Ekologiški automobiliai, vis labiau populiarėjantys pasaulyje, tautiečių dar nelabai vilioja. Nors tokie hibridiniai ar mažalitražiai automobiliai dėl mažo išmetamų teršalų kiekio ir degalų ekonomijos vadinami ateities automobiliais, juos kol kas renkasi tik vienas kitas draugiškai aplinkai nusiteikęs pilietis.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, pernai buvo užregistruoti 178 alternatyvius šaltinius turintys lengvieji automobiliai. Daugiausia tai hibridiniai benzinu ir elektra varomi automobiliai.

Valstybinės techninės apžiūros „Tuvlita“ technikos vadovas Tomas Balčius Eltai sakė, kad vadinamųjų ekologiškų automobilių pasitaiko retai ir jis negalįs įvardinti, kiek tiksliai tokių transporto priemonių šiuo metu galėtų būti.

„Nauji automobiliai atitinka keliamus reikalavimus, tad jiems techninė apžiūra atliekama tik po 3 metų. Žmonės perka didesnius bei pigesnius automobilius su galingesniais varikliais negu ekonomiškus mažuosius“, - sakė T. Balčius.

Ekologiškų automobilių gamintojos „Toyota Prius“ atstovai Vilniuje sako, kad jų parduodamų automobilių yra nedaug, nes jie sąlyginai brangūs, o didelę kainą lemia naujos technologijos.

Pasak UAB „Tokvila“ Rinkodaros ir ryšių su klientais departamento direktorės Violetos Jadzevičienės, ekologiškus automobilius daugiausia perka įmonės.

„Šįmet parduota jau 15, pernai - 17 tokių automobilių. Žmogus, perkantis tokį automobilį, yra inžinieriškai ir ekonomiškai mąstantis. Tokie automobiliai yra ateitis, kurioje gyvens mūsų vaikai ir anūkai“, - sakė V. Jadzevičienė.

UAB „Autobrava“ automobilių pardavimo skyriaus vadovo Sauliaus Šavelio teigimu, dabartinėmis sąlygomis jų įmonė parduoda nemažai mažųjų ekologiškų automobilių. Pasak jo, tokiems automobiliams kelią Lietuvoje užkerta ne tik kaina, bet ir tai, jog nėra degalinių alternatyvių kuro šaltinių transporto priemonėms.

Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas pabrėžia Europos Sąjungos (ES) poziciją užimti lyderės poziciją sprendžiant globalius klimato kaitos klausimus. Atsižvelgdama į tai ES susitarė su Europos automobilių gamintojų asociacija iki 2012 metų gaminamuose automobiliuose riboti anglies dvideginio kiekį emisijose iki 120 g/km, o 2010-ųjų tikslas - sumažinti iki 140 g/km.

„Lietuva yra įsipareigojusi nuo 2006 metų taikyti „Euro 5“, o nuo 2009-ųjų – „Euro 6“ standartus automobilių sistemoms, kurių tikslas - sumažinti azoto oksidų, anglies monoksido, angliavandenilių ir kietųjų dalelių kiekį emisijose“, - sakė V. Krušinskas. ELTA primena, kad šių metų liepą Europos Komisija paskelbė „Žaliojo transporto paketą“, kuriuo siekiama transportą padaryti ekologiškesnį. Pasak Susisiekimo ministerijos Transporto aplinkos ir pavojingų krovinių vežimo skyriaus vedėjos Gitanos Aukštuolienės, jau kelerius metus Europos Komisija pabrėžia, kad reikia taikyti veiksmingesnį transporto apmokestinimą.

„Transportas sukelia įvairių rūšių neigiamą poveikį, dėl kurio visuomenė ir ekonomika patiria nuostolių. Siekiama, kad vairuotojai padengtų dėl jų elgesio patiriamus nuostolius ir taip, norėdami jas sumažinti, būtų skatinami keisti elgseną. Pagal tam tikras metodikas būtų skaičiuojamos transporto sąlygotos sąnaudos ir teršėjas mokėtų mokesčius“, - sakė ji.

Pasak G. Aukštuolienės, pagal dabartinį mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą mokestį už aplinkos teršimą moka tik fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų transporto priemonių.

Pagal ES direktyvas parengtas bei susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašas. Pagal jį Valstybinė kelių transporto inspekcija vertina naujas transporto priemones.

ELTA primena, kad jau spalio mėnesį Vilniuje atidaroma pirmoji suslėgtų gamtinių dujų (SGD) degalinė. Lietuva buvo viena paskutiniųjų Europos valstybių, neturinčių tokių degalinių, nors pagal ES normatyvus iki 2020 m. kiekvienoje ES narėje SGD privalo sudaryti bent 10 proc. šalyje suvartojamų transporto degalų.

Pasak G. Aukštuolienės, vertinant automobilių techninius parametrus atitiktis pripažįstama tik tų naujų automobilių, kurių aplinkosaugos parametrai atitinka ne žemesnius nei „Euro 4“ standartuose keliamus aplinkosaugos reikalavimus.

Specialistės teigimu, automobilių išmetamųjų dujų aplinkosaugos rodikliai visoms transporto priemonėms yra tikrinami per kiekvieną techninę apžiūrą. Viršijus nustatytas normas transporto priemonė negauna techninės apžiūros specialistų „palaiminimo“. Jei transporto ir kitų priemonių bei įrengimų išmetamųjų teršiančių medžiagų kiekis bei veikimo metu keliamas triukšmas viršija nustatytus ribinius dydžius, savininkams užtraukiama administracinė bauda nuo 100 iki 1000 litų.

Savo ruožtu V. Krušinskas apgailestauja, kad nėra politinės valios sprendimų dėl elektrinių automobilių. Jie ypač tiktų viešajame transporte bei aptarnavimo sektoriuje. „Hibridiniai automobiliai nors ir brangesni, bet tai įmanoma ateitis. Elektriniai automobiliai galėtų aptarnauti sistemą. Viešajame transporte galima atrasti bioetanolį ir biodyzeliną“, - siūlo V. Krušinskas.

 

ELTA