Pinigų nebūna per daug. Ir benzino taip pat! Bet koks vairuotojas tik apsidžiaugtų, jeigu jo automobilio apetitas sumažėtų. Bet kokia kaina? Už visus gerus dalykus reikia mokėti, ir mažas degalų sunaudojimas ne išimtis. Pakalbėkime apie benzino taupymo būdus, apie tai, ką verta ir ką neverta aukoti dėl tokio taupymo.

Pagrindai

Aktuali benzino tema paprastai labai sudomina pašnekovus. Bet vos tik nupieši lyginamųjų išlaidų kreivę ir parašai daugiaaukštę formulę, kurioje yra 13 (!) dydžių, klausytojų žvilgsnis apsiblausia. Vienas žiovauja, bet tyli, kitas prašo nekvaršinti jam galvos ir paaiškinti paprasčiau. Jis bus visiškai teisus. Ir nors be fizikos ir matematikos kartais sunku suformuluoti mintį, jeigu tai pavyko – ją lengva suprasti! Kovoti su per dideliu automobilio apetitu galima tik tada, jei jis neturi gedimų. Tai pagrindas, nuo kurio reikia pradėti. Kompresija variklio cilindruose turi būti normali, maitinimo ir uždegimo sistemos suderintos, važiuoklės guoliai turi lengvai sukinėtis, o stabdžių trinkelių frikcinės antšovos automobilio važiavimo metu neturi tuščiai kliudyti diskų ir būgnų. Norint sutaupyti degalų, į variklio ir pavarų dėžės karterį iš gamyklos rekomenduojamo sąrašo geriau pilti tą alyvą, kuri skystesnė (žinoma, proto ribose!). Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į ratų suvedimą. Trumpiau tariant, stebėkite, kad automobilio būklė būtų gera. Net jeigu jūs mažumos atstovas ir nekreipiate per daug dėmesio į degalų sunaudojimą, vis tiek nepasigailėsite. Dėl ekonomijos reikėtų teikti pirmenybę radialinės konstrukcijos padangoms be kamerų. Slėgis visuose keturiuose ratuose  turi būti ne žemesnis už tą, kurį rekomenduoja gamykla. Tikrinkite jį dažniau. Naudingas žingsnis – slėgio padangose padidinimas diapazonu nuo rekomenduoto iki maksimalaus leistino (nurodytas bet kurios padangos šone). Šis veiksmas būtinai turės įtakos automobilio valdymui ir važiavimo tolygumui. Nesigilindami į technines sąvokas, pasiūlysim kompromisą. Jeigu norma 2 kgc/cm2, tai pumpuojam iki 2,3-2,5 kgc/cm2. Daugiau neverta. Neperkraukite generatoriaus!

Kondicionierius, elektriniai stiklo pakėlimo įtaisai, žibintai, apšildymo prietaiso ventiliatorius, stiklų ar sėdynių apšildymas, audiocentras, papildomi įrenginiai, tokie kaip šaldytuvas ar kavos virimo aparatas reikalauja daug energijos. Rezultatas – sunaudojama daugiau benzino. Todėl naudokitės tuo, kas tikrai būtina. Magnetola, įjungta visu garsu ir įjungtas kondicionierius žymiai padidina degalų sunaudojimą. Visiškai pakeisti mašinos aerodinamikos mes negalime. Tačiau rečiau važinėti atvirais langais, nestatyti ant stogo bagažinės ir nevežioti priekabos vis dėlto galime. Neverta kišti po spyruoklėm ir amortizatoriais kištukų klirensui pagerinti. Už abejotiną visureigiškumą sumokėsite dideliu degalų sunaudojimu. Ir tai, patikėkite, dar ne blogiausia kištukų panaudojimo pasekmė! Tiuningo aerodinaminiai priedai apsunkina padėtį. Sąnaudos didelės, o efektas paprastai nulinis arba netgi neigiamas. Suprojektuoti, pagaminti ir teisingai įrengti spoilerį moka vienetai. Gal geriau ne eksperimentuoti?

Įklotai po karbiuratorium, „stebuklingi“ trinties modifikatoriai geriausiu atveju neduoda jokios naudos. Jų tikslas – vienu ar kitu būdu išvilioti pinigus iš kovotojų už taupumą. O maršrutiniai kompiuteriai nusipelno dėmesio. Daugelyje užsienio gamybos automobilių jie jau įrengti, kituose juos galima įrengti. Iš kompiuterio vairuotojas gauna išsamią informaciją apie dabartinį ir vidutinį degalų sunaudojimą. Jo pagalba sumažinti mašinos apetitą 0,5 l šimtui kilometrų visai nesunku. Jeigu elektronika ne jūsų kišenei – padės ekonometras, kuris pagal retumą įleidimo kolektoriuje leidžia spręsti apie degalų sunaudojimą. Tokie prietaisai parduodami ir atskirai. Brangių užsienio gamybos automobilių savininkams nereikia pamiršti apie kruiz-kontrolę. Ji palaiko pageidaujamą greitį, naudojant optimalų valdymo algoritmą. Protinga elektronika manipuliuoja dujomis tiksliau, negu vairuotojo koja, o tai reiškia, kad mažiau degalų išlėks pri išmetamąjį vamzdį.

Maršrutas turi reikšmės

Būkite apdairūs pasirinkdami maršrutą ir kelionės laiką. Bendra strategija tokia: kuo mažesnis skirtumas tarp didžiausio ir vidutinio greičio, tuo geriau. Pasiseks, jei judėsime tolygiai. Pateiksime pavyzdžių. Jūs gerai pažįstate vietovę, kurioje gyvenate, ir padėtį keliuose. Jeigu ruošiatės nuvažiuoti už miesto, rinkitės laiką, kai trasa neperkrauta. Neplanuokite pirkinių pakeliui, geriau įsigykite visko, ko reikia, iš anksto. Pasistenkite taip pat susitarti su savo šturmanu dėl to, kad sustojimų skaičius bus minimalus – žmonijos dailiosios pusės potraukis stabdyti vairuotoją prie kiekvieno kiosko plačiai žinomas. Jei klausysite savo sutuoktinės, greičiau ištuštinsite baką. Atsižvelkite į žmogaus fiziologiją. Prieš tolimą kelionę negerkite daug vandens, nepamirškite ir apie keleivius. Tai ne juokas. Kelionė gali virsti tikru pragaru: nuo krūmo prie krūmo pagal principą „mergaitės į dešinę, berniukai į kairę“, o iš ten iš karto į degalinę.

Stambių miestų gyventojams, leidžiantiems savaitgalius vasarnamyje, blogiausia išvažiuoti iš miesto penktadienio vakare ir įvažiuoti į jį sekmadienio vakare. Tokio nervinio stumdymosi metu net ir tobuliausia technika sunaudoja kibirus benzino. Ką daryti? Bendro recepto nėra! Vieni atsiprašo iš darbo anksčiau, kiti atideda kelionę nakčiai, dar kiti grįžta iš vasarnamio pirmadienio rytą. Žodžiu, jei aplinkybės leidžia, pasistenkite nepatekti į piko valandas. Miesto gatvių maišaties neįmanoma prognozuoti. Čia optimalus maršrutas pasirenkamas eksperimentų būdu. Ir ilgas kelias gali pasirodyti greitesnis ir taupesnis už trumpą. Bet kokiu atveju kelią į darbą ir atgal reikia išanalizuoti iki smulkiausių detalių. Įsivaizduoti, kaip jis apkrautas priklausomai nuo savaitės dienos, žinoti šviesoforų darbo grafiką ir t.t. O geriausia turėti kelias savo gerai pažįstamas judėjimo miestu nuo vieno galo iki kito schemas. Ir naudotis jomis bet kokių nenumatytų kelionių metu visiškai arba iš dalies. Klausykite radijo, žiūrėkite televizorių, skaitykite laikraščius. Šventės, demonstracijos, delegatų sutikimai, vyriausybės kelionės, parduotuvių atidarymas, didmeninių turgų darbo režimas. Pagal šiuos pranešimus patyręs vairuotojas supras, kokie keliai ir kokiu metu bus uždaryti, kur galimi kamščiai ir kiti nemalonumai.

Taupymo taisyklės

Stovintis automobilis nevartoja benzino. Visiškas taupumas – nepaisykime degalų garavimo. Bet kadangi mašina nupirkta tam, kad važinėtų, rajūną žvėrį teks šerti. O jo apetitas tiesiogiai priklauso nuo jūsų važinėjimo stiliaus. Atmeskime nuobodžius paskaičiavimus ir pasiūlykim tris nesudėtingas taisykles. Pirmoji taisyklė: neapipilkite variklio benzinu. Paprasčiau tariant, atidžiai naudokitės akseleratoriumi. Jeigu greičiui palaikyti pakanka prispausti greičio pedalą per ketvirtį, nereikia jo spausti trečdaliu. Prisimindami tai, pabandykite padirbėti dešine koja mažesne amplitude, negu paprastai, ir jūs suprasite, kad iki šiol spausdavote pernelyg aktyviai. Antroji taisyklė: kuo mažiau apsisukimų daro stūmokliai per atstumo, kurį nuvažiuoja automobilis, vienetą, tuo mažiau benzino patenka į degimo kameras. Kalbame apie greitesnio perėjimo į aukštesnes pavaras naudą. Idealus variantas – penktoji pavara ir būtinas pirmosios sąlygos vykdymas. Pasekmė – apie didelius apsisukimus ir greitį, taip pat greitą įsivažiavimą, teks pamiršti. Trečioji taisyklė: judantis automobilis sukaupė kinetinę energiją, o ją naudingiau palaikyti, negu kaupti iš naujo. Taip, teisingai, rečiau stabdykite, tada nereikės naudoti degalų vėl pradedant važiuoti. Atrodo, kad tai įkyrus važiavimas be sustojimų įjungus penktą pavarą, 70-75 km/h greičiu. Gyvenime teoriškai teisingas režimas neįvykdomas. Be to, ir pavojingas. Įsivaizduokite, kad važiuojate nesulėtindami greičio ties posūkiais, per geležinkelio bėgius, kelio siauras dalis. Pralenkinėjate, nedidindami greičio, be to, pavojingas manevras trunka labai ilgai. Siaubas! Yra ir kitų būdų pasiekti rekordinius rodiklius.

Pavyzdžiui, judėjimas „pjūklu“. Tai yra, nuolatinis įsibėgėjimas, leidimasis nuo kalno su išjungtu varikliu ir t.t. Lenktynėms tinka, bet kasdieniam naudojimui vargu. Irgi pavojinga, be to, padidėjęs kai kurių automobilio mazgų susidėvėjimas trukdo taupyti. Nekalbant apie didelį krūvį vairuotojui. Kas gi lieka? Protingas kompromisas. Stenkitės neišvažiuoti iš eilės, kad netrukdytumėt sau ir aplinkiniams. Tačiau kelio situaciją apskaičiuokite keliais žingsniais į priekį. Tai leis mažiau kartų pradėti važiavimą, stabdyti, ir važiuosite daugiau ar mažiau tolygiai. Pralenkinėkite neužtrukdami – gyvybė brangesnė. Bet atsisakykite lenktynininko ambicijų – staigių greičio pakėlimų ir didelių greičių nebuvimas teigiamai atsilieps bako turiniui. Vietovės nelygumuose naudokite saviriedą (bet variklio neišjunkite). Laisvai riedėdamas nuo kalno, automobilis įsivažiuos. Paskui prieš pakilimą įjunkite aukščiausią pavarą, ir, tolygiai spausdami greičio pedalą, pirmyn – į viršūnę. Štai ir viskas. O kurgi žadėti pasiaukojimai? Prašom! Tikslus, kruopštus pedalo valdymas nuvargina koją. Dažni maršruto apmąstymai ir kelio situacijos prognozavimas apkrauna galvą. Didelių greičių ir staigių startų atsisakymas smaugia savimylą. Ar verta taip apsunkinti save – spręskite patys.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.