Ir į darbą, ir į sodą – „Škoda Felicija“

Atnaujinta: 2020-03-09

skoda-
F1__Small_
F2__Small_
F3__Small_
baltieva

Pavadinimą „Felicija“ (laimingoji) ši mašina paveldėjo iš 1959 metų kabrioleto „Škoda Felicija“.

1991 metais „Škoda“ pasirašė susitarimą su „Volkswagen“ koncernu, o 1994 metais pasirodė pirmoji „Felicija“ – mašina, sukurta pereinamuoju iš komunizmo į kapitalizmą laikotarpiu. Automobilį, pradėtą kurti už geležinės uždangos, baigė „Volkswagen“ specialistai. 1998 metais „Felicija“ buvo perdaryta ir tapo solidesnė.

Ko galima tikėtis iš dėvėtos „Felicijos“? Net ir septynerių metų senumo mašinose salonas išsilaiko ganėtinai neblogai. Vairuotojo vieta, nepaisant to, kad vairo padėtis nereguliuojama ir yra tik dvi galimos sėdynės padėtis, ganėtinai patogi. Ant galinės sėdynės sėdint trise jau teks pasispausti, tačiau užtektinai vietos keliams, nes priekinių sėdynių nugarėlės išlenktos. Mašina ganėtinai nedidelė, bet bagažinė pakankamai talpi ir atidaroma arba rakteliu iš išorės, arba svertu šalia vairuotojo kėdės. Beje, universalas „Felicia Combi“ – tai iš esmės tas pats hečbekas, tik su 354 mm ilgesne galine iškiša. Penktosios durys ir galinės lempos visiškai vienodos. Taip buvo siekiama sumažinti mašinos savikainą, tačiau yra ir vienas trūkumas – universalo pakrovimo aukštis ne mažesnis negu hečbeko.

Abiejų mašinų penktųjų durų spynelės mygtukas neatsparus purvo ir vandens poveikiui. Gerai tik tai, kad mygtuką galima pakeisti nekeičiant rankenėlės.

Be to, galinės durelės ganėtinai greitai rūdija. Greičiausiai rūdys pažeidžia apatinį stiklo rėmą. Beje, tai bendra „Felicijų“ problema. Priekinio stiklo rėmas rūdija lėčiau, bet jei šia problema nepasirūpinsite, vanduo greitai pradės sunktis į saloną.

Rudžių problema atsiranda maždaug po penkerių metų eksploatacijos. Beje, nuo rudžių kenčia ne tik kėbulas, bet ir įvairios tvirtinimo detalės – varžtai ir veržlės taip prikimba vieni prie kitų, kad dažnai juos tenka nupjauti. Beje, dėl šios priežasties servisai nelabai mėgsta „Felicijas“.

Taip pat mechanikai nelabai mėgsta ir bazinius 1300 cm³ „Škodos“ variklius. Dėl to kalta jų archajišką konstrukcija – aliumininis blokas su tūtomis ir įvairūs dangteliai su tarpinėmis. Trijų atramų paskirstymo velenas, strypinis vožtuvų prievadas, paskirstymo velenas bloke, kuris prijungtas trumpa dviejų eilių grandine su dviem žvaigždutėmis. Beje, grandininis prievadas – silpniausia „apatinio“ paskirstymo veleno grandis. Pamažu grandinė išsitampo. Variklis garsiau veikia, pakinta degimo nustatymai, dujų paskirstymo fazė – variklis pradeda veikti nestabiliai, padidėja kuro sąnaudos, sumažėja dinamika.

Grandinę reiktų keisti kas 50 000–60 000 km. Tiesa, pasitaiko „Felicijų“, kurios nuvažiuoja dvigubai ilgesnį kelią, bet likimo erzinti nereiktų. Juo labiau, kad gali sulūžti susidėvėjusios žvaigždutės, o tada varikliui reiks sudėtingo ir brangaus remonto. Tiesa, grandinės pakeitimas irgi nėra iš pigiųjų, nes kartu reikia keisti priekinio dangtelio ir padėklo tarpines, alkūninio veleno riebokšlį, tepalo filtrą ir tepalus. Aišku, galima keisti tik grandinę, tačiau kokybės nesitikėkite.

Kita priežastis keisti grandinę kas 50 000 km – dangtelį laikantys varžtai. Apleistose mašinose jie gali oksiduotis ir mėginat atsukti tiesiog nutrūks.

Neriektų pamiršti ir karbiuratoriaus – tai „Škodos“ variklio problema. Jis kaprizingas, o rasti išmanantį žmogų gali būti sunku.

Dėl dešinės variklio atramos gumos plyšimo variklis persikreipia, važiuojant girdisi pašaliniai garsai. Keičiant atramą reikia keisti ir vandens siurblį, mat atrama ir siurblys – viena visuma. Be to, ilgai tarnavusiuose varikliuose per daugybę susidėvėjusių tarpinių gali pradėti sunktis tepalai. Aliumininis 1300 kubinių centimetrų variklis neatsparus karščiui – korpuso detalės persikreipia ir iš variklio pradeda tekėti tepalai ir aušinimo skystis.

Vaizdelis ne koks, o būtent „Škodos“ varikliai dažniausiai buvo montuojami „Felicijose“.

Mašinos su 1300 kub. cm varikliais važiuoja neblogai. Penkta pavara veikia jau nuo 60–70 km/val.

Buvo gaminama ir su įpurškimu. Tokie varikliai galingesni, greičiau įsisuka, bet, esant žemoms apsukoms, pasižymi silpnesne trauka.

Į „Felicijas“ taip pat buvo montuojami ir VW varikliai – 1,6 l benzininis ir 64 AG dyzelinis be įpūtimo. Mašinos su dyzeliniais varikliais sutinkamos retai, mašinos su 1,6 l varikliais – dažniau. Šis varikliukas greitesnis ir stipriau sukasi negu čekiškas, tačiau trauka beveik tokia pati. VW varikliai gerokai patikimesi ir lengviau remontuojami. Jame kas 80 000–90 000 km reikia pakeisti variklio diržą, bet tai, palyginus su čekiško variklio problemomis, vieni niekai. Tiesa, reikia būti atsargiems keičiant tepalo filtrą, nes jis sumontuotas šalia išmetamojo vamzdžio ir elgiantis neatsargiai galima nusideginti rankas. Dėl šito verčiau naudoti „Škodos“ filtrus, kurių forma daugiau pritaikyta keitimui. Didžiausias galimas nemalonumas – droselinės sklendės daviklio gedimas: teks keisti visą droselinį mazgą.

Bendra visų „Felicijų“ variklių problema – plastikinis termostato korpusas. Laikui bėgant plastmasė sensta ir suyra, termostatas nustoja normaliai veikti, varikliais nebešildomas. Nepatyrę vairuotojai paprastai keičia tik termostatą ir vėliau stebisi, kodėl termostatas neveikia. Kartu su termostatu reikia keisti ir jo korpusą.

„Felicijų“ pavarų dėžės veikia tiksliai, bet laikui bėgant tikslumas dingsta – susidėvi kardaninė prievado jungtis. Svertas pradeda klibėti ir tampa sunkiau įjungti pavarą. Dėl susidėvėjusio riebokšlio iš pavarų dėžės pradeda tekėti tepalas, todėl, jei prireikė keisti kurią nors detalę, keisti reiktų ir kitas.

Užtat važiuoklė paprasta, patikima ir ištverminga. Ir vairuoti „Feliciją“ nėra sunku. Vairo mechanizmas neturi stiprintuvo, yra nedidelio jautrumo, bet jis užtikrina patikimą ryšį ir manevruoti yra lengva ir paprasta. Kiek stipriau teks pavargti stovėjimo aikštelėje. Laikui bėgant susidėvi vairo krumpliastiebinės pavaros plastikinė atraminė įvorė. Jos užtenka maždaug penkeriems metams. Beje, įvorės pakeitimas kainuos tikrai pigiau už naują vairo mechanizmą, todėl su šituo delsti nereiktų.

Buvo gaminamos „Felicijos“ ir su vairo stiprintuvais, bet jų buvo labai mažai.

Mašina neblogai važiuoja ir su susidėvėjusia pakaba.

Svirčių guminės atramos ir stebulės guoliai tarnauja labai ilgai, rutulinės atramos atlaiko iki 100 000 km. Jei priekinių ratų teigiamas išvirtimas per didelis, tai aiškus ženklas, kad reikia keisti viršutines priekinių ramsčių atramas.

Beje, gali pasitaikyti ir „Felicijų“ su sustiprinta pakaba ir platesne kelio prošvaisa, todėl renkantis mašiną reiktų žinoti, kad detalės irgi skirsis.

Stabdžiams taip pat reiktų skirti dėmesio. Gali užsikirsti priekinių atramų kreipiantieji pirštai, todėl keičiant trinkeles juos reiktų sutepti ir patikrinti apsauginių gumų būklę.

Daugiau dėmesio reiktų skirti galiniams stabdžiams, jei įsigijote universalą „Combi“. Juose yra stabdymo jėgų reguliatorius. Jei jis užsiterš druska ir purvu, gali pradėti strigti ir galiniai stabdžiai nustos veikti. Nedirbdami oksiduojasi stabdžių cilindrai, vienoje padėtyje užsikerta trinkelės būgnuose, nustoja veikti stovėjimo stabdis. Dėl laiku neišspręstų problemų su reguliatoriumi vėliau gali tekti keisti visus galinių stabdžių mazgus ir detales.

Keli žodžiai apie elektros įrangą. Dažnai dėl patekusio vandens sprogsta rūko žibintų stiklai. Relės reguliatorius ir skydinis generatoriaus mazgas retai tarnauja ilgiau negu penkerius metus. Be to, pirmųjų gamybos metų mašinose dažnai perdegdavo skardiniame korpuse įdėtas uždegimo sistemos komutatorius. Jis yra iškart už dešinio priekinio žibinto, kur jį dažnai aplieja vanduo ir purvas. Vėlesnių modelių komutatoriai tapo visiškai hermetiški, įdėti plastikiniame dėkle.

Kaip matote, pereinamojo laikotarpio „Škoda Felicija“ nėra pati patikimiausia mašina, bet daugumas rimtų problemų atsiranda tik vyresnio amžiaus ir ilgą kelią nuvažiavusiuose mašinose. Tarkim, jei jums siūlys kokiai nors bendrovei priklausiusią mašiną, jos pirkti nereikėtų, bet jei pavyks rasti prižiūrėtą „Feliciją“ su 1,6 l VW varikliu, tai tikrai nebus blogas pirkinys. Juo labiau, kad „Felicijos“ gedimus dažnai galima nuspėti. Gaila tik, kad mašinos remontas net ir po nedidelės avarijos gali kainuoti tiek pat, kiek kainuoja gerokai brangesnių automobilių remontas. Rinktis jums.