Atrodytų, Amerika - jau seniai pažįstamas ir dažno lietuvio aplankytas kraštas. Nepaisant to, šis žemynas dar traukia mūsų tautiečius. Vieni jį įveikia automobiliais („Mylių Amerika"), kiti - motociklais („Coast To Coast in 48 hrs Ride - May 2010",Motociklais per Ameriką). Motociklus pasirinko ir baikerių klubo „Moonlight Knights MC" nariai: Audrius, Gintaras, Ričardas ir Gediminas. Jų tikslas buvo pervažiuoti Ameriką ir kiek galima ilgiau važiuoti legendiniu „Route 66" keliu. Taip jau sutapo, kad jų kelionės metu vyko ne tik Amerikoje, bet ir už jos ribų žinomas baikerių suvažiavimas „Sturgis Bikes Rally". Kadangi kiekvienas baikeris bent kartą gyvenime turėtų apsilankyti šiame renginyje, ketvertas lietuvių tokios progos nusprendė nepraleisti. Juo labiau, kad šiemet buvo jubiliejinis 70-asis „Sturgis Bikes Rally". Dėl šio renginio ketveriukė kiek pakoregavo savo pradinį maršrutą ir nukeliavo nuo vandenyno iki vandenyno aplankydama ir Sturgį. Taigi, apie viską iš eilės.

Kelionės pradžia

Kelionė prasidėjo ankstyvą rytą Vilniaus oro uoste. Vėliau buvo persėdimas Amsterdame, tada 9 valandos lėktuve ir pirmasis kelionės tikslas - Čikaga. Čia dalyviai pasiėmė išnuomotus motociklus ir - kelionė prasidėjo.

Beje, ir Amerikoje ne visada viskas būna gerai. Atvažiavus į nuomą pasitikrinti, ar viskas kaip sutarta, paaiškėjo, kad iš 4 žadėtų yra tik 2 motociklai. Kitų dviejų dar tik laukė atvykstant ir vienas iš jų buvo su sugedusiu radijo aparatu. Štai tau ir Amerika...

Čikaga

Kalbantiems apie Lietuvos didmiesčių spūstis reiktų bent kartą apsilankyti JAV. Nors ir motociklais, išvažiavimas iš Čikagos buvo sunkus ir ilgas. Karštis +36°C, spūstys. Viskas užtruko maždaug 3 val. Per tiek laiko nesunkiai galima pervažiuoti visą Lietuvą.

170 mylių kelio trasa (1 mylia = 1,6 km) ir pirmas kelionės vakaras. Pirmoji nakvynė buvo Selo miestelyje prie Misisipės. Motelis, kuriame teko apsistoti, buvo tarsi iš Holivudo filmų.

Kitą dieną spėta nuvažiuoti 370 mylių. Antroji nakvynė buvo amerikietiškame kempinge, tad palapinė ir papildomi rakandai labai pravertė. Toliau maršrutas tęsėsi per Nebraską į Dakotą Misurio upės link. Rugpjūčio pabaigoje čia karštoka - apie +32°C, bet važiuojant baikais pakenčiama. Jeigu tektų važiuoti automobiliu, reiktų pasiieškoti su kondicionieriumi. Kitaip kelionė labai išvargintų ir prailgtų.

Dakotoje buvo apsistota vietovėje „Peace Creek" ant Misurio kranto. Čia įsikūręs puikus kempingas, bet norint gauti vietą, reikėjo skambinti į Niujorką, pasakyti vardą, pavardę ir kredito kortelės numerį. Reikalas tas, kad pačiame kempinge pinigų nieks neima ir vietų nedalina... Dar daugiau - paaiškėjo, kad Dakotoje europietiški mobilieji neveikia. Tad vykstantiems čia reiktų pasirūpinti amerikietiškomis ryšio priemonėmis arba nusiteikti kelias dienas pabūti be ryšio.

Savotiška „kompensacija" už neveikiančius telefonus lietuviams - įspūdinga Dakotos gamta. Per šią valstiją buvo nuspręsta važiuoti lėčiau, tad per dieną įveikta tik 220 mylių. Užtat kelionė - įsimintina. Kelias driekėsi per kalvas, palei Misurio upę. Laisvėje vaikštinėjo bizonai, jodinėjo indėnai... Keliaujant šiomis vietovėmis apima jausmas, kad laikas sustojo. Be indėnų rugpjūčio mėnesį galima sutikti daugybę baikerių, traukiančių į Sturgį.

Kelyje

Dar viena nakvynė kempinge, 270 mylių kelionė į Rapid City ir - išsvajotasis Sturgis ranka pasiekiamas. Lietuviams susidarė įspūdis, kad šiame regione viskas pritaikyta baikeriams: numatyti maršrutai, degalinėse nemokamai dalinami žemėlapiai. Įdomus faktas - vietiniai gyventojai šį regioną vadina „Badlands", nes tokioje dirvoje niekas neauga. Kai nereikia čia gyvent ir galima tik pasigrožėti važiuojant pro šalį, tai viskas atrodo nerealiai gražu.

Rapid Cityje kempinge vietos buvo dalinamos, tačiau dėl žmonių gausos lietuviams vos pasisekė jų gauti. Mokėti teko daugokai - vidutiniškai kempingas dviem palapinėm kainuoja apie 20-30 JAV dolerių, o čia - 80. Panašu, kad „baikers welcome" reiškia ir neblogą pasipelnymo šaltinį vietos gyventojams. Juo labiau, kad kitokių žmonių aplinkui ir nebuvo matyti - kempinge buvo vieni baikeriai.

Pagaliau Sturgis

Sturgyje apie 70 metų vyksta kasmetiniai baikerių suvažiavimai. Tarp baikerių tai žinoma vieta -lyg baikerių Meka. Turbūt visi Amerikos baikeriai žino apie kasmetinį suvažiavimą, laukia jo ir atvažiuoja.

Sturgis

Sturgis - miestelis Pietų Dakotoje, vietovėje Black Hills. Čia gimė legendiniai vesternai, buvo aukso kasyklos. Čia labai graži gamta, kalnai apaugę miškais, puikūs keliai, kuriais nepaprastai malonu važiuoti baiku. Todėl  šimtai tūkstančių baikerių jau ne vieną dešimtmetį čia renkasi ir 10 dienų zuja aplink.

Šventės akimirkos

Kadangi baikerių suvažiavimas miestelyje vyksta kasmet, čia jiems sukurta visa infrastruktūra. Visi 6400 miestelio gyventoju gyvena sukdamiesi su motociklais ir jų vairuotojais susijusiame versle. Taip pat kasmet suvažiuoja tūkstančiai verslininkų: gamintojų ir pardavėjų. Vietos gyventojai teigia, kad kasmet čia susirenka iki 300 000 baikerių!

Motociklas?

Beje, žmonės į Sturgį važiuoja ne tik gamykliniais, bet ir savo rankomis surinktais baikais.

Ir jis važiuoja

Įvairiausių keistuolių taip pat netrūksta. Miestelyje galima pamatyti viską, kas susiję su baikais, bet daugiausia vietos rinkos atitenka „Harley Davidson" prekių ženklui. Beveik nesustodama čia vyksta prekyba, veikia salūnai.

Čioperis

„Buffalo Chip", kuriame apsistojo ketveriukė iš Lietuvos - vienas iš keliolikos baikerių kempingų. Kadangi jis pats didžiausias, jame vyksta pagrindiniai koncertai. Kai lankėsi mūsų tautiečiai, grojo „Creadens", „ZZ Top", Bobas Dylanas ir „Kid Rock". Nebuvus kempingo dydį suvokti ir nupasakoti sudėtinga. Jo viduje važinėja autobusai, taksi, veikia parduotuves, barai ir salūnai.

Sturgio autobusas

Amerikonai suvažiuoja ten ne tik baikais. Ne vienas juos atsiveža nameliuose, kurie dydžiu prilygsta vilkikui. Kempinge verda gyvenimas, vyksta visos linksmybės.  Tylos ir ramybės ten nebūna. Motociklų variklių garsas nenutyla 24 valandas per parą.

Lietuviai važiavo į Sturgį, bet buvo ir kitas kelionės tikslas - važiuoti „Route 66", tad nuo Sturgio ketveriukė leidosi žemyn ir pro Koloradą išvairavo į „Route 66", o tada kelionė juo tęsėsi iki Santa Monikos.

Link Rytų pakrantės

Deja, bet lietuviai Sturgyje pabuvo tik porą dienų ir vėl leidosi į kelią, nes buvo suplanuota pasiekti Vakarų pakrantę. Kraštovaizdis labai mainėsi: kalvas ir kalnus keitė lygumos; pievos, kiek akys užmato, kelias kaip styga iki horizonto. Tolumoje vėl išdygsta kalnai; kelios mylios ir - vėl lyguma. Po 300 mylių kelionės buvo pasiektas Cheyenne - dar vienos nakvynės vieta.

Kalnai, kalneliai

Kitą dieną 80 mylių greitkelio ir - kalnai.  Karstis +37°C. Pradėjus kilt į kalnus oras atvėso. Važiuojant toliau pradėjo niauktis ir oras dar labiau atvėso. Pasiekus 2 500 m, susikaupė debesys. Pradėjoa lynoti. Jau tik +4°C. Nors vėjas tokiose vietose košia kiaurai, važiuoti smagu, nes aplink labai gražu, akims atsiveria įspūdingi vaizdai. Kita naktis buvo praleista Grand lake city. Iš ten keliautojai pasuko žemyn į pietus, 34-uoju keliu. Tikslas -  „Route 66". Iki ten 450 mylių. Vienai dienai, o dar per kalnus - daugoka. Kita vertus, važiavimas nerealus: nepakartojami vaizdai, gražus kelias, smagūs posūkiai ir neblogas greitis. Oras kalnuose vėsokas - apie +15°C. Pasiekti legendinio kelio per vieną dieną nepavyko ir, nuvažiavus 277 mylių, nakvynei sustota Alamose.

Iš Alamoso maršrutas nusidriekė Santa Fe, Albuquerque ir Las Lunos link. Atstumas - 240  mylių. Nepakartojamas vaizdas įvažiuojant į New Mexico.

Ženklas Naujojoje Meksikoje

Važiuota Kolorado plynaukšte, apie 2500 m virš jūros lygio. Stiprus vėjas pūtė nuo baikų, truko oro. Baikus  reikėjo laikyt pakreiptus kokiu 70-80° kampu. Pradžioje karštis buvo +16 C, bet vėliau pakilo iki +41 C. Pasiekus miestelį susidarė įspūdis, tarsi JAV liko už nugarų, o keliautojai pasiekė Meksiką. Miestelis lietuvius pasitiko tipiškais filmų apie meksikiečius personažais, atitinkamais užrašais, namais... Be to, tiek policijos lietuviams neteko dar matyti, nors buvo įveikta beveik visa JAV.

Pagaliau vėl buvo galima grįžti į „Route 66". Kai kuriose vietose net kabo užrašai, skelbiantys, kad važiuojama „Historical way Route 66". Deja, daug kur vietoj šio kelio eina modernus greitkelis. Laimė, važiavimas buvo ypač įspūdingas: tiek daug visokių pasikeitimų, kontrastų, įspūdžių. Buvo unikali galimybė pamatyti sustojusį laiką istorinio kelio „Route 66" atkarpose. Ištuštėję miesteliai, apleisti namai, moteliai, neveikiantys barai ir pan.

Ir vėl kelyje

Liūdna, kad nuo Gallupo miestelio  „Route 66" vėl pavirto greitkeliu, bet yra kaip yra. Pasukę į šiaurę baikeriai  įvažiavo į Arizoną. Gali būti, kad ne visi žino, tačiau Arizonoje yra didžiausias indėnų rezervatas.  Gamta čia labai graži: iš pradžių lyg lygumos, paskui pušynai, po to staiga kanjonas. Dar kelios mylios ir žaliausia pieva.

Kitą dieną keliautojai aplankė Monument Valley ir pasuko į Didįjį Kanjoną. Kaip ir buvo galima tikėtis, važiavimas buvo nepaprastai smagus, vaizdai - nerealūs.

Didysis Kanjonas

Dar vienas miestas, kurį JAV būtina aplankyti - Lasvegasas. Tai vienas didelis kazino, bet geriausia - nuostabus „Harley Davidson" baras ir didžiausia keliautojų aplankyta „Harley Davidson" parduotuvė.

Eifelio bokštas Las vege

Kelionė iš Lasvegaso į Los Andželą buvo bene sunkiausia. Teko apie 200 mylių važiuoti Mojavo dykuma, termometras rodė +48°C. Vėjas pūtė kaip su karštu fenu.

Pats Los Andželas keliautojus nuvylė. Tiems, kurie jame lankysis pirmą kartą, rekomenduotina apžiūrėti Beverlį Hilsą, Santą Moniką, Holivudą, o visa kita neverta dėmesio.

Legendinio kelio pabaiga

Laimė, kelionė nuo LA iki San Francisko buvo fantastiška. Keliauta keliu Nr. 1. Kelionė prasidėjo Malibų paplūdimyje. Tai - nepaprasto grožio pakrantė ir smagus baikeriškas keliukas per kalnus. Greitis nuo 60 iki 100 myliu. Kyli leidiesi, greitėji, stabdai, smagūs posūkiai. Vėjas labai stiprus, gaiva nuo vandenyno... Sunku įsivaizduoti geresnę vietą važiavimui baiku.

Pagaliau pasiektas San Franciskas - paskutinis kelionės taškas. San Franciskas gražus, didelis miestas. Keliautojams jis paliko gerą įspūdį.

Į San Franciską

Motociklai buvo pasiimti Čikagoje, lietuviai juos pridavė San Franciske. Pailsėję porą dienų lėktuvu išskrido į Čikagą, o iš ten - namo į Lietuvą.

Ir pabaigai truputis statistikos:

Kelionės metu vyrai nuvažiavo 4353 mylių (apie 7006 km). Pakeliui aplankė 11 valstijų. Pagrindinis kelionės kelias buvo garsusis „Route 66" (arba tai, kas iš jo likę). Didžiausias aukštis, kuriame teko važiuoti - 3920 m virš jūros lygio - Rocky Mountains, Koloradas. Aukščiausia temperatūra +118°F (+48°C) Mojave dykumoje, žemiausia temperatūra - +40°F (+4°C) Kolorade. Kelionėje į motociklus buvo pilamas 91 benzinas. Jis JAV pats geriausias ir brangiausias - galono kaina, priklausomai nuo vietovės, yra 2-4,4 JAV dolerio (galonas - apie 4 litrai, JAV doleris - apie 2,5 Lt). Įspūdžiai po kelionės: „neįtikėtinai beprotiškai fantastiška ir norisi dar". Tiems, kurie sugalvotų panašią kelionę pakartot: vizų į JAV nereikia, motociklus reiktų rezervuotis iš anksto. Nakvynę visada galima rasti kempinguose arba moteliuose, bet rekomenduotina turėti savo palapinę, miegmaišius, viryklę ir net puodus. Bus ramiau ir paprasčiau.

Nuotraukos „Moonlight Knights MC"

 

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.