Provansas – magiško grožio kraštas. Jis nutviekstas baltos saulės šviesos, atsispindinčios žydrojoje Viduržemio jūroje, pripildytas aštraus levandų kvapu, papuoštas alyvmedžių giraitėmis, kupinas nuostabių tradicijų. Savo nepaprastumu ir gamtos grožiu vilioja smalsius keliautojus ir menininkus, siekiančius įamžinti puikius vaizdus.

Keliautojai visuomet mielai laukiami tradicinės Provanso statybos nameliuose, kur galima pailsėti nuo dienos karščio. Alyvmedžių paunksnėje, klausantis cikadų, malonu ragauti vietos gamybos rožinį vyną...

Provansas – tradicinis krašto pavadinimas, tai lyg mūsų Aukštaitija ar Žemaitija. Jis apima nedidelę penkių sričių teritoriją: Bouches du Rhoną, Varą, Vauclusą, Haute Alpes ir Maritimes Alpes. Per vieną kelionę pažinti Provansą sunku, nes kraštas nepaprastai įvairus: jūros pakrantė gausiai nusėta mažyčių žvejų kaimelių ir įspūdingų įlankų, Kamargo parke gaudžia tradicinės šventės, Liuberono parkas – bekraščiai levandų laukai tarp siaurų vingiuotų keliukų... Provanse visuomet rasite kuo stebėtis.

 

Pirmoji stotelė – Marselis

Senoji legenda pasakoja nepaprastą meilės istoriją: graikas jūreivis Protis atvyko užkariauti šių kraštų ir sutiko gražią valdininko dukterį Gyptis, valgančią jūros ežius. Įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio, Protis apsistoja pakrantėje ir įkuria miestą Marseille.

Marselis garsus neįprastu gyvenimo būdu, šauniais gyventojais, kurie nuoširdūs, smalsūs ir malonūs turistams, vasarą užplūstantiems siauras miesto gatveles ir restoranų terasas.

Šis miestas žinomas dėl ypatingų patiekalų: žuvienės (bujabes), česnakinio ajolio padažo, anyžinio alkoholio gėrimo pasčio. Šiaurės Afrikos tautelių virėjų gaminami tradiciniai patiekalai – kuskusas ir tanžinas – patiks kiekvienam.

Nepaprastai turtinga miesto istorija atveria šimtametį palikimą kiekviename regione, pasižymi gausiais architektūros paminklais: graikų šventyklomis, viduramžių, renesanso, baroko ir Liudviko XIV statiniais, šiuolaikinių menininkų, pavyzdžiui Korbiuziero, kūriniais.

Legendinė grafo Montekristo pilis stūkso priešais pagrindinius jūros vartus, pasitinkančius ir palydinčius burlaivius į Senąjį uostą. Pilis, tapusi muziejumi, pasiekiama tik jūra.

 

Patarimai vairuotojams

Nuo Vilniaus iki Marselio – apie 2500 km, todėl dvis paras važiavus patartina palikti automobilį stovėjimo aiktelėję ir pramankštinti kojas. Saugomos stovėjimo aikšteles nėra labai pigios (nuo 2,00 eurų už valandą), todėl verčiau palikti automobilį nemokamoje.

Kuras Prancūzijoje tikrai labai brangus, tad siūlyčiau numatyti pakankamą sumą degalams: benzinas – 1,55, dyzelinas – 1,38 euro. Paverskite litais ir patys suprasite.

Pėsčiomis pažinti miestą daug paprasčiau, tačiau yra ir kita svarbi priežastis, kodėl neverta važiuoti automobiliu. Marselis, antras pagal dydį Prancūzijos miestas, yra didelis uostas, pagrindinė Viduržemio jūros prieplauka, priimanti ir priglaudžianti keliautojus iš visų kontinentų. Šioje kultūrų kryžkelėje susidarė ypatingas marselietiškas gyvenimo būdas, ne visuomet priimtinas ar suprantamas užsienio turistams. Pardedantiems ar silpnų nervų vairuotojams nepatartina sėsti prie vairo, o patyrusiems – būtina likti ypač atsargiems. Šio miesto vairuotojai nepripažįsta pirmumo teisės ir rungiasi iki paskutiniųjų siekdami nugalėti varžovą. Kitaip sakant laikosi devizo: „Aš visuomet pirmas“. Kas pirmesnis, tas gudresnis, tačiau pabaiga ne visuomet sėkminga.

Didžiausi vairuotojų priešai – motociklų ir motorolerių vairuotojai. Šie saugaus eismo piratai visuomet atsiranda lyg iš niekur. Dviratininkai važiuoja lėtai ir gali aplenkti automobilį, jeigu šis sustoja degant raudonam šviesoforo signalui, o vairuotojai gali aplenkti dviratininkus, jeigu jie pageidauja būti aplenkiami.

Savaime suprantama, kad pėstieji niekuomet nebuvo vairuotojų draugai. Marselyje tam tikra kategorija gyventojų neskiria gatvės nuo šaligatvio, tad vairuotojas gali pasikliauti tik gerai sureguliuotais stabdžiais ir tikėtis, kad kolega už nugaros bus pakankamai įžvalgus.

Eismas mieste turi savo ypatumų. Neįprasta naujovė užsieniečiui vairuotojui: sunkvežimiai ir šiukšlininkai! Šiukšlininkai į gatves išvažiuoja tarp 8.00 ir 9.00 ryto, tuomet, kai žmonės skuba į darbus, ir ramiai užblokuoja gatves. Sunkvežimiai sustoja prie siaurose gatvelėse įsikūrusių parduotuvių, iškrovimo ar pakrovimo darbai gali trukti kelias valandas. Vairuotojai gali ir nespėti į verslo susitikimą. Sakoma: neskubėk ir būsi pirmas. Kad tai būtų tiesa...

Tiesa, naktį važiuoti Marselio gatvėmis pavojinga gyvybei. Stipriu pojūčių mėgėjai gali visuomet rizikuoti ir pasivaržyti su vietos gyventojais. Tereikia kuo greičiau važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui! Policijos duomenimis vienam iš dviejų pasiseka.

Beje, civilizuoti žmonės palieka automobilius stovėjimo aikštelėse, tačiau ši taisyklė negalioja marseliečiams. Jie palieka automobilius ten, kur randa vietos, o vieta Marselyje verta aukso kainos. Tikra kova už būvį. Parkavimasis Marselyje prilygsta nacionaliniam sportui, vairuotojas privalo ilgai treniruotis, kol įgauna tinkamų įgūdžių ir reikiamą ištvermę. Kaip ir kiekviename sporte, pergalė visuomet saldi.

 

Marselis, pažinkite miestą tokį, koks jis yra!

Pradėkite nuo Senojo uosto. Pasiklausykite jo šurmulio, pasigrožėkite nuostabiais burlaiviais, besisupančiais ramiose jūros bangose. Prieplaukai jau 2500 metų. Graikų laikais tai buvo tik paprastas paplūdimys. Pradėjus kurtis miestui, buvo pastatytas uostas. Vėliau jis priimdavo vergvaldžių galeras, pilnas grandinėmis sukaustytų vergų, po kelių amžių iškilmingai pasitikdavo Pranciškaus Pirmojo ar Liudviko Keturioliktojo laivus. Konkuruojančios dinastijos aktyviai statė karališkus statinius aplink uostą ir išplėtė miestą.

Centre rasite Turizmo biurą. Čia galite pasiimti miesto planą, užsisakyti ekskursiją, gauti reikiamą informaciją. Centrinėje krantinėje gausu barų ir greito maisto restoranų. Vienas jų – „Hipopotamus“. Galite pietauti ar vakarieniauti, nesijaudindami dėl savo biudžeto, nes patiekalai nuo 9,00 iki 23,00 euru. Užsukite čia vakarėjant, išsitaisykite baro terasoje. Galėsite stebėti raudonai nutviskusį saulėlydį, paragauti pasčio, užkasdami alyvuogėmis.

Dešiniajame krante atkreipkite dėmesį į meriją, įsikūrusią Liudviko XIV laikų pastate. Tai puikus baroko architektūros pavyzdys. Greta rasite kavinukių su didelėmis terasomis, kuriose svečiai ir miesto gyventojai mėgsta pietauti ar gerti kavą: „San Maritain“, „La Caravelle“. Tiesa, jūs svečiuojatės vienoje brangiausių ir turistų lankomiausių vietų, tad kavos puodelis kainuoja 2,50 euro, mažas bokalas alaus – 3,50 arba 4, gaivieji gėrimai – 4, o salotos nuo 9 iki 13 eurų. Skanaus!

Liudviką XIV nesibaigiantys maištai ir sukilimai vertė dažnokai keliauti į Provansą. Jis liepė pastatyti du fortus. Vieną uosto kairėje, kitą – dešinėje. Jie buvo sustiprinti Napoleono laikais, tačiau niekuomet neatliko gynybinės funkcijos. Kita Karaliaus Saulės valdymo laikais įkurta svarbi vieta –politinių nusikaltėlių įkalinimo vieta Ifo pilyje, kuri stovi Frioulo saloje. Į salą plukdo laivas iš Senojo uosto, kelionė trunka vos dešimt minučių. Plaukiant galima pasigrožėti miesto panorama.

 

Sen Viktoro vienuolynas

Kairėje esanti pakrantė buvo negyvenama ilgokai. Čia stovi nedidukė penktojo amžiaus bažnytėlė, priglausdavusi pirmuosius tų laikų krikščionis. Viduramžiais vienuoliai benediktinai bažnytėlę perstatė į vienuolyną, sustiprino sienas, iškalė šaudymo angas ir pavertė vienuolyną tikru gynybiniu fortu. Benediktinai siekė apsiginti nuo nepageidaujamu užpuolikų, saugojo šimtametes paslaptis ir pranašų palaikus.

Greta stovi seniausia Marselio kepykla „Four des Navettes“, kur kepami tipiški marselietiški sausainiukai navette. Jie kepami iš natūralios tešlos arba pagardinami įvairiais prieskoniais. Tradiciniai kvepės anyžiais.

Paro rūmai, įsikūrę ant kalvos šalia uosto vartų, yra gražiausias Napoleono dinastijos palikimas. Imperatoriaus rezidencija – ambicingas Bonaparto sumanymas, puikiai atspindintis jo didybę. Rezidencija baigta Napoleono žlugimo metais. Įsigalėjus respublikonams, imperatorius negrįžo į Marselį. Taigi Pharo rūmai niekuomet nebuvo apgyvendinti. Vėliau jie buvo padovanoti miesto savivaldybei, įkurtas Tarptautinių ryšių departamentas. Rezidenciją supa tylus parkas, jį vėsina gaivus jūros brizas. Iš čia atsiveria didinga miesto panorama.

Pasak istorijos, kairioji uosto krantinė ėmė plėstis ir tapo svarbi prekybos prieplauka tik XIX amžiuje, po pramoninės revoliucijos. Verslininkai kūrėsi šioje miesto dalyje, griaudavo karaliaus laikų pastatus, įrengdavo biurus ir prekių sandėlius. Dabar šiame kvartale apstu restoranų, kur galima mėgautis įprastais tradiciniais Provanso patiekalais iš jūrų gėrybių, jus nustebins indiška, libanietiška, airiška, amerikietiška, marokietiška, angliška virtuvė.

„Place d‘Estien d‘Ouvres“ – turistų lankomiausia vieta vakarais. Vakarienė atsieis brangiai, nes patiekalai kainuos nuo 15 iki 28 eurų, vyno butelis mažiausiai 18, o desertas – apie 7 eurus.

Visiškai greta stovi „Place des Huiles“, kur yra šaunus džiazo klubas, kartkartėmis čia galima sutikti pasaulinio garso įžymybes, improvizuojančias prie pianino.

 

Le Panieras – senamiestis

Marselis kūrėsi dešiniojoje uosto pusėje, todėl manoma, kad graikų keliautojai pastatė pirmąsias tris šventyklas būtent šioje miesto dalyje. Deja, iki mūsų dienų išliko tik nedidelis kvartalas, laikomas seniausia miesto dalimi, jis vadinamas le Panier. Čia gausu artistų ir menininkų, siaurutėse gatvelėse daug teatrų ir meno galerijų. Trijose aikštėse vasarą groja muzikantai, vyksta įvairūs renginiai. Netyčia užklydęs keliautojas visuomet ras kur užkąsti ir numalšinti troškulį.

 

Didžioji katedra (Chatedrale de la Major)

Mažytė romaniškojo stiliaus koplytėlė Provanso valdininkų pageidavimu buvo perstatyta į įspūdingą romaniškojo bizantiškojo stiliaus katedrą. Ji sukonstruota ir pastatyta XIX amžiaus pabaigoje. Statinys atspindi miesto ekonominį ir socialinį augimą, demografinį plėtimąsi. Bazilikos architektas puikia suderino bizantiškąjį stilių (mozaikos, arabeskos, arkos) su romaniškuoju gotikiniu (kryžiaus formos architektūra, vitražai). Savo didžiu ji prilygsta Romos Panteonui, žalio ir balto akmens spalvomis primena Florencijos katedrą. Vidus puoštas įspūdingomis mozaikomis, kurios buvo atgabentos iš Venecijos, priekyje esanti freska sukomponuota iš pusbrangių akmenų, randamų Tunise. Pirmąjį bazilikos akmenį padėjo Napoleonas Bonapartas.

Kitoje miesto pusėje ant aukštos kalvos puikuojasi kita ramoniškojo ir bizantiškojo stiliaus bažnyčia – Dievo motinos katedra (Notre Dame de la Garde). Ant aukštos kalvos buvo graikų romėnų šventyklos griuvėsiai. Manoma, kad kalva turėjo ir strateginę paskirtį, tai buvusi apžvalgos aikštelė. Vėliau pastatyta nedidelė Mergelės Marijos koplytėlė, skirta apsaugoti išplaukiančius ir grįžtančius jūreivius. Šventovė baigta statyti XIX amžiuje. Tai nenusakomo stiliaus balto akmens bažnyčia, pasidabinusi didžiule Mergeles Marijos skulptūra iš aukso. Ji stūkso ant kalvos tarsi saugodama miestą.

 

Le Canebiero bulvaras

Nepamirškite pasivaikščioti garsiuoju Le Canebiero bulvaru. Tai – pagrindine miesto gatvė, prasidedanti nuo Senojo uosto ir kylanti iki Reformatų bažnyčios. Miestelėnai dažnai pasakoja, kad Le Canebiero bulvaras padalijo miestą į dvi dalis: buržua įsikūrė pietinėje dalyje, o paprasti miestelėnai – šiaurinėje. Pagrindinis bulvaras atsirado plečiantis miestui. Nuo XVIII amžiaus jis traukė turtingus prekybininkus, kvietė kurti gražias parduotuve. Čia daug bankų, įkurti Verslo rūmai, Mados muziejus, o šalutines gatvelės veda į nesibaigiančių krautuvėlių labirintą.

 

Vallon des Auffes

Autentiškumo ieškantiems smalsuoliams patartina apsilankyti nedideliame Vallon des Auffes žvejų kaimelyje. Tai mažytė prieplauka, kurioje supasi žvejų laivai. Tikriems gastronomijos žinovams tai geriausia vieta susipažinti su Marselio gyvenimu, paragauti tipiškų Provanso patiekalų: žuvienės (boullabes) arba avienos kojelių (pied paquet).

 

Marselio pliažai

Marselis driekiasi palei jūros krantą, tad maudynių mėgėjams puiki proga išbandyti jėgas burlaivių ar burlenčių lenktynėse ar tiesiog ramiai pasimėgauti saulute. Pakrantėje gausu restoranų ir kavinukių, vaikų žaidimų aikštelių, sporto ir poilsio vietų.

Štai tiek šįkart. Žinokite, kad apie Marselį galima pasakoti be pabaigos, vis tiek vėl atsiras kažkas neparasto, nesurasto, neatrasto, nes paslaptingas miestas kasdien atveria po nedidelę paslaptį.

Bus daugiau!

 

Specialiai iš Prancūzijos

Rasa Misevičiūtė

Paspaudę šią nuorodą galite užsirezervuoti viešbutį Paryžiuje. Paieška didžiausioje ir geriausias kainas siūlančioje booking.com sistemoje

Reikia automobilio Paryžiuje? Rezervavimas čia

<-->