Peliukas Mikis „Fiat Topolino“

1925 m. jaunas „Fiat“ inžinierius Dante Giacosa gavo užsakymą suprojektuoti šasi, transmisiją ir variklį naujam mažo litražo automobiliui, kuris kainuotų apie 5000 lirų.

Buvo numatyta, kad automobilis bus dvivietis, o galinėje dalyje turės pakankamai vietos vežti dviems vaikams arba 50 kg svorio bagažui. Norėdamas suteikti kuo daugiau erdvės keleiviams, Giacosa variklį nukėlė kiek įmanoma toliau į priekį, o kad automobilis netaptų panašus į kaladę, aukštą radiatorių patalpino už variklio. Tokia tuomet netradicinė konstrukcija veikė puikiai ir įgalino automobiliui suteikti aptakią priekinę dalį.

Automobilis pasirodęs 1936 m. kainavo ne 5000, o beveik 9000 lirų. Tuo metu tai buvo mažiausias masinis automobilis pasaulyje, jo ilgis siekė vos 3,2 m, o keturių cilindrų 569 cm³ 13AG variklis leido pasiekti 85 km/h greitį. Tačiau dėka savo gabaritų ir mažo variklio buvo labai ekonomiškas, naudojo apie 6 l/100 km ir nors kainavo daugiau nei planuota, tapo pakankamai populiarus.

„Fiat 500“ (itališkai „Cinquecento“) – taip buvo pavadintas šis „Fiat“ kūrinys, tačiau publika greitai pakrikštijo automobilį savaip. „Topolino“ itališkai reiškia „peliuką“, taip šioje šalyje yra vadinamas ir Peliukas Mikis, ir šį mielą pavadinimą „Fiat 500“ gavo iš karto. Nors ir neturintis akivaizdžių sąsajų, automobilio priekinės dalies dizainas iš tiesų kažkuo primena žymųjį Volto Disnėjaus personažą, o pavadinimas ilgainiui taip susigyveno su automobiliu, kad dabar būtent tik šiuo vardu ir žinomas pirmasis „Fiat 500“.

Iš viso iki 1955 m. su dvejais rimtesniais pakeitimais buvo pagaminta daugiau nei pusė milijono „peliukų“.

Seicento ir Cinquecento

„Peliuką Mikį“ 1955 m. pakeitė to pačio Dante Giacosa suprojektuotas „Fiat 600“ (itališkai „seicento“) ir palyginus su „Topolino“ tai buvo didelis žingsnis į priekį. Automobilis turėjo gale sumontuotą variklį, taigi erdvės salone buvo kur kas daugiau, galinėse sėdynėse galėjo sėdėti ne tik vaikai, o ir važiavimo savybėmis jis gerokai pranoko savo protėvį. Po 590.000 lirų parduodamas „Fiat 600” kainavo mažiau, nei „Topolino“ 1936-aisiais, o dėka kreditavimo programos tapo dar labiau prieinamas paprastam žmogui.

Dar projektuodamas „Fiat 600“ Dante Giacosa dirbo ir prie kito automobilio – dar mažesnio, ekonomiškesnio, paprastesnio ir pigesnio. Jis suprato, kad italai tiesiog trokšta automobilių, ir kad jie sutiktų turėti mažiau erdvės, bet kad tik ji būtų ant keturių ratų - iki tol vienintelė motorizuota alternatyva buvo motoroleris. „Fiat“ ir planavo, kad mikroautomobilis bus pagrindinis konkurentas motoroleriams.

Jau seniau buvo nuspręsta, kad mažasis pigiausias Fiat“ automobilis vadinsis „500“, taip primindamas savo protėvį „Topolino“, bei sudarydamas puikų duetą su didesniuoju broliu „600“, kuris buvo skirtas kiek turtingesniam pirkėjui.

„Naujasis 500“

1957 m. visuomenei buvo pristatytas „Nuova 500“ („naujasis 500“). Automobilo ilgis siekė apie 3 metrus, o plotis ir aukštis tik šiek tiek viršijo 1,3 metro ribą. Tuščias jis nesvėrė nei pusės tonos, galėjo vežti 2 keleivius, bei 70 kg bagažo ant galinio suolo. Dviejų cilindrų 479 cm³ variklis išvystydavo vos 13AG.

„Nuova 500 Sport“ buvo pristatyta praėjus vos metams po standartinio „500-ojo“ premjeros. „500 Sport“ turėjo 21,5 AG variklį, kurio dėka galėjo pasiekti 105 km/h greitį ir, palyginus su standartine versija, vairuotojams suteikdavo nemažai adrenalino, o be to atliko ir reklaminį darbą – kėlė pačio „500-ojo“ įvaizdį.

Vėliau pasirodė ir „šeimyninis“ „Fiat 500 Giardiniera”, kuris buvo ilgesnis, turėjo pilnavertes keturias vietas, bei nemažą bagažinę, kurią sudėjus sėdynes buvo galima dar padidinti. Automobilis išsiskyrė ir unikaliu techniniu sprendimu, variklis buvo „paguldytas ant šono“, taip suteikiant automobiliui lygų ir žemą krovinių skyriaus dugną. „Giardiniera“ buvo labai tinkama alternatyva tiems, kam standartinis „500“ buvo per mažas. Per 17 gamybos metų buvo pagaminta beveik pusė milijono šių universalių automobilių ir būtent „Giardiniera‘i“ vėliau teko garbė užbaigti visų „500-ųjų“ dinastiją - jis buvo gaminamas dar du metus pasibaigus standartinio automobilio gamybai.

Vėliau sekė įvairios modelio modernizacijos, iš kurių reikšmingiausia įvyko 1965 m., šiais metais pristatytas atnaujintas „500 F“ turėjo nemažai skirtumų, lyginant su 1957 m. „Nuova“. Pasikeitė dizainas, automobilis gavo „normalias“, ne prieš važiavimo kryptį atsidarančias duris, be to, buvo aprūpintas ir galingesniu 499 cm³ 18AG varikliu. Trimis metais vėliau pasirodė ir prabangesnė versija „500 L“ – „Lusso“, tačiau laikai keitėsi ir „Fiat 500“ dominavimo era artėjo į pabaigą. Mielų putlių formų dizainas jau buvo nebemadingas, taigi „Fiat“ 1972 m. pristatė „500-ojo“ įpėdinį „Fiat 126“. „Fiat 500“ lygiagrečiai su „Fiat 126“ dar buvo gaminamas iki 1975 m, ir įskaitant prabangesnes „Autobianchi”, bei sportines „Abarth“ versijas, iš viso buvo pagaminta daugiau nei 4 milijonai šių nuostabių automobilių. „500-ąjį“ pakeitęs „126-asis“, nepaisant visų „Fiat“ pastangų taip niekad nepasiekė savo pirmtako populiarumo, tiesa išskyrus vieną šalį. Gamintas Lenkijoje „Polski Fiat 126p“ vardu jis tapo visų laikų populiariausiu Lenkijos automobiliu – tikru Lenkijos automobilizmo simboliu. Meiliai lenkų vadintą „maluch‘u“ („mažyliu“) šį automobilį dar ir dabar ne taip jau retai galima sutikti mūsų kaimynės keliuose.

Svarbiausiųjų įvykių liudytojas

Iki „Cinquecento“ pasirodymo italai savo norą keliauti bandė kompensuoti motoroleriais ir skaičiai buvo išties įspūdingi – 1955 m. Italijoje buvo įregistruota rekordiškai daug, net 400.000 motorolerių. 1957 m., kai pasirodė „Nuova 500“ motorolerių jau buvo užregistruota tik 330.000, o 1965 m., kai „Fiat“ metinė gamyba jau viršijo milijoną, vos 200.000. Italijos automobilizacijos lygis taip pat augo stulbinamai, 1950 m. 1000 gyventojų teko vos 6 automobiliai, po dešimtmečio jau 32, o dar po dviejų dešimtmečių turėdami 330 automobilių 1000 gyventojų italai susilygino su labiausiai automobilizuotomis Europos šalimis.

Visus gamybos metus (1957-1975) „Fiat 500“ buvo svarbiausiųjų pasaulio įvykių liudytojas: per tuos 18 metų prasidėjo ir baigėsi TSRS ir JAV karas dėl kosmoso, kino ekranuose Charlie Chaplin‘ą pakeitė „Krikštatėvis“, o kasetė privertė pamiršti patefono plokšteles. Buvo sukurta spalvota televizija, kopijavimo aparatas, paskutines dienas gyvenantis VHS videostandartas, minkšti kontaktiniai lęšiai ar net toks daiktas kaip flomasteris.

Vienu, iš šių, neįtikėtino progreso metų, simbolių visam laikui liks ir „Fiat 500“, kurio istorinę reikšmę pripažino net ir autoritetingas britų automobilių žurnalistas Quentin Willson parašęs, kad „kai kuriais atvejais „Fiat‘as“ buvo netgi tikresnis mini, nei britų „Mini“, nes mažylis „Fiat“ ne tik pasirodė dviem metais anksčiau už britiškąjį kolegą, bet buvo ir trimis coliais trumpesnis“.

Po penkiasdešimties metų

Pernai, praėjus lygiai penkiasdešimt metų nuo pirmojo „500-ojo“ pasirodymo „Fiat“ oficialiai pristatė naująjį serijinį „Fiat Nuova 500”. Jo pristatymui „Fiat Auto S.p.a“ skyrė 12 mln. eurų, o italai šį sugrįžimą sutiko kaip nacionalinę šventę.

Vos pasirodęs rinkoje, 3.55 m ilgio atnaujintasis „Fiat 500“ pradėjo skinti tarptautinius pripažinimo laurus – modelis buvo įvertintas penkiomis „Euro NCAP” saugumo žvaigždutėmis, nugalėjo „EuroCarBody 2007“ geriausio kėbulo apdovanojimuose, tapo „Gražiausiu metų automobiliu 2008“ ir galiausiai buvo tituluotas „Metų automobiliu 2008”.

Apdovanojimų laviną lydi ir komercinė sėkmė - vos per keletą 2007-uju metų mėnesių nuo tada, kai liepos mėn. buvo pristatytas tarptautinei auditorijai, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje (pirmosios salys, kuriose pasidejo prekyba) parduota 60.000 siu "mažylių" ir surinkta 136.000 užsakymų. Per penkis paskutinius praėjusių metų mėnesius Vakarų Europoje buvo priimta 120 tūkst. šio automobilio užsakymų, o vien per lapkritį parduota per 10 tūkst. automobilių. Atgimęs italų mažylis spėjo atsiriekti daugiau nei 13 proc. savo segmento rinkos. Išplėtę gamybą italai planuoja „Fiat 500“ importuoti net į JAV.

Pasivažinėjęs Berlyno metro, mažylis užskriejo į Londono padangę ir buvo patalpintas į specialią „Londono akies“ apžvalgos rato kapsulę, kuri sukosi virš miesto net dvi savaites.

Mažylis vilioja ir sportinio vairavimo gerbėjus

Greičio mėgėjams “Fiat 500“ gamintojai pateiks ir sportinę automobilio versiją, kuri vadinasi „Fiat 500 Abarth SS“. Standartinis „Abarth 500“ variklis išvystys 135 AG, o SS versija - 155AG su 6 bėgių greičių dėže. Iki 100km/h automobilis įsibėgės vos per 7.5 sekundes. Sportinį mažylį planuojama pristatyti Ženevos automobilių parodoje šį kovą.

Parengta pagal žurnalo „Istorijos“ medžiagą