Pirmą kartą prie šio įdomaus automobilio vairo prisėdau prieš gerą pusmetį. Deja, pirmasis mūsų sutikimas buvo trumpas ir neinformatyvus. Žinoma, pirmai pažinčiai užtenka ir poros valandų, tačiau norint pastebėti automobilio pliusus ir minusus, prie jo vairo reiktų praleisti dieną, o dar geriau - porą. Būtent todėl pasitaikius progai vėl sėdau prie „Juke" vairo.

Beje, per tą laiką ne vienas „Juke" išriedėjo ir į miestų gatves. Automobilis nebėra karšta naujiena, bet jis vis dar traukia praeivių dėmesį. Be to, prabėgus daugiau negu pusmečiui po „Juke" debiuto, galima teigti, kad šis drąsus ir kartais prieštaringai vertinamas dizainerių sprendimas pasiteisino - pagal statistiką, „Juke" yra vienas perkamiausių stilingų automobilių mūsų regione. Baltijos šalyse iki šių metų balandžio 30 d. parduota 326 vnt.

Radikalių naujovių per tą laiką „Juke" nesulaukė, tačiau teko girdėti, kad jau šį rudenį modelis gali būti atnaujintas. Kai turi užtektinai laiko automobilį apžiūrėti, pastebi tai, ką praleidai skubėdamas. Skubėdamas rudenį neužfiksavau, kad spidometras nuo saulės pridengtas stogeliu.

Be to, priekinis stiklas ties vairuotojo vieta apipurškiamas ne dviem, o trimis srovėmis. Atrodytų smulkmena, bet tai užtikrina, kad vairuotojas kelią matys gerai.

Skirtingai nuo daugelio naujausių modelių, „Juke" kompiuteris nerodo, kokia pavara optimaliausia važiuoti. Patyrusiam vairuotojui tai gal ir nėra būtina, tačiau vairuotojui, kuriam tai bus pirmas automobilis, tikrai praverstų.

Gal nusivils moterys, tačiau „Juke" priekiniuose saulės skydeliuose nėra apšvietimo, įprasto kituose modeliuose. Be to, ir patys skydeliai, nors platūs, bet trumpoki - iš šono šviečiančios saulės neuždengia.

Atidžiau reiktų pastudijuoti centriniame prietaisų skydelyje aplink ekranėlį išdėstytus mygtukus ir jų funkcijas. Jeigu jie ten bus. Integruota navigacijos ir garso sistema „Nissan Connect" iškart būna tik turtingiausiame variante „Tekna". „Acenta" variante ją reikia užsisakyti papildomai, baziniame modelyje ji negalima.

Gaila, nes sistema tikrai naudinga, nes iškart apima navigaciją, graso ir kitas sistemas, prie jos jungiama ir statymą palengvinanti užpakalinio vaizdo kamera. Gaila tik, kad sistema su vairuotoju nemoka bendrauti lietuviškai.

Džiugu, kad apatinė centrinio prietaisų skydelio dalis neperkrauta: viename bloke tilpo ir klimato kontrolė, ir važiavimo režimų perjungimas.

Priklausomai nuo to, kokia funkcija bus pasirinkta (Climate ar D mode), ekranėlyje degs arba kondicionieriaus reguliavimo, arba važiavimo režimo pasirinkimo ir informacijos mygtukai.

Viskas paprasta, aišku ir po ranka.

Automobilis iš lauko daugeliui atrodo mažas, tačiau salone laisvai telpa keturi suaugę žmonės. Tiesa, dabar, kai šilta ir nereikia dėvėti storų drabužių. Žiemą užpakalinių sėdynių keleiviai, gali būti, jausis ne taip patogiai. Kita vertus, nors nemažai šiandien gatvėmis važinėjančių „Juke" vairuoja moterys, tai, kaip ir sakiau, nėra šeimyninis automobilis. Užpakalinės durelės ganėtinai siauros, atsidarymo kampas nelabai didelis, tad norint įkišti vaikišką kėdutę tenka manevruoti. Bagažinė tokia, kad normalus vaikiškas vėžimėlis joje taip pat netilps.

Tačiau joje puikiai tilps nešiojamasis kompiuteris, rankinė ir sportinis krepšys. Beje, kompiuterį, kad būtų saugiau, galima palikti žemesnėje bagažinės dalyje. Bagažinės paviršius gražiai išsiima ir atidengia stalčiuką, kuriame telpa ne tik keltuvas ir būtiniausi įrankiai, bet yra ganėtinai daug vietos brangesniems daiktams.

Atsarginis ratas yra po šiuo stalčiuku - visa nedidelė erdvė išnaudota labai praktiškai.

Dar vienas svarbus veiksnys - puošybos detalės. „Juke" išsiskiria iš bendro automobilių srauto, tačiau tokie priedai kaip plastmasinė variklio dangčio priekio apsauga ar chromuoti veidrodėliai jam suteikia dar daugiau žavesio.

Kaip minėta, automobilis gali turėti ir benzininį, ir dyzelinį variklį, mechaninę arba automatinę pavarų dėžę. Bandytas modelis turėjo 6 pavarų MPD ir benzininį 1,6 l variklį su turbina. Vidutinės kuro sąnaudos kaitaliojant važiavimo režimus ir judant tiek mieste, tiek užmiestyje siekė apie 7,5 l. Turint omenyje dabartines kuro kainas, gal ir daugoka. Taupant galima rinktis kad ir tą patį 1,6 l benzininį variklį be turbinos, tačiau važiavimas taps vangesnis. Būtent turbina leidžia pajusti „Juke" veržlumą ir sportiškumą. Ypač smagu juo važiuoti įjungus „Sport" režimą geru, sutvarkytu, vingiuotu keliu. Vairas pasidaro sunkesnis, jautriau reaguoja į komandas ir daugelį posūkių galima įveikti leidžiamu maksimaliu greičiu.

Neseni įvykiai Vilniuje, S. Nėries g., dar kartą patvirtino, kad viršyti leistino greičio nerekomenduotina jokiais atvejais. Automobilis tvirtai stovi ant kelio, klauso komandų, bet visada lieka „žmogiškasis veiksnys".

Beje, nors automobilis ir aukštokas, tai nėra visureigis, tad nevertėtų juo sukti nei į miško keliukus, nei į bekelę. „Juke" skirtas geriems keliams. Tai ypač aiškiai pasijaučia išsukus į žvyrkelį ar pataikius į „kelio darbų" zoną. Važiuoti, žinoma, galima, tačiau važiavimas malonumo neteiks, nes pakaba kietoka, o garso izoliacijos norėtųsi geresnės.

Žinoma, jeigu 90 proc. keliaujat asfaltu, o „Juke" jums patiko iš pirmo žvilgsnio ir galite sau šį automobilį leisti, pirkite. Jis turėtų džiuginti ne vienerius metus.

Lentelė faktoauto.lt

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.