Pirmoji „Ford Fiesta“ pasirodė 1976 m. ir buvo parduodama tik Europoje. JAV pasirodė tik 1978 m., tačiau prie didelių mašinų pratusių amerikiečių nesudomino. 1980 m. „Fiesta“ pardavimai JAV baigėsi. Pirmosios kartos „Fiesta“ turėjo benzininius 1; 1,1; 1,3 ir 1,6 l variklius.

Antros kartos premjera įvyko 1983 m. Iš esmės tai buvo modernizuota pirmosios kartos „Fiesta“, gavusi naują kėbulą ir saloną. Automobilis jau turėjo 125 AG variklį.

Trečios kartos „Fiesta“ pristatyta 1989 m. Modelis gavo ne tik naują kėbulą ir saloną, bet ir gausybe privalumų: saugos pagalves, ABS ir pan. Trečios kartos „Fiesta“ pradėta gaminti ne tik su 3, bet ir su 5 durų kėbulu.

Nauja karta pasirodė 1995 m., bet ankstesnį modelį dar porą metų pardavinėjo kai kuriose šalyse kaip „Fiesta Classic“. Ketvirtosios kartos „Fiesta“ gerokai skyrėsi nuo pirmtakių. Ji turėjo greitam važiavimui asfaltu pritaikytą važiuoklę. 1999 m. ji vėl modernizuota.

Naujausia „Fiesta“ pristatyta 2001 m. pabaigoje, bet gamyba pradėta tik 2002 m. Automobilis buvo renkamas nuo pat pradžių ir turėjo visiškai naują važiuoklę. Šeštosios kartos „Fiesta“ gavo 1,3; 1,4; 1,6 ir net 2 l variklius. Tiesa, pastarasis montuojamas tik į ST150.

2005 m. „Fiesta“ modernizuota, o 2008 m. laukiama naujos kartos pasirodymo.

Per pastaruosius porą metų „Fiesta“ tapo vienu populiariausiu „Fordo“ modeliu. Nereiktų stebėtis. Mašinos išvaizda simpatiška, jos salonas sėkmingai sukonstruotas, ji puikiai elgiasi kelyje. Šiandien „Fiestą“ dažnai galima sutikti antrinėje rinkoje, kur ji sėkmingai konkuruoja su „Hyundai Getz“, „Skoda Fabia“ ir „Opel Corsa“. Bene pagrindinis „Fiesta“ konkurentas yra to paties „Ford“ gaminamas „Focus“. Kai kuriems „Focus“ atrodo prestižiškesnis, nes yra didesnis, tačiau tai bene vienintelis jo privalumas (ne visada).

2001 m. pasirodžiusi „Fiesta“ netapo sensacija. Amžiaus pradžioje daugelis tikėjosi, kad po revoliucinio „Focus“ „Fordas“ ir toliau eksperimentuos dizaino srityje ir pasiūlys ką nors nekasdieniško. Deja, taip neatsitiko. „Fiesta“ atrodė simpatiškai, bet tai viskas. Šiandien modelis nepriverčia gatvėje atsisukti praeivių, tačiau dėl savo konservatyvios išvaizdos „Fiesta“ ir neerzina daugelio potencialių pirkėjų. Be to, „Fiesta“ neturi klasikinio moteriško modelio automobilio įvaizdžio, todėl prie jos vairo dažnai galima išvysti ir vyrą. Dėvėtos mašinos pirkėjui tai – didelis pliusas, nes po poros metų mašiną bus galima lengviau parduoti.

Elektros įranga veikia be priekaištų. Vienintelis priekaištas dėl salono surinkimo kokybės – gali pradėti cypti priekinė dešinė sėdynė; dažniausiai išnyksta sutepus bėgelius.

Rinkoje galima sutikti du „Fiesta“ variantus – su 3 ir 5 durų kėbulais. Teoriškai įmanoma rasti ir sedaną. 2004 m. buvo pradėtos gaminti tokios „Fiesta“, skirtos Indijos ir Pietų Amerikos rinkoms.

Penkerių durų modelis praktiškesnis. Jeigu jau perkate dėvėtą, vertėtų rinktis 5 durų. Apie rimtas kėbulo problemas kol kas nežinoma. Viena problema, erzinanti daugelį „Fiestos“ savininkų, yra – blogai veikia, o kartais visai užsikerta variklio dangčio spynelė. Paprastai tai paaiškėja pačiu netinkamiausiu momentu. Problema sprendžiama spynelę sutepant. Beje, „Fiesta“ savininkai variklio dangčiui neturi tiek pretenzijų, kiek, tarkim „Focus“ savininkai. Ten variklio dangtis atsidaro ne iš salono, o atrakinus specialią spynelę, esančią priekyje po emblema (į spynelę nuolat patenka purvo, dulkių ir pan.).

Europoje parduodamos turėjo ne tik benzininius, bet ir dyzelinius variklius. Dyzeliniai 1,4 l 68 AG ir 1,6 l 90 AG varikliai buvo labai paklausūs, bet pas mus jie nėra tokie dažni kaip benzininiai. Bijoti jų nereikia. Su dyzeliniais „Fiesta“ varikliais susidūrę meistrai teigia, kad variklių patikimumui pretenzijų nėra. Neblogi ir patys varikliai: galingi, su didžiuliu sukimo momentu ir ekonomiški.

Kukliausi varikliai buvo 1,3 l 60 arba 70 AG. Įdomu tai, kad ramiam važinėjimui mieste tokio varikliuko visiškai užtenka, tačiau esant galimybei vertėtų rinktis automobilį su 1,4 l 80 AG. Galima sutikti ir automobilių su 1,6 l 100 AG varikliu, tačiau jis buvo montuojamas tik į brangiausią „Ghia“ versiją, todėl jie bus gerokai brangesni. Jei turite pinigų, tai nusipirkę „Fiestą“ su 1,6 varikliu tikrai nesigailėsite. Jis yra vienas sparčiausių „B“ klasės automobilių. Tai lemia ne tik galingas variklis, bet ir gerai sureguliuota pakaba ir vairo sistema. Važiuojant lygiais keliais „Fiestą 1,6“ vairuoti vienas malonumas.

Galima rinkoje sutikti ir galingiausią „Fiesta ST 150“ su 2 l 150 AG varikliu. Deja, tikimybė rasti geros būklės – ganėtinai maža. Modelio vertėtų paieškoti Vokietijoje, nes ten buvo daugiausia parduota.

Visi benzininiai varikliai labai patikimi. Galimos rimtesnės problemos yra tik dvi, o ir to pačios ne kasdien pasitaiko. Pirma – kartais po 40 000–60 000 km gali tekti keisti kuro siurblį. Antra – priklausomai nuo pilamo kuro kokybės, žvakes gali tekti keisti jau po 15 000 km.

„Fiesta“ techninį aptarnavimą rekomenduojama atlikti kas 20 000 km, todėl kartais su netinkamomis žvakėmis pavažinėjama ilgiau, o tai kenkia varikliui. Perkant 100 000–120 000 km nuvažiavusį automobilį reiktų paprašyti servise patikrinti diržus, kuriuos gali tekti keisti. Tai nėra brangu, todėl verčiau netaupyti. Galima atkreipti dėmesį į uždegimo rites (po vieną kiekvienai žvakei), kurios, kad ir retai, bet genda.

Į „Fiesta“ buvo montuojamos net trijų tipų pavarų dėžės. Optimaliausia ir patikimiausiu – mechaninė, pasižyminti tiksliu veikimu. Visgi, jei automobilis nuvažiavęs 100 000–120 000 km, gali tekti keisti sankabą ir tarpinius prievado guolius. Šitie darbai nebus patys pigiausiu. Merginos labai mėgsta mašinas su „automatu“, yra du variantai: tradicinė APD ir vadinamasis pusautomatis „Durashift“. Pastarasis – tai 5 pavarų mechaninė dėžė, kur pavaras perjunginėja elektronika. Iškart perspėjame, kad tik mašinose su 1,4 l varikliais sutinkamas „Durashift“ patiks ne visiems. Automatiniu režimu „Durashift“ dirba ne itin gerai, pastebimai vėluoja perjungti pavaras, todėl daugelis mieliau renkasi mašinas su 1,6 l varikliais ir 4 pavarų APD. Patikima ir viena, ir kita pavarų dėžė, tačiau gedimų pasitaiko.

„Fiesta“ turi labai gerą, beveik „sportinę“ pakabą, važiavimas patogus. Ji, sąlyginai, paprasta ir patikima. Priekyje sumontuota gerai žinoma „McPherson“, užpakalyje – pusiau nepriklausoma sija. Paprastai iki 100 000 km ribos pakaba dėmesio nereikalauja, tačiau pirkdami 100 000–130 000 km nuvažiavusią mašiną ruoškitės, kad teks keisti amortizatorius, stebulių guolius ir vairo traukių antgalius. Svirtys pasirodė patikimesnės ir vidutiniškai tarnauja iki 160 000 km. „Fiesta“ detalės net ir firminiuose servisuose įperkamos, tačiau, pavyzdžiui, priekinės svirtys galėtų būti pigesnės.

Tarp biudžetinių automobilių „Ford Fiesta“ užima nemažą rinkos dalį, bet reikia atsiminti, kad šis automobilis priskiriamas tiems, kurių tarnavimo laikas nėra pats ilgiausias. Nenustebkite, jei palyginti naujame automobilyje teks keisti ne vieną ir ne dvi detales. Dėvėta „Ford Fiesta“ nėra blogas pasirinkimas. Automobilis turi neblogą pakabą, patikimą variklį ir palyginti erdvų saloną. Jis patikimas, ypač silpnų vietų neturi. Geriausias pasirinkimas – „Fiesta“ su 1,4 arba 1,6 l varikliu ir mechanine pavarų dėže.

Ford Fiesta 1.3 techninės charakteristikos

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Mažas, patogus, ekonomiškas "Fordas". Reikia tokio? Galite pasinaudoti nemokama autoreviu.lt skelbimų sistema. Tai tikrai nėra sudėtinga. Tiesiog reikia užsiregistruoti ir galite talpinti skelbimus.