Manome, kad keli patarimai, kaip elgtis atšalus orams, tikrai pravers.

Visų pirma prieš pradėdami užvedinėti mašiną esant –30 atminkite – per porą minučių šaltas variklis susidėvi taip, tarsi nuvažiavęs kelis tūkstančius kilometrų. Dėl visko kalta temperatūra, dėl kurios sušalęs tepalas negali tinkamai sutepti visų variklio detalių.

Jei naudotis visuomeniniu transportu visgi nesinori, reiktų mašinoje sumontuoti priešpaleidiminį šildytuvą – jis sušildys ne tik aušinimo skystį iki reikiamos temperatūros (tai palengvins užvedimą), bet ir saloną. Skandinavai turi specialius tepalo šildymo liestukus arba variklio šildymo „spirales“, veikiančias nuo tinklo. Tiesa, apie tokius dalykus reikia pagalvoti, kol dar oras neatšalo. Ką daryti, jei šildytuvo nėra?

1. Neskubėdami įspaudžiame sankabą, jei pavarų dėžė mechaninė ir pasukam raktą per vieną padalą – palaukime, kol mašina atgis ir pradės veikti kuro siurblys. Tada pasukame raktą iki galo. Laikyti raktą pasukus reiktų ne ilgiau minutės, nes gali perdegti starteris.

Jei užvesti nepavyko visų pirma reikia patikrinti akumuliatorių. Jei nei prietaisų skydelyje, nei ant akumuliatoriaus nėra jokių įtampos indikatorių, jo būklę galima patikrinti įjungus tolimąsias šviesas. Jei šviesos blausios, reiškia, akumuliatorius išsikrovė. Akumuliatoriaus būkle reikėjo pasirūpinti iš anksto, kadangi jo krovimo procesas užtrunka 6–12 valandų. Beje, tokia automobilio būklė turi dar vieną minusą – automobiliu be maitinimo šaltinio gali susidomėti vagys.

2. Be akumuliatoriaus reiktų pasirūpinti ir kitomis mašinos detalėmis: pakeisti tepalus, filtrus ir patikrinti žvakes. Paprastai gamintojai apie tai perspėja, tačiau instrukcijose tai gali būti pateikta labai įmantriai: paprastai servise reikia apsilankyti kas 10–15 tūkst. km. – vėliau smulkiu šriftu prirašyta – jei automobilis eksploatuojamas sunkiose sąlygose, į servisą reiktų užsukti kas 5–10 tūkst. km. Patikėkite, kad –30 laipsnių šalčio, nešvarus oras ir neypatingai švarus benzinas kaip tik yra tokios sunkios sąlygos. Be to, jei atlikus minėtus darbus mašina ir toliau nenorės užsivesti, bus galima prisiminti garantinius pardavėjo įsipareigojimus.

Žvakes galima naudoti tas, kurias rekomenduoja gamintojas, o tepalą reiktų pasirinkti skystesnį – tarkim, 5w40 arba 0w40 – tai turėtų padėti palengvinti variklio užvedimą. Be to, daugelis servisų prieš žiemą nemokamai sutepa durelių spyneles, vyrius ir pakabos detales specialiu neužšąlančiu geliu.

Taip pat atsargiai reiktų elgtis ir su daugeliui įprastu būdu – pridegimu, o prieš jo imantis reiktų paskaityti instrukciją. Reikalas tame, kad kai kuriuos automobilius užvedant juos nuo svetimo akumuliatoriaus, gali perdegti, geriausiu atveju, saugikliai, o blogiausiu – elektroninės automobilio smegenys.

Kaip teisingai „pridegti“ automobilį nuo kitos mašinos:

1. Išjungiam užsivedusios mašinos variklį.
2. Nuimame akumuliatoriaus gnybtus.
3. Sujungiame abu akumuliatorius „krokodilu“ (šiuo atveju gnybtu galima nenuimti) arba storais laidais. Būkite atidūs, kad nesukeltumėt trumpo jungimo.
4. 5–10 minučių leidžiame išsikrovusiam akumuliatoriui krautis. Jei nuo veikiančio automobilio akumuliatoriaus gnybtai nebuvo nuimti reiktų užvesti automobilio variklį.
5. Išjungiame variklį (jei buvo užvestas).
6. Mėginame užvesti neužsivedantį automobilį. Jei problema buvo išsikrovęs akumuliatorius, mašina užsives.
7. Leidžiam varikliui minučių 15 padirbėti. Laidų nenuimam.
8. Išjungiam problemišką variklį.
9. Nuimam laidus
10. Užvedam problemišką variklį.
11. Padėkojam pagalbininkui.

Visgi reiktų nepamiršti, kad problema gali būti ir ne akumuliatoriuje. Jei po valandos bandymų automobilis neužsivedė, pats laikas užsukti į servisą. Taip pat atminkite, kad nesant butinybei, reiktų nelaikyti įjungtos signalizacijos – ji taip pat naudoja akumuliatoriaus energiją.

Kitas, nuo seno naudojamas metodas – tempimas – gali tragiškai baigtis kai kuriems dyzelinius variklius turintiems automobiliams. Šiuo atveju taip pat reiktų paskaityti instrukciją. Jei instrukcija šito nedraudžia, galime pamėginti užvesti automobilį tokiu būdu, tik reiktų pagalbininkus perspėti, kad neimtų už plastikinių panelių, kadangi šaltyje jie gali nukristi. Mašinai pasiekus 15–20 km/val įjungiame pirmąją pavarą ir švelniai atleidžiame sankabą, bet ne iki galo. Kai tik variklis pradeda „griebti“, išjungiame pavarą ir spaudžiame akseleratorių.

Jei niekas nepadeda, reikia arba išsikviesti evakuatorių, arba rasti ką nors, kas nutemptų iki serviso. Jei jūsų mašinoje sumontuota automatinė pavarų dėžė, nors tai ir nuskambės nemaloniai, bet tokiu atveju padėti reiktų atsisakyti, nes po tempino gali tekti remontuoti ir jūsų APD.

Ir dar, esant dideliems šalčiams nereiktų užtraukti stovėjimo stabdžio, kadangi gali prišalti stabdžių trinkelės. Tokiu atveju užteks įjungti pavarą. Dyzelinių mašinų savininkams, jei mašina per didžiuosius šalčius stovėjo lauke arba nešildomame garaže, išviso nerekomenduotina ja naudotis. Tikimybė, kad dyzelis užsives esant –30, nedidelė.

Jei nebuvote servise ir spynelės nėra suteptos, ledo tirpiklį reiktų nešiotis kišenėje. Kartais spynelę atidaryti išeina pašildžius raktą. Tik nereiktų lieti ant spynelės karšto vandens, kadangi jis vėliau užšals ir tada mašina gali pavykti atidaryti tik pavasarį.

Tikimės, kad šie mūsų patarimai padės išvengti žiemos staigmenų.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.