Daugeliui pastaruosius 11 metų kovo 11 d. - Lietuvos Nepriklausomybės dienos - minėjimas siejasi su dviem dalykais - iškilmingu paradu ir motoklubo „Vorai MC" organizuojamu koncertu „Tėvynei".

Kaip ir ankstesniais metais, taip, tikėtina, ir šiemet koncertas susilauks įvairiausių vertinimų. Tikrai ne visi jie bus teigiami. Ir tai keista. Mažai ką papiktino vasario 16 d. - per Lietuvos Nepriklausomybės šventę - surengtas rusų pop dainininkės koncertas, tačiau kovo 11 d. proga organizuotas ir gerokai prigesusį lietuvių patriotizmą skatinantis koncertas „Tėvynei" kartais nušviečiamas pačiomis niūriausiomis spalvomis. Beje, patirtis rodo, kad dažniausiai taip apie koncertą atsiliepia jame nė nebuvę žmonės. Galbūt jiems verta būtų pagaliau apsilankyti renginyje, pabendrauti su dalyviais, žiūrovais ir, tikėtina, jų požiūris gerokai pasikeistų. Juo labiau, kad savo renginiu „Vorai MC" „neišradinėja dviračio". Jie tiesiog mėgina neleisti užgesti tam lietuvių patriotizmui ir tautinei savimonei, kuri prieš 20 metų žmones „atvedė į barikadas" ir Lietuva vėl tapo laisva.

Nuolatiniai šio koncerto žiūrovai jau yra įpratę, kad organizatoriai nuolat pateikia staigmenų. Šių metų koncertas ne išimtis. Per praėjusių metų koncertą paskelbta, kad į šiųmetį koncertą tėvai, auginantys tris ir daugiau vaikų, bus leidžiami nemokamai. Organizatoriai ne tik laikėsi savo pažado, jie tėveliams iškilmingai scenoje įteikė po dovaną.

Apdovanojami nusipelnę tėveliai

Tėveliai gavo po lietuviško, proginio alaus kaušą, mamytės - po tulpę. Ši idėja klubo nariams kilo prieš porą mėnesių, bet nusprendus ją realizuoti, buvo susidurta su netikėta problema - ilgai nepavyko rasti tokiai progai tinkamo alaus. Organizatoriams teko apibėgti ne vieną parduotuvę. Tik „Alaus namuose" jie rado pagal senovinį receptą išvirto ir į reprezentacinę tarą supilto alaus.

Motoklubo prezidentas Oblius pažadėjo, kad kitais metais kartelė dar nebus keliama ir trijų vaikų tėvai koncertą, kuris tikrai bus organizuojamas, galės stebėti nemokamai. Beje, tai nebuvo vienintelė staigmena tą vakarą. Programoje nebuvo skelbta, bet renginys pradėtas avangardinės drabužių kolekcijos pristatymu. Keistokus, tačiau gilią potekstę turinčius drabužius demonstravo Vaida, Edita ir Indrė. Kolekciją paruošė Fausta ir Indrė Giedraitytės.

Motoklubo prospektas Slibinas autoreviu.lt pasakojo, kad mintis įtraukti merginas į koncertą kilo pamačius parengtos kolekcijos pristatymą Šiauliuose. Trys Lietuvos tautinių spalvų drabužiais aprengtos merginos simbolizavo Lietuvą. Iš drabužių styrantys spygliai ir čiuptuvai - mūsų šiandieninį požiūrį į ją: čiulpiame iš tėvynės jos gyvybinius syvus, „draskome" ją vienas kitą susvetimėjimo spygliais. Gyvenimas krašte blogėja ne tik dėl ekonominės, bet ir dėl dvasinės krizės. Dėl to, kad Tėvynė sumenko, kalti mes patys, tad laikas „nusiskusti" spyglius ir iš Tėvynės ne tik imti, bet pradėti jai duoti. Tik tada ji atsigaus.

Avangardinės mados kolekcija

Galima drąsiai teigti, kad kolekcija perteikė ir paties koncerto idėją - raginimą nepamiršti savo praeities ir skatinti lietuvišką patriotizmą, kuris per pastaruosius 20 Nepriklausomybės metų gerokai prigeso.

Pasak Slibino, šiemetinis, kaip ir praėjusių metų, koncertas buvo jubiliejinis. Pernai tai buvo 10-asis, šiemet - skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dvidešimtmečiui. Būtent todėl, o ne todėl, kad klubas būtų „supopsėjęs", pasirinktos didžiulės salės, galinčios sutalpinti visus norinčius ir sukviestos įvairių stilių muziką grojančios grupės: „Skylė", „Katedra", „Obtest", „Diktatūra", „Žalvarinis" ir flamandai „Lion"s Pride". Jeigu renginys bus labai nuostolingas, kitais metais koncertas vėl turėtų „grįžti prie ištakų" ir persikelti į mažesnę auditoriją. Organizatoriai kasmet stengiasi sukviesti vis kitas arba seniai renginyje grojusias grupes, tačiau pastaruoju metu visada kviečiami „Obtest" ir „Diktatūra". Slibinas paaiškino, kad „Diktatūra" - veteranai ir koncerto talismanas. Jie groja visus 11 metų, o jų posakis - „Kokia Tėvynė be diktatūros" - šiandien jau įgavo simbolinę prasmę.

Kadangi koncertas buvo jubiliejinis, organizatoriai norėjo pakviesti grupę, kuri gerai suprastų Lietuvos Nepriklausomybės svarbą, suvoktų, per kokias aukas ji buvo iškovota. Pasitarus nuspręsta, kad puikiai tiks už savo nepriklausomybę nuo Belgijos kovojantys etniniai flamandai „Lion"s Pride". Beje, flamandai ne tik sutiko atvykti į koncertą, bet ir už pasirodymą neprašė honoraro.

Grupės lyderis Giunteris sakė, kad jiems buvo malonu koncertuoti Lietuvoje Nepriklausomybės dienos koncerte. Jis domisi istorija, žino, kad lietuviai buvo okupuoti, žino, kokias aukas teko sudėti ant Nepriklausomybės aukuro. Be to, flamandams Lietuvos istorija - savotiška pamoka, kaip siekti nepriklausomybės.

Flamandai "Lion"s Pride"

Gali nuskambėti keistai, bet, Giunteris teigia, kad savo „demokratija" besigiriančiuose Vakaruose laisvės nėra daug. Lietuviai galėjo apie laisvę kalbėti garsiai, galėjo vadintis lietuviais, galėjo kalbėti ir rašyti lietuviškai. Belgijoje padėtis buvo kitokia. Per XIX amžiaus pradžioje vykusius Napoleono karus Belgija sulaukė prancūzų invazijos. Flamandai, jų kalba ir kultūra, buvo nustumta į antrą planą. Dar daugiau, iki 1950 metų flamandų kalba buvo uždrausta, nepaisant to, kad flamandai - didžiausia Belgijos etninė grupė. Pastaraisiais metais padėtis gerėja, tačiau apie savo laisvę galvojantys flamandai susiduria su keliomis rimtomis problemomis. Giunteris apgailestavo, kad daugelis žino Šiaurės Airijos problemą, seka įvykius Rusijoje ir Čečėnijoje, tačiau flamandų laisvės troškimas ne vienam dar lieka mįslė. Žmonės, ypač Vakarų pasaulyje, sunkiai supranta, apie kokią laisvę galima galvoti „demokratiškoje ir laisvoje" valstybėje? Be to, Belgijoje gyvena trys tautinės grupės - flamandai, vokiečiai ir prancūzai. Vieningos Laisvės politikos, kokia buvo Lietuvoje 1990 m., čia nėra. Pasak Giunterio, dar viena problema - ekonominė. Flamandai - turtingiausia visuomenės dalis, tad kiti Belgijos gyventojai jų nenori paleisti. Liūdna, sakė Giunteris, kad net Briuselyje - šalies sostinėje - visi kalba ne flamandiškai, o prancūziškai. Nepaisant to, „Lion"s Pride" nėra nusistatę prieš kitas tautas. Jie, trokštantys laisvės, supranta, kad laisva turi būti kiekviena tauta. Būtent todėl jų grupė dainuoja flamandiškai, angliškai, prancūziškai. Taip jie nori kaip galima plačiau paskleisti savo žinią. Matyt todėl grupė nelabai kviečiama koncertuoti pačioje Belgijoje, tačiau jie džiaugiasi, kad juos mielai priima kitur. Ypač - ne taip seniai laisvę išsikovojusioje Rytų Europoje. Lietuviams Giunteris palinkėjo nepamiršti to, ką teko paaukoti dėl laisvės, ir saugoti ją.

Legendinės grupės „Katedra" lyderis Ričardas Laginauskas taip pat džiaugėsi, kad gali pasirodyti jubiliejiniame koncerte. Pasak jo, planų sugroti koncerte „Tėvynei" buvo ir anksčiau, bet vis kas nors sutrukdydavo, tad dėl dalyvavimo koncerte buvo pradėta tartis prieš metus. „Katedra" groja 23 metus ir grupės sudėtis per tą laiką ne kartą keitėsi, bet R. Laginauskas pasidžiaugė, kad „Katedra" vis dar turi savo auditoriją. „Pasilieka seni gerbėjai ir ateina naujų", - sakė R. Laginauskas. Kalbėdamas apie grupių įvairovę šiame koncerte, Ričardas buvo įsitikinęs, kad visi muzikantai, nepriklausomai nuo jų grojamo stiliaus, bus sutikti vienodai šiltai. „Šiandien svarbu ne muzikos stilius, o patriotizmo idėja", - autoreviu.lt teigė „Katedros" lyderis.

Jam pritarė ir grupės „Žalvarinis" nariai. Robertas papasakojo, kad jų grupė labai artimai susijusi su motoklubu „Vorai MC", tad, po pertraukos, jiems buvo malonu pasirodyti šio klubo organizuotame koncerte. Įdomus faktas - grupės debiutas (tada joje buvo net 16 vokalistų), kuri tada nė neturėjo pavadinimo, įvyko 2001 m. kaip tik „Vorai MC" renginyje. Projektas sujungti liaudies muziką ir metalą pasitvirtino, taigi dabar tai sėkmingai 9 metus grojanti grupė „Žalvarinis".

Grupė "Žalvarinis"

Grupės narė Laurita pasidžiaugė, kad per visus baikerių klubų organizuojamus koncertus jų pasirodymai sulaukia didžiulio palaikymo, tad, nors ketvirtadienio vakarą jie turėjo pasirodyti priešpaskutiniai, neabejojo, kad publika juos sutiks šiltai.

Dabar, koncertui pasibaigus, galima teigti, kad ketvirtadienio vakarą visi į koncertą gausiai susirinkę žiūrovai liko patenkinti. Po staigmena buvusio drabužių kolekcijos pristatymo scenoje pasirodė grupė „Skylė" ir Aistė Smilgevičiūtė. Jiems talkino Vokalinė vyrų grupė. Šis dviejų grupių „duetas" užvedė susirinkusiuosius. Pasirodymu patenkinti ir žiūrovai, ir atlikėjai.

Toliau estafetę perėmė scenos veteranai - „Katedra". Jie grojo kelias naujas dainas, o vėliau publika ošė pritardama seniesiems hitams. Žiūrint į pasirodymą iš šalies buvo sunku patikėti, kad Ričardas Laginauskas scenoje praleido jau beveik ketvirtį amžiaus, nes energijos ir užsidegimo jam galėtų pavydėti ir jaunesni muzikantai.

Ypač šiltai publika sutiko koncerto „Tėvynei" senbuvius - „Diktatūrą". Beje, per pirmąją jų dainą prie scenos stovintieji susėdo ir muzikos klausėsi sėdėdami. Tai buvo vienintelė daina per visą koncertą, kada salėje buvo ramu ir ganėtinai tylu. Vėliau publika vėl šėlo.

„Diktatūrą" pakeitę „Obtest" pratęsė įsiaudrinusios publikos šėlsmą. Perfrazuojant vieną serialą galima pasakyt, kad muzika ir energija liejosi laisvai. Aikštėje prieš sceną ramiai stovinčių beveik nebuvo.

Vėliau pasirodė ne tik savitu muzikos stiliumi, bet ir ryškiais drabužiais išsiskiriantys „Žalvarinio" muzikantai. Autoreviu.lt Laurita papasakojo, kad grupės kūrimosi pradžioje ji užsiiminėjo tekstile, tad dar tada, tolimais 2001 m., jie nusprendė koncertuoti pasipuošę ryškiais, išdažytais drabužiais. Ši idėja prigijo. Tiesa, anksčiau buvo dažomi muzikantų džinsai, dabar juos pakeitė lininiai drabužiai, tačiau liko pradinė idėja - savitas muzikos stilius ir ryškūs sceniniai apdarai.

Kadangi koncertas jubiliejinis, buvo pakviesta daug grupių, tad flamandai „Lion"s Pride" scenoje pasirodė gerokai po vidurnakčio. Nepaisant vėlaus laiko, salė tarsi įgavo antrą kvėpavimą. Malonu, kad flamandų pasirodymas priminė senų draugų susitikimą - Giunteris ne tik dainavo, bet ir bendravo su publika, lietuviškai dėkojo publikai „ačiū" tardamas beveik be akcento, o atlikdamas dainą, kuri turėjo būti paskutinė, net nusileido pas žiūrovus ir įtraukė juos į pasirodymą. Toks nuoširdumas neliko be atsako. Po paskutinės dainos, publikai reikalaujant, „Lion"s Pride" grojo dar dvi „paskutines" dainas. Ir tada, laikrodžio rodyklėms artėjant prie antros, koncertas „Tėvynei" baigėsi.

Tiksliau, baigėsi šiemetinis koncertas, nes renginio pabaigoje scenoje pasirodęs klubo prezidentas Oblius ne tik padėkojo susirinkusiesiems, bet ir priminė, kad visi yra laukiami „lygiai po metų minus viena diena koncerte „Tėvynei". Taigi, iki kitų metų.

V. Misevičius

Nuotraukos L. Vaisetaitės, DJ, V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.