Iš modelio istorijos

Pirmoji „Suzuki Vitara“ karta buvo pristatyta 1986 metais. Tai buvo paprastas ir kuklus 3 durų visureigis, kurio pagrindiniai privalumai buvo maža kaina ir neblogas pravažumas. 1991 m. buvo pradėtas gaminti 5 durų modelis, o 1996 m. pasirodė versija X90 – 3 durų mašina su atviru kėbulu.

Nauja visureigio karta pasirodė1997 m. Europoje antros kartos mašinas įsigyti buvo galima nuo 1998 metų. Automobilis padidėjo, gavo geresnę sąrangą, o modelio pavadinime atsirado priedas „Grand“. Tiesa, „Suzuki Grand Vitara“ vadinosi tik geresnės sąrangos į Europą tiektos mašinos.

Prastesnės sąrangos automobilis taip ir liko „Vitara“. Kitose rinkose jis buvo žinomas kaip „Chevrolet Tracker“ ir „Suzuki Escudo“.

„Grand Vitara“ galėjo turėti benzininius 1,6 l 94 arba 107 AG, 2 l 128 arba 140 AG ir 2,5 l 144 arba 158 AG variklius, bei dyzelinį 2 l 87 arba 109 AG variklį. 2000 m. japonai pristatė „Suzuki Grand Vitara XL-7“ su 2,7 l V6 173, vėliau – 184 AG varikliu.

2001 m. „Grand Vitara“ buvo modernizuota. Pakeistas buvo ne tik bamperis, bet ir salonas, kuris tapo erdvesnis ir modernesnis. Išsiplėtė bazinė sąranga.

Nauja „Grand Vitara“ karta pasirodė 2005 m. Pirmosios dvi kartos turėjo klasikinę rėminę konstrukciją ir priklausomą užpakalinę pakabą. Trečioji karta gavo į kėbulą integruotą rėmą ir visiškai nepriklausomą pakabą. Tai gerokai palengvino vairavimą. Šiandien „Grand Vitara“ turi 1,6 l 106 AG, 2 l 128 AG, 2,7 184 AG benzininius ir 1,9 l 129 AG dyzelinį variklius.

Amerikiečiai nepatikimi

Daugiausia antrinėje rinkoje standartinių 5–durių automobilių, tačiau jei rankatės mašiną bekelėms, verčiau paieškoti tridurio. Jis mažiau sveria ir mažesnės nuosvyros, todėl didesnis pravažumas. Pailgintos modifikacijos žymimos XL-7. Tokios mašinos turi erdvesnį saloną ir trečią kėdžių eilę, bet ten nepatogu sėdėti. Tačiau šio modelio mažesnis pravažumas ir didžiausia kaina iš visų „Grand Vitara“.

Antrinėje rinkoje galima sutikti ir amerikietiškų „Vitara“, kurios ten buvo žinomos ir kaip „Chevrolet Tracker“. Visgi, pigiausi amerikietiški modeliai – rizikingiausias pirkinys.

Problemų gali kelti visos dalys, netgi variklis, pavarų dėžė ar keturių varančių ratų sistema. Kartais iš JAV galima sulaukti tokių mašinų, kad jų net remontuoti nebeapsimoka. Problema tame, kad amerikiečiai gaili pinigų visaverčiai mašinų priežiūrai. Tarkim, dažnas amerikietis pila pigiausią mineralinį tepalą ir keičia jį ne kas 5 000, o kas 15 000 km. Be to, jei mašinoje galima pajungti visus keturis ratus, amerikiečiai taip ir daro. Visą laiką visais keturiais varančiaisiais ratais važinėjusiose mašinose transmisiją belieką tik keisti. Ir dar, 5 durų su 2 l varikliais automobiliai, skirti JAV rinkai, buvo gaminami Kanadoje, o visos modifikacijos daromos Japonijoje.

Vakarų ir Rytų Europoje parduoti automobiliai, paprastai, būna geresnės techninės būklės ir kelia mažiau rūpesčių. Galima rasti ir „Grand Vitara“ su vairu dešinėje pusėje, bet tada jau reikia skaičiuoti kas pigiau – ieškoti tinkamos mašinos ar perkelti vairą.

Standartinė įranga

„Grand Vitara“ vidus atrodo neblogai, sąranga taip pat nėra skurdi – elektros paketas ir kondicionierius tikrai bus. Nusivils tie, kurie ieškos prabangos, nes „Grand Vitara“ – pigus modelis, tačiau žinotina, kad artimiausi konkurentai kainuoja gerokai brangiau. Jei yra galimybė, reiktų pirkti po 2002 m. pagamintą mašiną. Modernizuotas automobilis turi patrauklesnį saloną, o ir sąranga tapo turtingesnė. Vienintelė silpna vieta – kondicionierius. Renkantis mašiną jį būtina patikrinti. Jo pagrindiniai elementai patikimi, bet aliumininiai vamzdeliai per kelis metus gali pradilti. Laimei, jų pakeitimas nėra brangus.

Trumpai apie variklius ir jų problemas

3 durų –„Grand Vitara“ paprastai sutinkama su 1,6 l 94 AG varikliu, kadangi jis buvo montuojamas tik į „trumpas“ versijas. Jo galios ir sukimo momento visureigiui mažoka, tačiau meistrai teigia, kad jis pats patikimiausias. Jį montavo ir į ankstesnės kartos „Grand Vitara“ ir jau tada jis užsirekomendavo kaip patikimas. Atsarginės dalys kainuoja pigiau, o norint jį pribaigti reikia labai pasistengti. Neturėtų gluminti ir tai, kad KPM prievadui naudojamas diržas. Jis sąžiningai tarnauja apie 90 000 km, o jo keitimas nėra brangus.

Dar triduriai modeliai galėjo turėti 2 l benzininius variklius.

Penkiadurės versijos siūlo platesnį variklių pasirinkimą: 2 l 128 arba V6 2,5 l 144 AG arba 158 AG, priklausomai nuo gamybos metų. Dar galima rasti mašinų su dyzeliniais 2 l 87 arba 109 AG varikliais.

Septynvietis „Grand Vitara XL-7“ turi V6 2,7 l 173 arba 184 AG variklį.

Kalbant apie dyzelinius variklius, meistrai teigia, kad jie patikimi, o 87 AG agregatui tinka net abejotinos kokybės dyzelinis kuras. Aišku, tokiu atveju apie dinamiką bus galima pamiršti, tad mašinas su dyzeliniais varikliais apsimoka pirkti tik tada, jei visą laiką ruošiatės važinėti bekele ar šiaip prastais keliais.

Renkantis penkiadurę „Grand Vitara“ meistrai rekomenduoja rinktis mašiną su paprastesniu ir pigesniu 2 l varikliu. Galios jo užtenka ir tokia mašina bus pigesnė už modelį su V6 varikliu. Be to, 2 l variklis 100 km kelio sunaudoja porą litrų mažiau kuro, o jo remontas ir aptarnavimas yra pigesnis. Įdomu tai, kad nors KMP sistema turi ne diržą, o grandinę, ją dažnai tenka remontuoti jau po 120 000 – 150 000 km. Kartais po tokios ridos tenka keisti tempiklį ir net grandinę su priekiniu alkūninio veleno riebokšliu. Tai jau kainuoja. V6 variklyje po 120 000 150 000 km taip pat tenka keisti KMP sistemos detales. Ten yra tris grandinės ir paprastai pirma susidėvi ilgiausioji, bet būna atvejų kai reikia keisti visas tris grandines kartu su hidrauliniais įtempikliais. Tai kainuos brangiau negu 2l variklio sistemos remontas. Dažniau grandines tenka keisti amerikietiškose mašinose, kuriose rečiau pasitaiko kokybiškas tepalas. Mašinose iš Vakarų Europos KMP prievado sistema tarnauja gerokai ilgiau.

Europietiškose mašinose alkūninio veleno riebokšliai skysčius praleidžia retai, o amerikietiškose tai įprastas reiškinys. Riebokšlio keitimas – ilgas ir nepigus procesas, nes reikia nuimti pavarų dėžę.

Iš kitų elementų problemų gali kelti radiatorius, kurį neigiamai veikai mūsų žiemos keliai. Naujas kainuoja brangiai, tačiau visada galima pasiieškoti taip pat puikiai tinkančio neoriginalaus.

Varantys ratai

„Grand Vitara“ ne visada varoma visais keturiais ratais. Priekinę ašį savo nuožiūrą įjungia vairuotojas. Tai nėra labai patogu, tačiau važiuojant prastu keliu elektronika nesikiša į transmisijos darbą ir „Vitara“ gali įveikti tokias vietas, kuriose strigs kiti japoniški miesto visureigiai.

Jei automobilį eksploatuoti teisingai, visų keturių varančių ratų sistema neges, nes mašina labai paprasta. Tereikia laiku keisti tepalus ir važinėjat sausu asfaltu leisti priekiniams ratams „pailsėti“, kitaip palyginti greitai nusidėvės visi transmisijos elementai. Priekinio tilto diferencialo (jie dažniausiai lūžta užjūrio mašinose) keitimas kainuoja brangiai, nors meistrai tikina, kad 3–5 metų senumo automobilyje, net ir atvykusiame iš už Atlanto, visų keturių ratų varančioji sistema turi veikti normaliai. Dar šioje sistemoje gali tekti keisti kardano veleno kryžmę ir priekinių ratų prievado riebokšlius, bet tai nėra brangu.

Važiuoklė pritaikyta bekelei

Važiuoklė problemų nekelia. Ji nėra amžina, bet net ir važinėjant prastesniais keliais ji atlaiko daugiau kaip 100 000 km. Brangiausiu elementu yra priekinės svirtys, kuriose susidėvi rutulinės atramos. Firminės kainuoja brangokai, bet galima paieškoti ir neoriginalių. Keisti tenka visą svirtį.

Paprastai svirtis tenka keisti kas 100 000 – 130 000 km. Maždaug tuo pat metu gali tekti keisti amortizatorius. Užpakalinė pakaba laikoma amžina, o traukės ten keičiamos tik po 200 000 km. Tiesa, pusašių guolius rekomenduotina keisti maždaug po 100 000 km.

Pabaigai

Tarp visų miesto visureigių „Suzuki Grand Vitara“ išsiskiria geriausiu pravažumu. Kita vertus, tai kukliausias japonų visureigis, o tai patinka ne visiems. Tačiau paprastumas užtikrina patikimumą ir „Grand Vitara“ didesnių problemų nekelia. Ypač, jei perkate geros techninės būklės mašiną. Tiesa, vertėtų pirkti Vakarų Europoje ar Lietuvoje eksploatuotą mašiną.

Techninės „Suzuki Grand Vitara 2.0 i 16V“ (5 dr) chakrateristikos

Nuotraukos iš http://constructeurs.photos.caradisiac.com/

Parengta pagal užsienio spaudą

Laikas parduoti turimą visureigį? Galite pasinaudoti nemokama autoreviu.lt skelbimų sistema. Tai tikrai nėra sudėtinga. Tiesiog reikia užsiregistruoti ir galite talpinti skelbimus.