Istorija

Pirmą kartą „Honda Accord" visuomenei pristatyta 1976 m. Pirmaisiais gamybos metais chečbekas turėjo tik mechaninę pavarų dėžę ir 1,6 l variklį. Japonai nestovėjo vietoje, tad 1977 m. pirkėjai galėjo rinktis modelius su 1,8 l varikliu ir APD. Pirmasis „Accord" buvo kaip reta sėkmingas modelis - jį aktyviai pirko ir Japonijoje, ir JAV. Iki 1980 m. pasaulyje parduota apie milijoną „akordų".

1981 m. rinkai buvo pasiūlytas naujas „Accord" modelis. Tai buvo pirmasis japonų automobilis, pradėtas gaminti JAV. Amerikiečiams patiko automobilio išvaizda, sąranga ir padori kaina.

Trečiosios kartos „Accord" debiutavo 1985 m. Automobilis buvo gaminamas sedano, kupė ir universalo kėbulais, varikliai buvo nuo 1,6 iki 2 l. Modelis turėjo nepriklausomą priekinę pakabą, ABS ir kitus privalumus. Modelis ir vėl buvo populiarus.

1989 m. rinkai pasiūlyta ketvirta „Accord" karta. Japonai buvo sugalvoję modelį visais keturiais varančiais ratais, tačiau „Accord 4WS" išsiskyrė sudėtingu ir brangiu aptarnavimu, tad 1993 m., pasirodžius penktos kartos „Accord", jis baigtas gaminti.

1997 m. pasirodė dažnai mūsų keliuose sutinkama šeštos kartos „Honda Accord". Įdomu tai, kad šios kartos modeliai skyrėsi vienas nuo kito priklausomai nuo pardavimo rinkų. JAV ir Europai skirti modeliai turėjo ne tik kitokius žibintus ar bamperius, bet ir skirtingus variklius ir ratų bazę. Po variklio dangčiu buvo galima rasti agregatus nuo 116 iki 212 AG.

2002 m. pristatyta septintoji „Accord" karta. Europinis ir japoniškas variantai beveik nesiskyrė, o amerikietiškas modelis skyrėsi ir išvaizda, ir salono apdaila. 2006 m. septintos kartos modelis modernizuotas, o 2008 m. pasirodė aštuntoji karta.

Paprastos tiesos

Kadaise japoniški automobiliai buvo vertinami kaip pigios ir paprastos transporto priemonės. Panašu, kad tie laikai negrįžtamai praėjo. Šiandien japonai gamina brangius modelius, savo kainą dažnai lenkiančius jų europietiškus analogus. Kita vertus, įdėmiau susipažinus su dabartine japonų automobilių pramonės produkcija paaiškėja, kodėl ji taip pabrango. Savo laiku septintos kartos „Accord" buvo vienas gražiausių ir stilingiausių Europoje parduodamų automobilių.

Prieš perkant naudotą „Accord" būtina patikrinti kėbulo geometriją. Ne vienas „Accord" pirko greitam važinėjimui, tad modeliai dažnokai papuldavo į avarijas. Jeigu jie buvo remontuojami firminiuose servisuose, viskas gerai, tačiau, jei darbo ėmėsi „garažiniai specialistai", trūkumai turėtų matytis. Įdėmiai reiktų apžiūrėti variklio dangtį. Ant jo dažnai pastebimos nuoskalos. Tai nėra rimtas trūkumas, bet dėl nuolaidos galima pasiderėti. Taip pat, jei yra, patikrinkite rūko žibintus. Automobiliuose iki modernizacijos jie dažnokai skildavo, o naujas kainuoja ganėtinai brangiai. 2006 m. „Honda" pakeitė rūko žibintų formą ir problemos neliko. Visgi, jei įsigijote tokį automobilį, dažniau valykite rūko žibintus. Taip pat saugokite priekinį ir užpakalinį bamperius, nes automobilio prošvaisa nedidelė. Neapsižiūrėjus galima ir purvasargius nuplėšti, o naujos detalės kainuos nepigiai. Ypač atidūs turėtų būti „Honda Accord Type-S" savininkai. Reikalas tas, kad šio automobilio spoileriai ypač žemai.

„Accord" salonas atrodo gražiai ir yra kokybiškas. Bazinėje sąrangoje buvo klimato kontrolė, elektros paketas, muzikinė sistema, gausybės saugos pagalvių, ABS ir kt. Dauguma automobilių taip pat turi dinaminės stabilizacijos sistemą VSA.

Dauguma antrinėje rinkoje parduodamų automobilių yra sedanai, tačiau galima rasti modelių ir su universalo kėbulu. Taip pat antrinėje rinkoje galima rasti ir amerikietišką „Accord" versiją - „Acura". Amerikietiškos privalumas - turtinga sąranga ir galingi varikliai, trūkumas - originalios amerikietiškos kėbulo detalės, kurios gerokai skiriasi nuo europietiškųjų ir kitaip sureguliuota pakaba.

Kokį variklį rinktis?

Dažniausiai sutinkami europiniai modeliai turi 2 l ir 2,4 l tūrio variklius. Pirmasis turi 155 AG, antrasis - 190 AG. Dažnai automobiliai su šiais varikliais turi prierašą „Type S". Tai rodo, kad automobilis turi kitokį aerodinaminį aptaką, 17 colių ratlankius ir sportinę pakabą. Paieškojus galima rasti ir „Accord" su dyzeliniu 2,2 l 140 AG varikliu, tačiau reikia žinoti, kad tokie modeliai kainuoja gerokai brangiau už benzininius, ir remontuoti imsis ne kiekvienas servisas.

Amerikietiški „Accord" turi 2,4 160 AG ir 3 l V6 240 AG variklius. „Acura TSX" po variklio dangčiu turi 2,4 l 200 AG agregatą.

Jeigu ankstesnis savininkas sąžiningai kas 15 000 km, nepriklausomai nuo variklio galios ir tūrio, varydavo automobilį į servisą, jokių rimtų problemų neturėtų būti. „Honda" pagrįstai laikoma viena geriausių 4 cilindrų variklių gamintoja pasaulyje, tačiau iš JAV galima sulaukti ir modelio su „nuvarytu" varikliu. Šiuo atveju pagrindinė problema - amerikiečiai vairuotojai, kurie neskuba keisti tepalų, neplauna radiatorių ir nekeičia antifrizo.

„Honda" varikliai ne tik galingi, bet ir pasižymi neblogu resursu. Tiesa, jais būtina rūpintis. Būtent todėl tepalai turi būti naudojami tik patys geriausi, filtrai - tik originalūs. Pataupyti galima nebent žvakių sąskaitą ir vietoj firminių, galinčių tarnauti iki 100 000 km, susidėti paprastesnes ir keisti jas maždaug kas 40 000 km.

Dažnas „Accord" pirkėjas ieško automobilio su APD. Tai neblogas pasirinkimas, nes pavarų dėžė ne tik patikima, bet ir turi rankinio perjungimo galimybę. Pretenzijų APD mechanikai paprastai neturi. Jeigu kas 45 000 km dar bus keičiamas tepalas, PD sėkmingai tarnaus iki 250 000 km. Tada gali tekti keisti frikcionus. Kainuos nepigiai, tačiau sankabos keitimas automobiliuose su MDP, atliekamas maždaug kas 200 000 km, taip pat nepigus. Visgi, galvoti reiktų ne apie tai, o kad abiejų tipų pavarų dėžės patikimos ir tarnauja labai ilgai.

Pakaba ir kitos detalės

Pakabą, su tam tikrais pakeitimais, „Accord" paveldėjo iš ankstesnės kartos modelio. Važiuoklė nėra absoliučiai patikima, tačiau ganėtinai tvirta. Reiktų žinoti, kad kas 30 000-40 000 km gali tekti keisti stabilizatorių įvores, atramos tarnauja iki 100 000 km.

Gaila, kad kartu su rutulinėmis atramomis keičiamos priekinės svirtys neilgaamžės. Važinėjant prastais keliais jas gali tekti keisti jau po 120 000 km. Jeigu perkate daugiau kaip 150 000 km nuvažiavusį automobilį, ruoškitės, kad teks keisti ir visus keturis amortizatorius.

Jeigu pirksite gerokai pavažinėtą „Accord", būtinai ją patikrinkite servise ir atsidėkite pinigų einamajam remontui. Jeigu servise pasakys, kad reikia remontuoti ir užpakalinę pakabą, žinokite, kad automobilis nuvažiavo gerokai per daug ir ne pačiais geriausiais keliais, nes užpakalinė pakaba pasižymi tvirtumu.

Vairo sistema dirba be priekaištų, tačiau stabdžių trinkelės galėtų tarnauti ilgiau - kartais jos tarnauja tik iki 25 000 km, nors paprastai vakarietiškose modeliuose jų resursas dvigubai ilgesnis. Stabdžių diskai taip pat galėtų būti ilgaamžiškesni. Na, bet yra taip, kaip yra.

Ar verta pirkti naudotą „Hondą Accord"? Taip, jei automobilis gerai prižiūrėtas ir rida nėra per didelė. Vartotojui mažai naudotas automobilis bus ne ką prastesnis už naują. Geriausia ieškoti automobilio, pasirodžiusio po 2006 m., tačiau jie bus brangesni. Taip pat reiktų žinoti, kad pinga „Accord" lėtai. Kalbant apie naudotus automobilius galima teigti, kad tai - pliusas.

„Honda Accord VII 2.0 i-VTEC 16V"

Nuotrauka iš http://en.wikipedia.org

Parengta pagal užsienio spaudą

Prekyba naujais HONDA automobiliais

Ateikite į saloną ir išsirinkite patys.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.