Koviniai robotai JAV kariuomenėje
Atnaujinta: 2020-03-09
  • lockheed-martin-mule-1007__Small_
  • plut_2__Small_
  • at_sugv_800_070424__Small_
  • SGUV2__Small_
  • EEUfollowing__Small_
  • MULEtowing5tontruck__Small_

 

Koviniai robotai daugeliui asocijuojasi su moksline fantastika ir ypač su Kalifornijos gubernatoriumi Arnoldu Švarcenegeriu (Terminatoriumi). Tikrovėje jie senokai dalyvauja mūšio lauke ir kaip kovinės mašinos, ir kaip naudingi pagalbininkai. Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento duomenimis, šiuo metu vien Irake yra per keturis tūkstančius kovinių robotų. Tikimasi, kad iki 2015 metų robotizuotos sistemos sudarys iki trečdalio visų JAV kovinių mašinų.

Sunku patikėti, tačiau pirmieji koviniai robotai atsirado Antrojo pasaulinio karo viduryje. Juos naudojo Vokietijos kariuomenė kaip mobilias bombas. Tai buvo koviniai robotai „SdKfz. 302" (vok. „Sonderkraftfahrzeug" - specialiosios paskirties mašina) ir „Goliath". Jie buvo valdomi nuotoliniu būdu per telefono kabelį. Pasiekus taikinį, būdavo susprogdinami gabenami sprogmenys, kurių būdavo iki 60 kg. Iš viso tokių robotų buvo pagaminta apie aštuonis tūkstančius. Didžiausios jų problemos - sunkus remontas ir lengvai pažeidžiamas kabelis. Pasibaigus Antrajam pasaliniam karui, robotus pradėjo intensyviai gaminti Jungtinės Amerikos Valstijos.

Bene žymiausias dabartinis kovinis robotas - JAV Karinių oro pajėgų „Grobuonis" (angl. „MQ-1 Predator"). Tai nedidelis nuotoliniu būdu valdomas lėktuvas. Pradžioje jis buvo skirtas žvalgybinėms operacijoms, o vėliau, sukūrus kitą jo versiją - „Giltinę" (angl. „MQ-9 Reaper"), juo pradėtos vykdyti ir kovinės užduotys. Šiuo metu jie daugiausia naudojami Artimuosiuose Rytuose. Jų, ypač apginkluotų intelektiniais ginklais, ypač nemėgsta sukilėliai, nes šiuos aparatus sunku aptikti ir numušti, o ir numušus padaroma tik nedidelė žala koalicijos pajėgoms.

Vienas žinomiausių ir plačiausiai kuriamų projektų JAV kariuomenėje - „MULE" („Multifunction Utility/Logistics Equipment Vehicle" - daugiafunkcė aptarnavimo ir logistikos kovinė mašina). „MULE" yra vidutinio dydžio, turi šešetą ratų, sveria apie pustrečios tonos. Šį robotą gana lengva pritaikyti įvairioms užduotims. „MULE" didžiausias greitis - 55 km/val., jis gali įveikti kliūtį iki metro aukščio ar metro pločio duobę. Įdiegtos pažangios technologijos leidžia robotui vykdyti jam pavestas funkcijas beveik savarankiškai. GPS, lazerinių jutiklių, radaro ir vaizdo kameros duomenis analizuoja kompiuteris, nusprendžiantis, kaip judėti toliau. Susidūrus su kokiomis nors problemomis, pavyzdžiui, robotas nemoka važiuoti labai sudėtinga vietove, perjungiamas valdymas, ir bet kuris karys nedideliu nešiojamuoju kompiuteriu gali jį valdyti nuotoliniu būdu. Šiuo metu sukurtos trys šio roboto versijos - „MULE-T" (transportavimui), „MULE-C" (skirtas minų paieškai) ir „ARV-A(L)" (kovinis).

Pradinė šių robotų paskirtis - gabenti amuniciją, maistą ar kitą krovinį į kovos lauką su greitai judančiomis pajėgomis. Tai leido pagreitinti kareivių judėjimą, nes jiems nereikėjo patiems nešti krovinio. Didžioji dalis krovinio buvo perkelta ant „MULE", nes robotas vienu metu gali gabenti apie 900 kg krovinių. Taip pat lengviau išgabenti sužeistus karius iš mūšio lauko. Jeigu norima sužeistą karį nugabenti už mūšio zonos ribų, reikia skirti bent keturis karius. Naudojant „MULE", užtenka sužeistą karį užkelti ant roboto, mat jis pats nugabena jį į nurodytą vietą, pavyzdžiui, prie sraigtasparnio. Robotas gali tempti pusketvirto karto už save sunkesnes transporto priemones, pavyzdžiui, mūšyje sugadintus sunkvežimius.

Šiuo metu bendrovė „General Dynamics" tobulina ir kuria kitas „MULE" funkcijas: robotas gali išvalyti vandenį ir padaryti jį geriamą, taip pat yra integruotos naktinio matymo ir šiluminės kameros, cheminio ir biologinio pavojaus jutikliai, galimybė gauti informaciją iš kitų arti esančių robotų. Šis robotas visas užduotis vykdo pats, tereikia nurodyti jo kelionės vietą ar žmogų, paskui kurį reikia važiuoti. Kovinė šio roboto versija turi du 7,62mm kulkosvaidžius ir dvi „Javelin" prieštankines raketas. Kuriant robotus buvo pagalvota apie pergabenimą - transportuoti į paskirties vietą juos gali „C-130 Hercules" lėktuvas, „CH-47 Chinook" ar „UH-60 Black Hawk" sraigtasparniai . Vienas robotas kainuoja apie 300 000 JAV dolerių.

Kitas projektas, kuriam JAV skiria nemažai dėmesio, - „SUGV" („Small Unmanned Ground Vehicle"). Pagrindinis šio projekto plėtotojas - Masačiusetso universiteto bendrovė „iRobot". Ji sukūrė „SUGV 300" klasės robotą. Jis panašus į išminuotojų naudojamus robotus, itin mažas (sveriantis apie trylika kilogramų), skirtas operacijoms tankiai gyvenamose vietovėse. Pradinė jo paskirtis buvo dvejopa: netolima žvalgyba arba kovinės operacijos. Dabar jie jau pritaikomi bombų išminavimui ir žmonių paieškai po katastrofų sugriuvusiuose pastatuose. Kitaip negu „MULE", juos visiškai valdo žmogus nešiojamuoju ar delniniu kompiuteriu. JAV kariuomenės vadovybė dideliu privalumu laiko tai, kad šie robotai valdomi panašiai kaip kompiuteriniuose žaidimuose esančios mašinos, nes taip lengviau išmokyti karius naudotis šiais robotais.

Šio tipo robotai mobilūs, jie lengvai gali įveikti įvairias kliūtis (pvz., statūs laiptai). Paprasta pakeisti ir šių robotų paskirtį: nuo roboto bazės nuimami vieni ir pritvirtinami kiti (galintys sverti iki 3kg) įrenginiai, pavyzdžiui, „mechaninė ranka" pakeičiama nedideliu kulkosvaidžiu. Kariui neberiekia rizikuoti, jis gali tiesiog įmesti šį robotą pro langą ir išsiaiškinti, ar pastate yra kas pavojingo, taigi tai grindinis roboto privalumas.

Šie robotai naudojami Afganistane ieškant tuneliuose pasislėpusių kovotojų. Planuojama, kad netolimoje ateityje kiekvienas penkiolikos karių būrys su savimi turės bent po du robotus - vieną judantį žeme, tokį, kaip „PacBot", o kitą nedidelį skraidantį, kad galėtų veiksmingai vykdyti netolimąją žvalgybą, nedideles karines operacijas ir sunaikinti minas ar savadarbius sprogstamuosius užtaisus, nerizikuojant karių gyvybe.

JAV kariuomenės strategija numato, kad šie ir daugelis kitų robotų kartu su žmonėmis sudarys bendrą „FCS" („Future Combat systems" - ateities kovinės sistemos) tinklą. Taigi bus įmanoma kautis daug efektyviau, nes visi koviniai vienetai ir vadovybė gaus informaciją realiu laiku (real-time), dalis kovinių operacijų bus perkelta koviniams ir aptarnavimo robotams.

Ypatybės:

 

„MULE"

„SUGV 300"

Greitis

55 km/val.

10 km/h

Įveikiamos kliūties aukštis

1 m

25,2 cm

Vandens kliūtys

0,5 m

15.2 cm

Atstumas

ND

1000m

Veikimo temperatūra

ND

-21◦ C - +49◦ C

Veikimo laikas

ND

Su vienu baterijų komplektu daugiau negu 6 val.

Svoris

2,5 tonos

10 kg

 

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos:

www.armytimes.com, www.fcs.army.mil

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Eugenijau, Mes važiuojame 2013, Pasvalyje

Pavasaris - laikas, kai atgimsta ne tik gamta, bet ir...

Kovinis pėstininkų transportas – 4K7FA-KSPz

Pagrindinis Austrijos šarvuočių gamintojas...

Iš automobilizmo istorijos – Uljanovsko automobilių gamykla

Didžiojo Tėvynės karo metais, vokiečiams artėjant prie...

Lietuvos specialiųjų tarnybų technika – ugniagesių gelbėtojų amfibija

Šiandien autoreviu.lt skaitytojams pristatome kiek rečiau matomą, tačiau labai svarbią funkciją atliekančią ugniagesių gelbėtojų transporto priemonę – amfibiją.

„Mes važiuojam 2010“

Lietuvos senovinės automototechnikos mėgėjų klubas visus senų ir retų automobilių mėgėjus...

Projektas „GRAŽIOJI LIETUVA“: Karinės technikos muziejus Vilniuje

Skaitytojo parengtas fotoreportažas iš Karinės technikos muziejaus

Skrodžiantys vandenį automobiliai

Pirmąjį amfibijos prototipą Amerikoje sukūrė inžinierius iš Bafalo miesto Rodžeris V.Hofheinsas...

Koviniai robotai JAV kariuomenėje

Kai reikia pavaduoti žmones...

Kovinė pėstininkų mašina (BMP)

Nepaisant to, kad pasaulyje daugėja kalbų apie taiką ir nusiginklavimą, tikroji padėtis kaip ir anksčiau lieka įtempta, o karai ir vietos neramumai įsiplieskia vienas po kito

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: