Baimės akys plačios. Ne toks sunkus automobilio paruošimas žiemai kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Nežinomi įtampos keliai

Pirma, ką reikia padaryti, paprasta iki juokingumo - išplauti variklį ir variklio skyrių. Susikaupęs purvas pralaidus elektrai: kibirkštis nukeliauja nežinoma kryptimi - variklis neužsiveda. Purvas gali sustabdyti variklį net vasarą, o žiemą, kai krumpliaratis ir taip lėtai sukasi (sutirštėjęs tepalas ir sušalęs akumuliatorius), „nusilipusi" kibirkštis neuždegs cilindre esančio darbinio mišinio.

Dėl šitos pačios priežasties reikia pakeisti žvakes. Jei senosios dar neatidirbo savo resurso (15-20 tūkst. km pagamintoms žinomose įmonėse) jas galima pasilikti atsargai. Vasarą jos dar pasitarnaus.

Rinktis žvakes reikia įvertinant automobilio ridą: kuo senesnis variklis, tuo „karštesnės" jos turi būti. Žvakės nusivalo pačios: dėl nesandarių susidėvėjusių stūmoklio žiedų iš karterio užtikštantis ant jų tepalas sudega ant stipriai įkaitusių elektrodų.

Aukštos įtampos laidai, net patys „kiečiausi", po keturiasdešimties tūkstančių kilometrų nustoja veikti. Kenčia ir gaubtai.

Pasirinkimą lemia savininko skonis: didelio skirtumo taro Bosch ar Champion nėra. Beje, normaliai eksploatuojant izoliacijos storis įtakos neturi. Visokie apsauginiai aerozoliai naudingi, bet turi ir trūkumų. Visų pirma, apipurkšti galima tik švarius laidus ir uždegimo prietaisus. Antra, efektas trumpalaikis: tepalinė plėvelė pati kaupia purvą. Su balionėliu reikia turėti sausą skudurėlį.

Nė vienas variklis neužsives su purvina uždegimo rele.

Atkreipkite dėmesį į akumuliatorių. Jei jis jau gerokai padirbėjo ir jo būklė kelia abejonių - keiskite. Finansiniai nuostoliai, kuriuos patirsite netikėtai sugedus agregatui, bus žymiai didesni, negu naujo kaina, o ir buksyruoti jus kas rytą niekas neprivalo. Ką rinktis, kiekvienas sprendžia pats. „Byra" visi ir priežastis, ne gaminio kokybė, o eksploatacijos sąlygos: „netikęs" elektrolitas, purvinas vanduo, vibracija. Per mažas (lyginant su nurodytu pase) tūris sutrumpins elemento tarnavimo laiką. Bet bet kuris veikiantis ir įkrautas akumuliatorius nuo 45 А ir daugiau „suks" bet kurio lengvojo automobilio variklį.

Kol neatėjo šalčiai, galima surengti elementui kontrolinį treniruočių ciklą - po kelionės porai valandų palikti įjungtus gabaritus. Paleisti šiltą variklį pavyks, akumuliatorius „pasiims iškrovą". Ne padėjo - nesusikurkite galvos skausmo, eikite į parduotuvę.

Ne verta pamiršti elemnetaraus „masės" laido patikrinimo nuo kėbulo iki variklio. Tempti jį gulint sniege po mašina - nedidelis malonumas. O blogas sujungimas būna kaltas dėl daugelio „stebuklų": starteris nesisuka, akumuliatorius kaista, traukės ir laideliai kaista.

Apie gerą maitinimą

Pamirškime pokalbius apie komutatorius ir kitą automobilių elektroniką, kuri gali sugesti esant bent kokiam orui ir pasikalbėkime apie kuro padavimą.

Kaip bebūtų keista, bet daug nemalonumų žiemą gali sukelti kuro filtras, kadangi jis, išskyrus purvą, atskiria ir vandenį, kuris, savaime suprantama, užšąla. Filtrą keičiame nieko negalvodami.

Karbiuratoriaus valymas ir reguliavimas prieš žiemą - aksioma. Juk nuo jo darbingumo priklauso galimybė užvesti variklį žiemą.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios inžektoriai (purkštukai) pradeda „šlapiuoti" (užlieja žvakes), ne susidėvėjimas, o padavimo kanalų, adatinių vožtuvų ir jų lizdų užsikoksavimas. Galima išmėginti atitinkamas priedus - pilant kurą į baką kartu įpilti valiklio.

Radikalesnis sprendimas - valymas specialiame stende, kuris leidžia „pramušti" purkštukus, nenuimant jų nuo automobilio. Mes siūlome šią procedūrą suderinti su uždegimo žvakių keitimu - paprastai per valymą jos nukenčia.

Daugelis mėgina atlikti šią operaciją ne stende, naudodami koncentruotą ploviklio tirpalą. Dyzeliniams varikliams toks metodas labai nekenkia. Benzininių variklių gali laukti apgailėtinas rezultatas - ploviklis gali būti agresyvus benzino siurbliuko detalėms, ypač gumai ir plastikui (stendas „dubliuoja" etatinę kuro sistemą).

Jei mašina eksploatuojama ilgiau negu trejus metus, apsimoka išplauti baką. Daug vargo, bet efektyvu. Mažiausiai - išpilti kuro likučius per išpylimo kamštį. Plovikliai geri kai bake yra nedaug vandens, bet purvo sankaupų jie neišvalys.

Kai pagandinti „košę sviestu"

Karteryje užšalę tepalai taip pat gali sutrukdyti užvesti variklį. Remdamiesi savo patirtimi, siūlome: naudokite „sintetiką" arba „pusiau sintetiką". Neieškokite pačių brangiausių. Net LUKoilas šiandien gamina visai padorius tepalus. Kokia prasmė pilti tepalus, paskaičiuotus 40 tūkstančių kilometrų ridai, jei filtrus pageidautina keisti kas septynis tūkstančius? Mažiausiai tris litrus išpilti? Protingiau net geru tepalu atvažinėti ne daugiau 20 tūkst. km. Ir pigiau, ir varikliui lengviau.

Beje, antidrenažinė skledė tepaliniuose filtruose laikui bėgant praranda hermetiškumą, kas sąlygoja visišką tepalų subėgimą į podugnį. Nusidėvėjimai pirmomis užvedimo sekundėmis tampa tiesiog katastrofiški. Todėl mes rekomenduojame prieš žiemą būtinai pakeisti filtrus, net jei mašinos savininkui atrodo, kad tepalas dar visiškai geras.

Žiemą į servisus atveža daug mašinų su persisukusiais varikliais. Stipriai pašalus įdėklai, „prišaldami" prie alkūninio veleno, užvedant variklį persisuka savo vietose. Paprastai sueižėja velenas arba, kas dar blogiau, nutraukiamas švaistiklis ir pramušamas blokas. Tirštas tepalas ir senas filtras gali tapti brangaus remonto arba net variklio keitimo priežastimi. „Sintetika" nepakenks greičių dėžei ir užpakaliniam tiltui. Juo labiau, kad jame tepalai keičiami rečiau negu varikliuose, o kai kuriuose mašinose viskas apsiriboja patikrinimais arba papildymu. Išlaidos pateisinamos, juo labiau, kad susitaupo ir degalai. Sušalęs tepalas gali gedimų transmisijoje priežastimi, o ant ledo padaryti neįmanomu užvedimą net buksyruojant.

Šilta, šviesu

Svarbus klausimas - šildymas. Tai ne tik komfortas, bet ir saugumas.  Dėl stiklų apšarmojimo sumažėjęs matomumas gali tapti avarijos priežastimi.

Krosnelės „remontas", paprastai apsiriboja tuo, kad pašalinami laidelių ir sklendžių užsikirtimai. Užpildytas tosolu pats krosnelės radiatorius nesugenda. Bet seną, gerokai padirbėjusi, būtina nuimti, išvalyti ir prapūsti.

Mėgėjai pašalinti termostatą gerokai pašals pakeliui į darbą.

Tai, kad antifrizą reikia keisti reguliariai, žino visi, bet labai nustemba, kai atšildžius bloką jis pradeda byrėti.

Neapsaugotas kėbulas žiemą gerokai nukentės nuo druskų vonių. Antikorozinė danga - savaime suprantama, bet smulkius pažeidimus ir įskilimus reikia užtepti iki pavasario. Leisti pinigus kokiai nors ilgalaikei super priemonei netikslinga: ruošiant mašiną dažymui ją bus sunku pašalinti. Visų pirma tai skirta silikoniniams ir tefloniniams mišiniams, kurie tinka nepažeistiems paviršiams.

Nesandarinai prigludę šoninių stiklų rėmeliai, eksploatacijos metu atšokę nuo stovų, lengvai grįžta į vietą, bet durų „laužymas" reikalauja tam tikrų įgūdžių. Svarbiausia - nepersistengti spaudžiant duris keliu ir prieš operaciją nepamiršti atidaryti lango. Į saloną nebepūs.

Valytuvai - toli gražu ne smulkmena. Niekas neskaičiavo, kiek avarijų įvyko dėl to, kad vairuotojai tiesiog nematė, kur važiuoja. Bet, kai kuriais spėjimais, nemažai. Valytuvus reikia būtinai pasikeisti. Verčiau į žinomo gamintojo.

Savaime suprantama, kad į bakelį reikia pilti neužšąlantį skystį. Degtinė - efektyvi priemonė, bet dabar gerokai brangesnė. Be to, kenkia dažams.

Reikia sutvarkyti visą apšvietimo sistemą. Žiemą daugiau laiko teks važinėti tamsoje arba prietemoje, todėl svarbu ne tik, kad pats matytum kelią, bet, kad ir tave laiku pamatytu. Važiuojantis 40 km/h greičiu dėl „silpno" apšvietimo negali jaustis saugus, jeigu jį vejasi važiuojantis šimtu. Be to, dar ne faktas, kad važiuojantis iš paskos mokės sustabdyti prieš netikėtai pasirodžiusią kliūtį - jūsų automobilį.

Aktyvus saugumas

Su ratais dabar viskas paprasta: žieminių padangų pasirinkimas ganėtinai didelis.

Apsiribosime keliais pastebėjimais.

Neprofesionalams reiktų važinėti su „dygliais". Tik dygliuotos padangos, bet dalinai, kompensuoja stabdymo klaidas, kuris, kaip žinoma, yra vienintelė veiksminga priemonė išvengiant avarijų.

Kalbant apie markę, kiekviena mašina turi savo gumą. Vienas pavyzdys: Michelin Ivola puikiai ant ledo laikė „aštuntuką", o Peugeot su ta pačia guma turėjo problemų. Mašinų svorio skirtumas - tik 100 kg., bet skirtingos pakabos, skirtingas ašių apkrovimas ir svorio centro pasislinkimas lėmė priešingus rezultatus.

Neginčijama viena taisyklė: kuo guma siauresnė, tuo geriau. Plati nespėja išspausti „košės" iš po kontakto vietos. Mašina plaukia. Ir dar reikia į ledą įbesti dyglius. Eksploatacijos instrukcijose pateikiami leidžiami padangų dydžiai.

Neuždėkite žiemai lengvo lydinio ratų diskų: kelių druska tuoj pat sukels koroziją.

ABS - didelė parama važinėjant žiemą. Bet, kad sistema veiktų, ja reikia rūpintis. Paminos „atšokimas" dar nerodo, kad sistema veikia. Labai gali būti, kad pamina „kala" dėl stabdžių kaladėlių permušimo. Paprastai užtenka išvalyti jų kreipiančiąsias ir paminos smūgiai stabdant baigiasi.

Bet ir paprasti stabdžiai reikalauja priežiūros. Nesinchroniškas jų veikimas taip pat gali tapti avarijos priežastimi. Šiuo atveju užtenka per technines apžiūras atliekamo patikrinimo ir reguliavimo.

Labai naudingu pirkiniu bus variklio apsauga. Kuo tvirtesnė, tuo geriau. Idealus variantas - sportinė apsauga iš lydinio D16T 5-6 mm, bet tiks ir plieninė.

Didelę reikšmę turi amortizatoriai. Parinkus teisingai, mašina geriau stoja, stabiliau laikosi ant kelio, lengviau valdoma posūkiuose. Bet ir šiuo atveju svarbu nepersistengti: kieti sportiniai amortizatoriai gali sukelti šoninį slydimą.

Vienas pastebėjimas skirtas visiems, kieno mašinos turi vakarietiškus amortizatorius. Jų darbas nekelia problemų iki minus 12°С. Jei lėksite šunkeliais, varikliui tik pradėjus šilti, rezultatas bus apgailėtinas: sušalęs tepalas išstums tarpines. Gali būti, kad net nutrūks tvirtinimo detalės.

Patariame visiem: judėti pradėkite neskubėdami. Kiek pavažiavę pirma-antra pavara, tarkim nuo 200 metrų iki kilometro (priklausomai nuo šalčio), leiskite amortizatoriams pašilti, išsijudinti. Ši nedidelė „mankštelė" bus naudinga ir transmisijai, ir varikliui.

Dar viena maža gudrybė visiems. Neskubėkite užveskite variklio. Kokiai 30 sekundžių įjunkite degimą. Kartu - gabaritus. Maža įtampa sušildys akumuliatorių, padidins jo našumą užvedant.

Siekis suteikti mašinai sportinę išvaizdą, „išverčiant" ratus, nieko gero neduos. Valdymas bus negrįžtamai prarastas. Patys sportininkai žiemą nustato labai mažus ratų išvirtimo ir suvedimo kampus.

Vyraujanti nuomonė, kad priekinius ratus reikia montuoti pavasrį, kadangi žiemą padangos nesidėvi, teisinga tik iš dalies. Slidus kelias tausoja gumą, bet nesigaili vairuotojo.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.