Pradžia

Modelis „Peugeot 406" rinkoje pirmą kartą pasirodė 1995 metais ir iki 2004 m. buvo ne kartą tobulintas. 1996 m. „Peugeot 406" kūrėjai pirkėjams pasiūlė „universalą" (Break) ir „kupė" (Coupe). Šių modelių dizainu rūpinos ateljė „Pininfarina".

1999 m. po bene rimčiausios modernizacijos buvo atnaujinta automobilio techninė dalis. Išvaizda beveik nepasikeitė.

2004 m. „Peugeot 406" užleido vietą „Peugeot 407".

Antrinė rinka siūlo

Dažniausiai antrinėje rinkoje galima rasti „Peugeot 406" su „sedano" kėbulu, nors europiečiai mėgo ir „universalus". Prancūzų gaminami modeliai pasižymėjo gražia išvaizda ir talpia bagažine. Deja, vieno dalyko prancūzai neįvertino. Tai... balos. „Peugeot 406" oro įsiurbimo anga sumontuota žemai, po kairiu priekiniu žibintu, tad važiuojant per didesnes balas į jį patenka vandens. Dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad vanduo išdžiūva, bet jei jis pasiekia variklį, tada vandens smūgis neišvengiamas. Jei taip atsitiks, variklio lauks kapitalinis remontas, tad, norint šito išvengti, reiktų užsukti į servisą ir paprašyti pakelti oro įsiurbimo angą aukščiau (jei šito dar nepadarė ankstesnis savininkas).

Jei automobilis nebuvo patekęs į eismo įvykį, korozija jam neturėtų grėsti: automobilio kėbulas pagamintas iš kokybiškos geležies, cinkuotas iš abiejų pusių ir dar padengtas papildomu antikorozinės medžiagos sluoksniu. Deja, duslintuvas nėra toks patikimas ir jį gali tekti keisti kas 2-3 metus.

Dar viena problema, su kuria gali susidurti automobilio savininkas - elektros įrangos gedimai. Dažniausiai genda priekinių sėdynių šildymo sistema. Įdomus faktas - ji genda medžiaginiuose arba veliūriniuose salonuose, bet jei salonas odinis, šios problemos gali pavykti išvengti.

Taip pat kartais gali pradėti erzinti gendančios elektros jungtys. Šiuo atveju net patys prancūzai rekomenduoja užuot bandžius jas sukabinti iš naujo, tiesiog pasiimti lituoklį ir visam laikui išspręsti problemą.

Automobiliuose, pagamintuose po 1999 m., elektros įrangos problemą išsprendė radikaliai: juose buvo sumontuota daugiapakopė sistema. Ji veikia neblogai, bet kartais gali pradėti „streikuoti" sistemos valdymo blokas. Ryškiausias požymis - nenuspėjamai veikianti klimato kontrolė. Tokiu atveju bloką teks keisti. Tai kainuos.

Dar vienas dalykas, kurį pastebėjo modernizuotų „Peugeot 406" su daugiapakope sistema savininkai, - po stipresnio lietaus arba nuplovus automobilį pradeda silpniau šviesti apie stabdžių trinkelių nusidėvėjimą informuojanti lemputė. Deja, bet šios problemos išspręsti taip ir nepavyko. Kai trinkelės tikrai nusidėvėdavo, ji pradėdavo degti gerokai ryškiau.

Prieš perkant naudotą „Peugeot 406" rekomenduotina patikrinti, kaip veikia kitos prietaisų skydelio lemputės. Jeigu kažkas neveiks, teks apsilankyti specializuotame servise.

Kas laukia viduje?

„Peugeot 406" buvo galima rinktis iš trijų variantų. Pats paprasčiausias buvo žymimas „SL" (vėliau „RS"). Privalumų toks modelis neturi, o ir variklis pats silpniausias - 1,6 l 88 AG. Ši versija sutinkama ganėtinai retai ir pirkti jos nevertėtų. Tikslinga pasiieškoti bent jau „ST" modelio su elektros paketu, klimato kontrole ir pan. Taip pat į šiuos modelius buvo montuojami lietaus davikliai, tačiau jie veikė nenuspėjamai.

Turtingiausia sąranga išsiskyrė „SV" versija. Dažniausiai tokie automobiliai turi odinį saloną, elektros paketą su visais įmanomais priedais ir galingą V6 3 l variklį.

Salono apdaila neturėtų kelti klausimų. Vienintelė silpnesnė salono vieta - laidai po vairuotojo sėdyne. Kadangi žiemos Lietuvoje šaltos, ten pamažu gali kauptis drėgmė ir laidai pradės pūti. Siekiant šito išvengti, reikia periodiškai valyti šią vietą. Taip pat reikia nepamiršti apie kodinio fiksatoriaus, esančio kairėje vairo pusėje, pultą. Jei jis bus labai dažnai atidaromas ir uždaromas, gali nusitrinti laidelis. Jei taip atsitiks, variklį pavyks užvesti tik specializuotame servise.

Variklis

Į „Peugeot 406" buvo montuojama daugybė skirtingų variklių. Iš benzininių silpniausias yra 1,6 l 88 AG, kurio tokiam automobiliui nepakanka, tad 1999 m. jo buvo atsisakyta. Po patobulinimų silpniausias tapo 1,8 l 116 AG variklis.

Antrinėje rinkoje dažniausiai galima rasti automobilius su 1,8 l ar 2 l varikliais. 1,8 l variklis gali būti 90 arba 110 AG. Jeigu automobiliu važinėsite kasdien, 1,8 l variklio visiškai užteks. Lenktynių mėgėjams reikėtų paieškoti galingesnio varianto.

Beje, 1,8 l varikliai su 8 vožtuvais neturi hidraulinių kompensatorių, todėl kas 120 000 reikia reguliuoti tarpelius. Kita vertus, jei būtų hidrauliniai kompensatoriai, juos reikėtų keisti kas 150 000-200 000 km.

Iki 1999 m. 2 l variklis turėjo 132 AG. Po patobulinimo galia išaugo iki 136 AG. Abu varikliai turi vieną rimtą trūkumą - kartais sugenda purkštuvo varikliukas, todėl variklį sunku užvesti esant minusinei temperatūrai, ir jis netolygiai veikia tuščia eiga. Laimė, šio gedimo remontas nėra brangus.

Kurį iš trijų variklių rinktis? Sunkus klausimas, nes jie visi yra patikimai. Tiesa, po 150 000 km ridos variklis gali pradėti „ryti" tepalus. Tada teks keisti tepalo surinkimo gaubtuvėlius. Detalės nėra brangios, tačiau kainuos jų pakeitimas.

Paieškojus galima rasti galingesnį  - 2 l variklį su turbina. Jis turės 147 AG, tačiau reikia atsiminti, kad tarnaus trumpiau, o po 175 000 km gali tekti keisti turbiną. Tad gerai pagalvokite.

Galingiausias iš benzininių yra 2,9 l V6 variklis. Iki 2000 m. jo galia siekė 190 AG, vėliau išaugo iki 207 AG.

Beje, reiktų žinoti apie vieną silpną benzininių variklių su mechanine PD trūkumą. Laikui bėgant alkūninio veleno riebokšliai pradeda leisti tepalus. Pasitaikė atvejų, kai juos tekdavo keisti jau po 15 000 km, tačiau jei prateka nedaug, su tokiu automobiliu galima važinėt ir važinėt. Tik reikia nepamiršti tikrinti tepalo lygį. Pagal instrukciją jį reikia keisti kas 15 000 km, patobulintuose automobiliuose - kas 30 000 km, tačiau meistrai rekomenduoja tai daryt kas 10 000 ir 20 000 km. Tepalus pilti tik tokius, kokius rekomenduoja gamintojas.

Buvo gaminami ir „Peugeot 406" su dyzeliniais varikliais. Dyzeliniai varikliai visada pasižymėjo ištvermingumu ir patikimumu. Dažniausiai pasitaiko modeliai su 1,9 l 90 AG ir 2,1 l 110 AG „XUD" su turbina varikliais. Vėliau pastaruosius pakeitė „DW" arba „HDi". Šie varikliai buvo 2 l 90 AG (arba 110 AG) ir 2,2 l 133 AG.

Pasak meistrų, jeigu varikliu rūpinsitės, jis tarnaus iki 500 000 km. Tiesiog reikia variklio neperkrauti ir nuolat sekti tepalo lygį.

Silpna vieta

Pavarų dėžės, tiek APD, tiek ir MPD, yra ganėtinai patikimos. Tiesa, MPD kartais gali iš lizdo iššokti traukė ir tada pavarų perjungimo svirtis laisvai tabaluos. Siekiant šito išvengti, reikia stebėti, kaip persijungia pavaros ir pajutus laisvumą pakeisti plastikines įvores. Taip pat kartais pradeda leisti skysčius užpakalinis MPD prievado riebokšlis. Tai atsitinka, kai automobiliu ilgai nevažinėjama. Ši problema sutvarkoma nebrangiai.

APD būna dviejų tipų - pagamintos vokiečių „ZF" arba pagamintos „PSA" ir „Renault". Abi jos patikimos.

„Peugeot 406" pakaba patogi ir lengvai valdoma. Deja, būtent pakaba yra silpniausia automobilio vieta. „Peugeot 406" pirmą kartą buvo panaudota vadinamoji vairuojamoji užpakalinė pakaba. Būtent dėl jos automobilis puikiai įveikia posūkius. Tačiau už tai tenka mokėti. Reguliariai reikia keisti vairuojamąją užpakalinę traukę. Gali būti, kad ją teks keisti jau kas 40 000 km. Panašiai tarnauja ir priekiniai ir užpakaliniai stabilizatorių statramsčiai. Šie darbai nėra patys brangiausi, bet juos reiks atlikti kas metus ar pusantrų.

Jeigu amortizatoriai gamintojo, jie tikrai tarnaus 100 000 km. Tiesa, keitimas gerokai palengvins kišenę. Laimė, tai reiks daryti labai retai. Deja, per pora metų gali susidėvėti priekinių atramų atraminiai guoliai.

Labai patikimos ir rutulinės atramos - jos gali tarnauti iki 200 000 km. Keisti jas nėra sunku, nes atramos išsiima atskirai.

Jeigu perkamas automobilis su solidžia rida, gali kilti problemų su vairo sistema. Ją būtina kruopščiai patikrinti, kitaip remontas kainuos tikrai daug. Tiesa, rimti gedimai pasitaiko retai. Dažniau po 70 000 km ridos vairo sistemoje gali atsirasti laisvumas. Jį būtina kuo skubiau pašalinti. Kas 60 000-70 000 km reikia keisti vairo traukių antgalius.

Priekiniai diskai ir trinkelės laiko apie 20 000 km, nors jei bus važinėjama atsargiai, jie gali tarnauti dvigubai ilgiau. Automobiliuose su silpnesniais varikliais gale sumontuoti būgnai, tarnaujantys iki 50 000 km.

Galbūt „Peugeot 406" nėra toks populiarius, kaip vokiški automobiliai, tačiau jis tikrai nenusileidžia pastariesiems nei patogumu, nei valdymu. Vienintelė silpna šio „prancūzo" vieta - pakaba, tad jeigu ji bus prižiūrima, daugiau rūpesčių automobilis kelti neturėtų.

„Peugeot 406 (8) 2.0 HPi" techninės charakteristikos

KĖBULAS
Kėbulo tipas	Sedanas
Durų skaičius	4
Vietų skaičius	5
Ilgis	4600 mm
Plotis	1765 mm
Aukštis	1400 mm
Minimali bagažinės talpa	430 l
VARIKLIS
Variklio tūris	1997 cm3
Kuro paskirstymo mechanizmas	dohc
Maitinimo sistema	Tiesioginis įpurškimas
Galia	140/6000 AG
Sukimo momentas	192/4000 Nm
Kuras	А-95
TRANSMISIJA
Varantys ratai	Priekiniai
Pavarų skaičius, MPD	5
PAKABA
Priekinė pakaba	Skersinė svirtis
Užpakalinė pakaba	Keli svertai ir traukės
VAIRAS
Vairo stiprintuvas	Hidraulinis
Vairo sistemos tipas	Krumpliastiebinė pavara
Apsisukimo spindulys	9,9 m
STABDŽIŲ SISTEMA
Priekiniai stabdžiai	Diskiniai vėdinami
Užpakaliniai stabdžiai	Diskiniai
ABS	yra
EKSPLOATACINIAI RODIKLIAI
Kuro bako talpa	70, l
100 km/val. pasiekia, per	10,6 s.
Maksimalus greitis	210 km/val.
Kuro sąnaudos užmiestyje	6 l/100 km
Kuro sąnaudos mieste	10,3 l/100 km
Mišrus ciklas	7,5 l
Prošvaisa	130 mm
Automobilio masė	1340 kg
Leidžiama automobilio masė	1880 kg
Padangos	195/65 R15

Nuotrauka iš http://en.wikipedia.org/

Parengta pagal užsienio spaudą

 

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.