad visos kitos sistemos dalys beveik amžinos.

Stabdžių ilgaamžiškumą lemia vairavimo stilius, tačiau tiek priekinės, tiek užpakalinės trinkelės turėtų atlaikyti 60 000-80 000 km. Diskai tarnauja dvigubai ilgiau. Tiesa, tam juos reikia bent kartą metuose nušlifuoti. Kadangi trinkelės keičiamos retai, gali užsiteršti stabdžių suportai. Problemos nelieka išvalius.

Pakeitus stebulės guolį gali užsidegti apie ABS gedimą pranešanti lemputė. Priežastys dvi - arba keičiant guolį buvo pažeistas ABS daviklis, arba guolis sumontuotas ne ta puse. Reikalas tas, kad viena guolio pusė yra įmagnetinta. Kaip tik ji ir siunčia informaciją ABS davikliui. Dar viena rimta problema gali tapti elektroninio ABS bloko jungtis. Jeigu jis buvo nuimtas ir netinkamai sumontuotas, važiuojant gali išlėkti guminiai kamšteliai. Tada kontaktai turės sąlyti su oru ir laikui bėgant gali oksiduotis.

Baigiant

Taigi, jei šis automobilis patinka ir turite užtektinai lėšų ne tik įsigijimui, bet ir eksploatacijai, galite planuoti pirkimą. Kalbant apie kuro sąnaudas, dažnas Lietuvos antrinėje rinkoje siūlomas benzininis modelis turi ir sumontuota dujinę įrangą, tad išleisti didelių sumų kurui neteks.

Be to, automobilis tvirtas, patikimas, tad, jei perkamo modelio tikra rida bus apie 100 000 km, dar porą trejetą metų galėsite važiuoti be didesnių investicijų. Tiesa, reiktų atminti, kad „vaikiškų ligų" neturi tik po 2003 m. pasirodę modeliai. Tačiau net ir tokį reiktų profilaktiškai nuvaryti apžiūros į servisą. Tada nekils papildomų klausimų.

„Honda Cr-v II 2.0 16V" techninės charakteristikos

Nuotrauka iš http://en.wikipedia.org/

Parengta pagal užsienio spaudą

Prekyba naujais HONDA automobiliais

Ateikite į saloną ir išsirinkite patys.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.