Truputis istorijos

„Hummer" prekių ženklo istorija prasidėjo tada, kai aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV kariuomenė užsinorėjo universalios transporto priemonės. 1979 m. bendrovė „AM General" pradėjo kurti tokį automobilį. Jis buvo pavadintas HMMWV („High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle") - „Mobili daugiatikslė transporto priemonė". Ilgą laiką HMMWV galėjo džiaugtis tik JAV kariuomenė, bet po 1992 m. JAV invazijos į Iraką, automobiliai tapo prieinami ir civiliams. Pirmasis civilis automobilis vadinosi „Hummer Hi".

1999 m. teises į „Hummer" prekių ženklą nusipirko koncernas „General Motors". Beveik iškart prasidėjo „Hummer" modelių linijos plėtimas.

2000 m. Detroito automobilių parodoje buvo pristatytas projektinis „H2" modelis, tačiau serijinė automobilio gamyba prasidėjo tik 2002 m. vasarą. Iš pradžių automobiliai gaminti tik JAV, o nuo 2004 m. - ir Kaliningrade.

Didelis ar mažas?

Dėl automobilio išvaizdos ir patrauklumo galima ginčytis, tačiau pagal pravažumą jis konkurentų turi labai mažai. Nepaisant to, kad gaminamas nuo 2002 m., jis traukia praeivių žvilgsnius, ypač, jei nudažytas ryškia spalva. Į „Hummer" pagarbiai žiūri ne tik kiti vairuotojai, bet ir praeiviai. Tik atliekant manevrus reiktų nepamiršti, kad šis automobilis - tarsi mažas sunkvežimis, ir vairą sukti labai palengva. Be to, „Hummer" nėra labai vagiami. Viena vertus, eiliniai piliečiai tokių automobilių neperka, kita vertus, jie per daug pastebimi ir aiškiai išsiskiria iš bendros masės.

Jeigu sužavėjo automobilio išvaizda ir dydis, pats laikas įsiropšti į kabiną. Gali būti, kad nuomonė pasikeis. Reikalas tas, kad „Hummer" nėra toks erdvus, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Salono apdaila taip pat gali nepriminti prabangių limuzinų vidaus. Čia dažnai sutinkamas paprasčiausias plastikas, neidealiai sumontuotos detalės, galima kritikuoti salono ergonomiką. Apžvalga taip pat galėtų būti geresnė: dėl plačių statramsčių ir siaurų šoninių langelių vairuotojas nelabai mato, kas vyksta už automobilio. Mieste problemų dar labiau padaugėja. Tarkim, jeigu šalia užpakalinio „Hummer" buferio sustos „Ford Ka" arba „Smart", „Hummer" vairuotojas šių automobilių gali ir nepastebėti. Siekdami išvengti galimų nemalonumų, daugelis „Hummer" savininkų rekomenduoja skubiai automobilyje sumontuoti parkavimo sistemą ir užpakalinio vaizdo kamerą. Taip, ji kainuoja nepigiai, tačiau apsaugo nuo gausybės nemalonumų.

Taip pat reiktų nepamiršti, kam tokie automobiliai perkami. Turėti „Hummer" kaip vienintelį šeimos automobilį - nelogiška. Ypač, jei gyvenate kuriame nors didesnių miestų. Jį reiktų pirkti kaip antrą arba net trečią automobilį, skirtą laisvalaikio išvykoms į gamtą.

Dovanėlė iš už Atlanto

Beveik visi mūsų rinkoje sutinkami „Hummer" atkeliavo iš JAV. Pagrindinis amerikietiškų automobilių pliusas - kaina. Ypač dabar, kai didelių automobilių paklausa JAV kritusi, o „GM" ieško, kam parduoti nuostolingą bendrovę. Antrinėje rinkoje kainos ir anksčiau buvo palyginti žemos, o dabar jos dar labiau nukrito.

Beje, įdomus faktas - „Hummer" buvo gaminami ne tik JAV, bet ir Kaliningrade, „Avtotor" gamykloje. Rusai teigia, kad jų gamybos „Hummer" kokybe nenusileidžia savo amerikietiškiems giminaičiams, tačiau bandyti savo kailiu nerekomenduojame.

Kadangi oficialios „Hummer" atstovybės Lietuvoje nėra, detalių šiems automobiliams gali tekti ilgokai ieškoti arba užsakyti ir kantriai laukti, kol užsakymas bus atliktas. Kita vertus, tai suprantama, nes šie automobiliai nėra taip išplitę kaip „Volkswagen Golf" ar „Toyota Corolla". Kėbulo detalės labai brangios. Už priekinių durelių stiklą gali tekti pakloti apie 1 500 litų. Kita vertus, galima stiklą pirkti, bet galima kreiptis į stiklų gamyba užsiimančias įmones. Kartais taip būna pigiau.

Plačiu variklių pasirinkimu „Hummer H2" nepradžiugins. Net buvęs didžiausias automobilių gamintojas „General Motors" turėjo tik kelis „Hummer" tinkančius variklius. Dabar beveik visi antrinėje rinkoje sutinkami „Hummer" turi V8 6 l 330 AG variklį.

Laimė, variklis patikimas, ir mechanikai didelių pretenzijų jam neturi. Visgi reikia nepamiršti apie „įgimtą" amerikiečių taupumą. Dažniausia į automobilių variklius jie pila pigų mineralinį tepalą, kurį reiktų keisti kas 6 000 km. Ar apsimoka išpilti lauk mineralinį tepalą ir supilti sintetinį? Mechanikai teigia, kad, jei automobilis beveik naujas ir rida nedidelė, tai galima supilti „sintetiką" ir keisti ją maždaug kas 11 000 km. Automobilyje yra programa, kuri pati perspėja, kada laikas užsukti į servisą, tačiau pasitikėti vien ja neverta. Jeigu automobilis jau susukęs 100 000 km, keisti tepalą pavojinga - sintetinis gali nuplėšti nuo cilindrų susikaupusias nuodegas ir teks ruoštis kapitaliniam variklio remontui.

Dažnas „Hummer H2" savininkas skundžiasi, kad akumuliatoriai sunkiai atlaiko du metus, o dažnas ir išsikrauna, jei automobilis nejudinamas pastovi bent savaitę.

Kartais rūpesčių pridaro elektronika, dėl kurios gedimo variklis pradeda elgtis netinkamai. Pasitaiko atvejų, kai problema išsisprendžia kelioms minutėms atjungus akumuliatorių ir pakeitus žvakes, tačiau dažniausiai tenka važiuoti į servisą.

Probleminės vietos

Visgi didžiausias „Hummer H2" savininkų galvos skausmas - automatinė pavarų dėžė. Ir ne tik todėl, kad pasenusios konstrukcijos ir tik su 4 pavaromis. APD dažnai genda jau per pirmuosius ketverius eksploatacijos metus.

Mechanikų teigimu, retai APD atlaiko daugiau kaip 130 000 km. Problema ne tik ta, kad šitokia pavarų dėžė „Hummer" silpnoka. Dažnas „Hummer" savininkas nesusimąsto, kad automobilį reikia eksploatuoti atsargiai ir švelniai. Dauguma mano, kad iš jo reikia išspausti kaip galima daugiau, nes tai - visureigis. Todėl pirkdami 3-5 metų amžiaus ir daugiau kaip 100 000 km nuriedėjusį „Hummer H2" būkite pasirengę, kad APD remontą sumokėsite kaip už nedidelį, naudotą automobiliuką. Džiugint gali nebent tai, kad suremontuota APD patikimesnė, nes meistrai naudoja sustiprintus elementus.

Pakaba patikima. Byrėti ji pradės tik tada, jei automobilis bus negailestingai varinėjamas bekele. Deja, „H2" vairas silpnokas. Džiugina tik tai, kad detalės nėra brangios ir keičiamos atskirai. Trejų metų amžiaus ir senesniuose automobiliuose gali būti nusidėvėjusios rutulinės atramos ir svirtys. Taip pat reiktų atminti, kad „Hummer H2" užpakalyje turi ne paprastą, o pneumatinę pakabą. Tai - malonumas važiuojant, bet didelės kainos remontuojant. Ypač aktualu kalbant apie naudotus automobilius. Pneumatika gali gesti ir dėl elektronikos klaidų, o patys pneumatiniai elementai ne iš pigiųjų.

Taigi, naudotas „Hummer H2" nėra geriausias pirkinys. Automobilis nepasižymi patikimumu, o eksploatacija kainuoja daug. O kur dar kuro sąnaudos... Kita vertus, tie, kas perka tokius automobilius, pinigų neskaičiuoja. Dar daugiau, jie ne tik perka, bet ir puošia savo transporto priemones. Tad jei jau nusprendėte tokį automobilį pirkti, patarimas būtų vienas - susiraskite patikimą ir automobilį pažįstanti meistrą. Tada problemų bus gerokai mažiau.

„Hummer H2 6.0 i V8" techninės charakteristikos

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos iš http://constructeurs.photos.caradisiac.com

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Didelis ir galingas "Hummer". Norite tokio? Galite pasinaudoti nemokama autoreviu.lt skelbimų sistema. Tai tikrai nėra sudėtinga. Tiesiog reikia užsiregistruoti ir galite talpinti skelbimus.