„Nissan X-Trail“ pirmtaku galima vadinti modelį „Terrano II“, pasirodžiusį 1993 metais. Šį automobilį kartu kūrė „Nissan“ ir „Ford“ specialistai.

2001 m. Europoje buvo pristatytas naujas visureigis „Nissan X-Trail“, bet „Terrano II“ buvo gaminamas ir toliau. 2002 m. jis buvo dar kartą modernizuotas.

„Nissan X-Trail“ galima vertinti kaip modernesnį ir brangesnį visureigį. Europoje automobilis buvo parduodamas su 2 ir 2,5 l (140 arba 165 AG) benzininiais varikliais arba 2,2 l 114 AG dyzeliniu. Japonijai skirti modeliai turėjo tik 2 l benzininį variklį, 150 AG arba, su turbina, 280 AG. 2003 m. pabaigoje „X–Trailas“ buvo atnaujintas, dyzelio galia išaugo iki 136 AG.

2007 m. kovą Ženevos automobilių parodoje debiutavo visiškai naujas „X–Trail“. Automobilis panašus į pirmosios kartos mašinas, bet gerokai didesnis. Antrosios kartos „Nissan X–Trail“ gavo benzininius 2 l 140 AG ir 2,5 l 169 AG variklius ir dyzelinį 2 l 150 arba 173 AG agregatą. „Nissan“ atstovai pažadėjo, kad antros kartos „X–Trail“ bus pradėtas pardavinėti šių metų vasarą. Senajame pasaulyje šis automobilis turėtų pasirodyti anksčiau negu pačioje Japonijoje. Tai bus pirmas kartas „Nissan“ istorijoje, nes paprastai japonų automobilių gamintojai trūkumų ieškodavo parduodami mašinas savo tautiečiams.

Kompaktiški japoniški visureigiai patikimi, stilingi, ganėtinai patogūs ir naudoja nedaug kuro. Be to, juos paprasta parduoti, japoniškų automobilių su visais keturiais varančiais ratais kainos krenta labai lėtai.

„Nissan“ ilgai ruošė automobilį, galintį pakeisti „Terrano II“, ir 2001 m. pasaulį pamatė modelis „X–Trail“.

Antrinėje rinkoje galima sutikti ne tik iš Europos atkeliavusių, bet ir visą laiką Lietuvoje buvusių automobilių. Tokio automobilio bijoti nereikėtų, nes šiaip šios mašinos žinomos kaip patikimos ir nekaprizingos. Be to, „Nissan X-Trail“ ne itin domina vagis, o tai irgi gerai.

Pirmosios kartos „X–Trail“ salonas nėra įspūdingas, ypač iki 2003 m. pagamintose mašinose, kur interjeras net per daug kuklus. Beje, „Nissan“ planuodama modernizaciją, mašinų savininkams išsiuntinėjo anketas, prašydama išvardyti pastebėtus trūkumus. Taip antros kartos mašinos gavo patogesnį, turtingesnį ir gražesnį interjerą.

Interjero surinkimo kokybei ir elektros patikimumui pretenzijų nėra. Nebent kartais sugenda stiklo keltuvų blokas, bet jo pakeitimas nėra brangus. Pats stiklo keltuvų mechanizmas dirba puikiai. Apie su kondicionieriais ar sėdynių šildymu susijusias problemas taip pat neteko girdėti. Bendrų tendencijų nepastebėta, o pavieniai atvejai nėra svarbūs.

Daugelis „Nissan X-Trail“ priešininkų teigia, kad šis modelis išsiskiria ne tik kukliu salonu, bet ir plonu metalu. Jie teisūs iš dalies. Atidžiau panagrinėjus kėbulo detales, gali kilti abejonių dėl jų ilgaamžiškumo. „Nissan“ specialistai teigia, kad automobilio kėbulas pagamintas labai kokybiškai ir apie koroziją neverta nė kalbėti. Be to, prireikus galima pasiieškoti kokybiškų naudotų detalių, kurios tikrai nėra brangios.

Pas mus gal ir nesutiksi, bet norint galima parsigabenti „Nissan X-Trail“ iš Japonijos su 2 l benzininiu varikliu, turbininiu įpūtimu ir 280 AG. Šie automobiliai turi kietą pakabą. Agresyvaus važinėjimo mėgėjai gali užsisakyti „X–Trail GT“ su turbina iš Japonijos. Beje, „Nissan X-Trail GT“ – galingiausias šios klasės automobilis, bet, žiūrint praktiškai, toks „X–Trail“ – labiausiai neapsimokantis pirkinys. Tokios mašinos kainuoja brangiausiai, variklis reikalauja daug išlaidų, didelė tikimybė gauti nudėvėtą variklį ar turbiną, o kur dar vairo perkėlimo iš dešinės į kairę pusę darbai. Vien turbinos remontas gali kainuoti apvalią sumelę, o apie viso varikio remonto kainą geriau ir negalvoti.

Taip pat retai antrinėje rinkoje galima sutikti „X–Trail“ su 2,2 l dyzeliniu varikliu. Pirma variklis buvo 114 AG, vėliau pasirodė 136 AG. Gaila. Šis dyzelinis agregatas neblogas, ypač – 136 AG. Mašinos su tokiais varikliais kelyje elgiasi geriau negu modeliai su 2 l benzininiais varikliais. Dyzelis tik šiek tiek nusileidžia jiems galingumu, bet turi žymiai didesnį sukimo momentą ir kuro sąnaudos gerokai mažesnės – mieste 100 km užtenka 10 l. Tiesa, kuras tokiam varikliui turi būti kokybiškas, tad, jei galvojate piltis kur papuola, verčiau rinkitės mašiną su benzininiu varikliu.

Paprasta 2 l variklis turi 140 AG (Japonijos rinkai skirtuose automobiliuose variklio galia 150 AG). Atrodytų neblogai, bet kol neišmėgini mašinos su 2,5 l 165 AG varikliu. Tokio variklio užtenka ir miestui, ir užmiesčiui, tik labai su juo nepalakstysi. Kalta ne galia, o pakaba ir vairas. „X–Trail“ – vidutiniškai valdomas visureigis.

Su benzininiais varikliais problemų nėra daug, o jei bus naudojamas tik kokybiškas kuras, jų neturėtų kilti. Tikrai silpna iki 2004 m. pavasario pagamintų „X–Trail“ vieta pasirodė besąs katalizatorius. Pagrindinis gedimo požymis – kiek sumažėjusi galia, bet jokia signalinė lemputė neužsidega. Jei jis tik sugestų, dar nebūtų taip blogai. Dėl dujų išmetimo sistemos ypatumų smulkios subyrėjusio katalizatoriaus dalelytės gali patekti į cilindrus. „Nissan“ pagal garantiją net tekdavo keisti sugedusius variklius. Prieš pirkdami mašiną užsukite į servisą, tegul meistrai įvertina katalizatoriaus būklę.

Pirkdami dėvėtą „X–Trail“ patikrinkite radiatorių. Jei jį laikas keisti, pasiieškokite neoriginalaus, nes firminis kainuos apvalią sumą. Ir iš esmės tai viskas. Dėl KPM diržų galima nesukt galvos, nes varikliai turi amžiną grandinę, žvakės tarnauja 20 000–40 000 km, o kas 40 000–60 000 km rekomenduojama praplauti kuro įpurškimo sistemą ir, aišku, nepamiršti keisti tepalus ir filtrus.

Pavarų dėžė gali būti mechaninė ir automatinė. Kokia bus transmisija, spręskite patys. Abi patikimos, ypač, jei buvęs savininkas neišbandė visų pasitaikiusių bekelių. Mechanikos sankaba brangoka, bet tarnauja, pasak kai kurių meistrų, daugiau kaip 200 000 km. Žinoma, jei nesistengiama jos sudeginti.

Taip pat potencialūs pirkėjai turėtų nepamiršti, kad „X–Trail“ nėra pritaikytas visiškai bekelei. Jo kelio prošvaisa tik 200 mm, o ir pažemintos pavaros nėra. Be to, „X–Trail“ duslintuvas kabo palyginti žemai, todėl jį nesunku nuplėšti. Jei šito nepamiršite ir privengsite bekelių, su pakaba nebus jokių problemų. Automobilio važiuoklė ganėtinai minkšta ir patogi. Be to, ji tikrai patikima. Silpnų vietų pakaboje nėra ir rimtesnio remonto gali prireikti tik po 150 000 km. Anksčiau gali tekti keisti tik tokias detales kaip stabilizatoriaus įvorės ir priekinių stebulių guoliai. Tiesa, pastarieji nėra pigūs. Nemažai kainuos ir stabilizatoriaus atramų keitimas.

Pirkdami 3–5 metų amžiaus „X–Trail“ būtinai apžiūrėkite amortizatorius. Jei juos teks keisti ir keisite originaliais, kainuos tikrai daug.

Vairo sistemai pretenzijų nėra. Stabdžiams taip pat. Tiesa, stabdžių diskai retai atlaiko tris trinkelių komplektus. Paprastai juos tenka keisti po 100 000–140 000 km.

„Nissan X-Trail“ užsitarnavo neblogo miesto visureigio, kuriuo galima išvažiuoti į gamtą ar žiemą į sodą, šlovę. Tai patikimas automobilis, beveik neturintis „įgimtų ligų“. Geriausia pirkti modernizuotą 50 000–80 000 nuvažiavusią versiją, nes tokia mašina dar ilgai nekels rūpesčių. Be to, prireikus „X–Trail“ visada galėsite parduoti, nes pinga šios mašinos labai lėtai.

„Nissan X Trail“ techninės charakteristikos