Visi nauji automobiliai paprastai būna padengti antikorozine danga, bet eksploatacijos metu ji dėvisi, todėl kartais tenka atnaujinti. Tai galima padaryti ir pačiam, nes medžiagų pasirinkimas tikrai didžiulis, arba varyti automobilį į autoservisą.

Antikorozine danga reiktų padengti apatinę kėbulo dalį – dugną ir ratų arkas. Reiktų nepamiršti nevėdinamų uždarų kėbulo ertmių, kuriose gali kauptis drėgmė: slenksčiai, durų stovai, virinimo siūlės ir išlenkti jungimai. Antikorozines medžiagas, pagal jų pagrindą, galima suskirstyti į bitumines ir vaškines. Papildant šiuos pagrindus įvairiais antikoroziniais priedais gaminama gausybė antikorozinių dangų. Bituminės medžiagos gali būti papildytos metalais: cinku, bronza ir pan., o vaškinės – inhibitoriais (korozijos lėtintuvais ir medžiagos atsparumo stiprikliais). Taip pat naudojamos medžiagos, kurių bazė yra parafininė arba plastiko polimerinė, jos papildomos silikonu, guma, kaučiuku, plastiku ir kt. Daugelis preparatų turi vandenį išstumiančių medžiagų, reikalingų apdorojant uždaras vietas, kurių neįmanoma išdžiovinti.

Norint, kad antikorozinė danga tvirtai laikytųsi, reikia: 1. gerai nuplauti visus purvus, 2. išdžiovinti, 3. apdoroti numatytus mašinos paviršius. Jeigu darbams trukdo dekoratyviniai elementai, juos reiktų nuimti, kad būtų galima pasiekti reikiamus paviršius. Ruošiantis dengti kėbulą antikorozine danga reikia nepamiršti, kad ji nekenkia dažams, tačiau išdžiuvusią gali būti sunku nuvalyti, todėl prieš darbų pradžią reikia pasistengti uždengti vietas, kurios gali būti išteptos, ir išimti kilimėlius, atsarginį ratą. Į uždaras ertmes preparatas purškiamas per tvirtinimo angas. Jei būtina, galima pragręžti papildomą angą, kurią vėliau užkimšite. Preparatas purškiamas naudojant specialius antgalius. Į uždaras ertmes jis patenka kaip rūkas, vėliau nusėdąs ant sienelių. Padengus paviršių, automobilį reikia gerai išdžiovinti ir nepamiršti, kad preparatas stings dar maždaug parą, tad šį laiką nerekomenduotina mašinos intensyviai eksploatuoti.

Aišku, nereikia tikėtis, kad antikorozinė danga padarys stebuklą. Korozijos sustabdyti neįmanoma, tačiau įmanoma ją maksimaliai nutolinti, apsaugant korozijos židiniais pirmiausiai tapsiančias vietas. Realus antikorozinės dangos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: preparato, padengimo technologijų laikymosi, automobilio būklės, važiavimo sąlygų ir intensyvumo. Svarbu, kad kaip galima ilgiau išsilaikytų antikorozinės dangos vientisumas. Pažeidus vientisumą atsiveria kelias rūdims. Tarkim, padengus antikorozine medžiaga visą kėbulą, jis išsilaikys 1–2 metus.

Dar reiktų žinoti, kad vasarą, gerai pakepinus saulei, vaškinė antikorozinė danga gali suminkštėti ar net nutekėti. Šaltyje vaškas kietėja ir laikosi dar tvirčiau. Su bitumu viskas atvirkščiais. Mūsų karštis jam visiškai nebaisus, o nuo didelių šalčių bituminės mastikos gali suskeldėti. Tiesa, dažniausiai taip atsitinka pasibaigusio garantinio laiko dangoms. Antikorozine danga nebūtina dengti visos mašinos. Daugelis apsiriboja dugnu ir ratų arkomis. Pririekus galima dengti ir dažniau negu kartą per metus ar dvejus. Šis procesas nekenkia, tik nereiktų pamiršti, kad po kiekvienos procedūros nuo dviejų dienų iki savaitės automobilyje bus juntamas antikorozinės medžiagos kvapas.

Tiesa, jei bus naudojamos netinkamos, nekokybiškos medžiagos arba nesilaikoma technologinių reikalavimų, antikorozinė danga neatliks savo funkcijos. Ji negali atkurti surudėjusių sparnų ar slenksčių metalo. Tokiam automobiliui reikia rimtesnio remonto. Ši danga sumažina metalo vibraciją ir daro kėbulą ne tokį laidų garsui, amortizuoja pataikančius akmenukus ar smėlį, todėl mašinoje, ypač važiuojant žvyrkeliais, pasidaro gerokai tyliau. Beje, jei turite naują mašiną, bet žinote, kad dažnai teks važinėti žvyrkeliais, jos dugną, nepaisant turimų garantijų, taip pat praverstų padengti papildomu antikorozinės dangos sluoksniu.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.