Praėjusiais metais buvo proga išbandyti „Hyundai" modelių linijos atstovą „i20". Šiemet, tęsdamas pažintį su „i" serijos automobiliais, sėdau prie „i30" vairo. Šis modelis išsiskiria tuo, kad korėjiečiai „C" segmentui chečbekų dar nebuvo gaminę. Taigi - „i30" tapo jų „pirmu blynu". Iškart galima pasakyti, kad „blynas" neprisvilo.

Kadangi "Hyundai i30" buvo savotiškas korėjiečių debiutas, dizaineriai pasistengė ir modelis išėjo savitas. Tarkim, kad ir paslėptas išmetimo vamzdis arba iki viršutinių statramsčių kylantys priekiniai sparnai. Tai - miesto automobilis, bet dėl šio dizainerių sprendimo variklio dangtis atrodo platesnis ir sportiškesnis, bet ne agresyvus.

Kita vertus, kam nors gali užkliūti neproporcingai dideli užpakaliniai žibintai, tad, ar išvaizda patinka, tegul kiekvienas sprendžia pats. Šiuo atveju svarbesnis klausimas dėl automobilio funkcionalumo.

Automobilio durelės atsidaro gana plačiai, tad įsikelti kėdutę ar įsodinti vaiką sunku nebus. Pats salonas ganėtinai kuklus, bet tvarkingas. Ypatingų komforto elementų ieškoti nereiktų, apdailai panaudotas plastikas nėra iš brangiųjų, tačiau salonas ganėtinai aukštas ir erdvus - tilpo 4 suaugę vyrai ir dar liko vietos. Vairuotojo vieta ganėtinai patogi, matomumas geras visomis kryptimis, tačiau vairo rato norėtųsi kitokio. Bent jau bandytame modelyje jis buvo kietas ir nelabai malonus liesti. Visgi galėtų būti papildomas porankis ir dešinei rankai. Vietos jam tikrai užtektų.

Džiugina tai, kad automobilis ne tik erdvus, bet ir saugus. „Euro NCAP" avariniuose bandymuose „Hyundai i30" gavo 5 žvaigždutes. Jau bazinės sąrangos modelis turi 6 saugos pagalves, ABS+EBD sistemas. Šiandien tokia apsauga gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas modelis.

Deja, taip ir nesupratau „Hyundai" inžinierių pasirinkto mygtukų išdėstymo.

Veidrodėlių, priekinių langų ir durų užrakinimo mygtukai sumontuoti patogiai durelių porankyje, muzikos reguliavimas iškeltas ant vairo, tačiau informacinio kompiuterio valdymo mygtukas paliktas spidometro apačioje dešinėje.

Pasiekti jį galima, tačiau tai nėra labai patogu ir saugu, o stoviniuoti kaskart panorus peržvelgti informaciją apie nuvažiuotus kilometrus ar kuro likutį taip pat nesinori.

Prietaisų skydelis neperkrautas informacija, įjungus maloniai nuteikė lengva, neįkyri melsva spalva. Tokia pat spalva švietė ir ekranėlis radijo, deja, vis dar „nekalbančio" lietuviškai.

Salone mažoka uždaromų daiktadėžių. Pagrindinė prie priekinio vairuotojo, dar viena siaura - centriniame panelyje ir viskas. Visos kitos daiktų pasidėjimo vietos atviros ir nelabai didelės.

Buvo dar vienas dalykas, kurio nesupratau - artimosios šviesos. Įjungus variklį prietaisų skydelyje užsidega lemputė, informuojanti, kad artimosios šviesos įjungtos, tačiau... neįsijungia prietaisų skydelio apšvietimas.

Dieną tai netrukdo, tačiau vakare šviesos reikia ir čia, tad tenka pačiam įsijungti artimąsias šviesas. Tai, žinoma, nėra sunku, bet problema ta, kad tokiu atveju sustojus ir išjungus variklį artimosios šviesos dega toliau. Lipant iš automobilio apie paliktas šviesas neįspėja ir garsinis signalas. Jei palieki automobilį 10 minučių, dar nieko, o jei šviesos degs per naktį?

Keistokas sprendimas, ypač turint omenyje, kad automobilis ganėtinai modernus. Jis turi radiją su dideliu skystųjų kristalų ekranėliu, kondicionierių, o spidometro viduryje esantis kompiuterio ekranėlis perspėja kada reikia perjungti pavarą. Norėtųsi tikėtis, kad tada, kai modelis bus atnaujinamas, šviesų įsijungimo ir prietaisų skydelio apšvietimo klausimas bus išspręstas.

Bagažinė nėra maža. Kaip ir priklauso chečbekams, ją galima padidinti sulanksčius užpakalines sėdynes, tačiau nuvylė sėdynių atsilenkimo kampas. Tikėjausi, kad jos su bagažinės grindimis sudarys vieną plokštumą. Deja, sėdynės nusilenkė tik maždaug 60 laipsnių kampu. Ne pats geriausias variantas, norint pervežti automobiliu didesnius daiktus ar jame miegoti. Jei vyksite su „Hyundai i30" į gamtą, nepatingėkite įsimesti palapinę. Bagažinėje ji tilps, o miegoti palapinėje bus patogiau.

Bandytas modelis buvo „i30 Classic+ESP 1.6 CRDi 6MT 2WD 66kW/90AG". Varikliui per beveik 600 km kelionę jokių priekaištų neturėjau. Jis veikė tyliai, buvo ekonomiškas (maždaug 5l/100 km kelio) ir dinamiškumo netrūko. Tiesa, per anksti įjungus aukštesnę pavarą variklis nesistengė prisitaikyti, bet pasigirsdavo piktas burzgimas, kuriam pritardavo kompiuterio ekranėlyje atsiradęs nurodymas „junk žemesnę". Trūkumu to vadinti negalima. Juo labiau, kad važiuojant tvarkingai vairuoti buvo labai malonu. Jis puikiai laikosi nurodytos trajektorijos, tvarkingai elgiasi ir išlieka stabilus sukant ar manevruojant ir iškart reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą.

Kalbant apie pakabą, ji labiau pritaikyta geriems keliams. Greitkelyje jos visiškai nesijautė, tačiau pasukus į senokai lygintą kaimo žvyrkelį teko gerokai mažinti greitį ir atsargiai įveikti keliuką „puošiančias" duobes.

Jeigu į kaimo keliukus kasdien nesukate, „Hyundai i30" - neblogas pasirinkimas. Automobilis tarsi iškart pritaikytas mūsų rinkai - paprastas, bet erdvus, ganėtinai patogus ir palyginti nebrangus. Be to, panašu, kad jis tvirtas ir surinktas kokybiškai, tad 4-5 eksploatacijos metus problemų šeimininkui kelti neturėtų. Turint omenyje bendras automobilių pramonės tendencijas ir masinius pastarųjų metų kai kurių gamintojų atšaukimus, tai - visiškai neblogai. Taigi, „Hyundai i30"...

Lentelė iš faktoauto.lt

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.