Deja, bet šios moters vardas šiandien daugeliui nežinomas, nors beveik visi vairuotojai kasdien naudojasi jos išradimu. Būtent amerikietė Merė Anderson sugalvojo stiklo valytuvus ir užpatentavo juos 1903 m. Pirmieji valytuvai buvo mechaniniai, juos sudarė rankenėlė ir guminis volelis, bet jie veikė.

Mintis, kad vairuotojui gerai būtų nusivalyti priekinį stiklą neišlipant iš automobilio, Merei Anderson kilo žiemą važiuojant automobiliu iš Alabamos į Niujorką. Moteris pastebėjo, kad daugelis vairuotojų, nepaisant šalčio ir pūgos, turėjo važiuoti kaip vasarą - su nuleistu priekiniu stiklu. Priešingu atveju jie rizikavo į ką nors atsitrenkti.

Merė metus braižė, konstravo ir mėgino savo stiklo valytuvus. Po metų jai pagaliau pavyko sukurti veikiančių valytuvų versiją.

Merė Anderson buvo pasiturinti verslininkė ir valytuvus užpatentavo sulaukusi 38 metų, tačiau pelno šis jos išradimas neatnešė. Savo išradimą ji mėgino parduoti kažkokiai kanadiečių bendrovei, bet pasiūlymas buvo atmestas. Automobilių gamintojai taip pat vengė montuoti į automobilius „moterišką" išradimą.

Situacija radikaliai pasikeitė 1920 m., kai baigėsi Merės patento galiojimas. Tada gamintojai nusprendė, kad valytuvai yra geras išradimas ir pradėjo juos montuoti į savo automobilius. Žinoma, Merė Anderson už tai negavo nė cento. Moteris, sukūrusi tai, be ko neįsivaizduojami šiuolaikiniai automobiliai, mirė 1953 m. Kalbama, kad ji nelabai liūdėjo taip ir neužsidirbusi iš tokios genialios idėjos.

Dar vienas įdomus faktas - automatinius valytuvus taip pat išrado moteris. 1917 m. amerikietė Šarlotė Bridžvud užpatentavo elektrinius stiklo valytuvus, kuriuos judino veikiantis variklis. Deja, šis išradimas taip pat neatnešė pelno, nes pirko valytuvus labai menkai.

Kaip matome, XX amžiaus pradžios pasaulis buvo grynai vyriškas ir nenorėjo priimti moterų. Sunkiai, pamažu, tačiau situacija keitėsi, o prieš keletą metų įvykiai pakrypo nauja linkme. Žinomas automobilių verslo atstovas Karlas Gonas nusprendė į savo vadovaujamą „Nissan" bendrovę visų pirma priimti moteris. Statistika aiškiai parodė, kad šio automobilių gamintojo klientai gerokai mieliau bendrauja su „žaviosios lyties" atstovėmis. Įdomu, tačiau ši Gono idėja kelis metus buvo laikoma labai novatoriška ir net kritikuojama.

Karlas Gonas - sektinas pavyzdys, tačiau daugelis vyrų šiandien linkę pamiršti, kad moterys šalia automobilių buvo nuo pat jų eros pradžios ir davė šiai pramonei tikrai nemažai naudos. Be to, su moterimis automobilizme susijusių faktų nežino ar nenori priimti ir daugelis moterų. Savo abejingumą jos grindžia prielaida, kad automobilizmas - išskirtinai vyriška sritis. Kaip gerai, kad taip nemanė jų pirmtakės, ir ypač - Berta Benc. Juk labai gali būti, kad jei ne moterys, mes ir šiandien važinėtume arkliais traukiamomis karietomis.

Antano Bunikio piešinys

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.