GPL (itališkai Gas di Petrolio Liquefatto, arba angliškai LPG) - tai Suskystintos Naftos Dujos. Esant atmosferos slėgiui ir normaliai aplinkos temperatūrai, GPL būna dujų pavidale. Suslėgus uždarame inde, dujos pereina į skystą pavidalą. Dėl tokio poveikio dujų tūris sumažėja maždaug 250 kartų. Taip atitinkamai paveikus didelį dujų kiekį galima patalpinti jas į mažą talpyklą, tačiau talpyklos (paprastai tai - dujų balionai) turi būti pritaikyti dujų laikymui suspaustu pavidalu.

Automobiliams skirtos dujos yra sudarytos iš propano ir butano mišinio. Propanas daug lengvesnis, tačiau turi mažiau energijos nei butanas. Paveikus spaudimu, propanas kondensuojasi -42° C temperatūroje, o butanas pereina į skystą pavidalą prie -7°C. Dėl butano gali atsirasti problemų žiemos metu: jei būtų naudojamas tik propanas, automobilio kuro sąnaudos būtų didelės.

Komerciniams tikslams naudojamos suskystintos dujos - tai propano ir butano mišinys. Vasaros metu mišinyje būna 40 proc. propano ir 60 proc. butano, žiemą santykis priešingas: 60/40.

Dėl to žiemą skystų dujų sąnaudos būna didesnės negu vasarą. Bet kokiu atveju suskystintose dujose yra nedidelis kiekis propileno. Šis angliavandenilio buvimas yra nepageidaujamas suskystintose propano- butano dujose, bet visiškai atskirti jį nuo kitų dujų praktiškai neįmanoma. Propileno dalis dujose yra nuo 3 iki 5 proc.. Jo buvimas pablogina antidetonacines suskystintų dujų savybes. Būtent dėl tos priežasties reikia stengtis sumažinti propileną iki minimumo.

Suskystintos dujos savo struktūra yra daug geresnis kuras negu benzinas. Mišinys 60/40 turi oktaninį skaičių 104(RON), tuomet kai suskystintų dujų mišinys 40/60 turi 101(RON).

Dėlsavo savybių, suskystintos dujos nesensta, išlieka nepakitusios neribotą laiką. Saugumo tikslais, siekiant padėti nustatyti galimus dujų nuotėkius, į suskystintas dujas visada pridedamas odorantas, dėl to, kad pačios dujos nematomos ir neturi kvapo.

Retais atvejais, suskystintose dujose pasitaiko priemaišų: purvo, smėlio, rūdžių ir metalinių dalelių. Esantys nešvarumai gali pakenkti dujinės įrangos dalims.

Norint, kad montuojant dujų įrangą nepatektų metalo dalelių, rekomenduojama naudotis specialiu vamzdelio peiliu, o ne metalo pjūkleliu.

Cheminės medžiagos, kurios pridedamos į plastmasines detales, kad jos išliktų elastingesnės, gali pakliūti į suskystintas dujas ir pakenkti dujų reduktoriaus membranai, kuri reguliuoja paduodamų į variklį dujų slėgį.

Dažnai šios medžiagos papuola iš užpildymo žarnos dujų degalinėse ar iš netinkamos įrangos gamykloje, gaminančioje suskystintas dujas.

Eksploatuojamas automobilis naudoja suskystintų dujų litrais daugiau nei benzino. Taip yra dėl to, kad vieno litro suskystintų dujų svoris (propanas 60 proc. butanas 40 proc.) = 0,54kg, tuo tarpu vienas benzino litras = 0,73kg. Šis santykis sudaro apie 26 proc..

Praktiškai, didesnės dujų kuro sąnaudos 10-20 proc. paaiškina, kodėl suskystintos dujos yra daug geresnis kuras negu benzinas, nes sudega daug efektyviau. Suskystintų dujų naudojimas pagerina variklių darbines charakteristikas dėl efektyvaus kuro mišinio (oras ir suskystintos dujos) užsidegimo. Tuo būdu į aplinką išmetama mažiau teršalų. Matuojant procentais, CO ir CH daug mažesni dirbant suskystintomis dujomis negu benzinu, nes suskystintose dujose nėra sieros ir švino.

Kokius purkštukus pasirinkti?

Vieni svarbiausių elementų 4-osios kartos dujinėje įrangoje, nuo kurių priklauso visos sistemos veikimas ( dujų padavimas, dinamika, sąnaudos dujų, stabilus darbas laisvomis apsukomis, stabilus persijungimas iš benzino į dujas) yra purkštukai. Jie varikliuose dirba pačiomis sunkiausiomis sąlygom ir režimais. Per savo gyvavimo laiką purkštukai atsidaro ir užsidaro ne vieną milijoną kartų. Valdymo blokas (kompiuterį) arba reduktorius dirba gerokai mažiau.

Valdymo blokų ir jų sudedamųjų dalių gamybos technologija nuo pat pradžių praktiškai nesikeičia, juos gamina kompiuterizuoti robotai. Programinio aprūpinimo principai lieka vienodi, skiriasi tik išorinis apipavidalinimas. Purkštukus galima skirstyti į keletą tipų:

1 variantas - VALTEK. Tai gali būti netik Valtek gaminiai, bet ir kitų gamintojų, sakysim ALEX, REG, RAIL. Visi turi panašią konstrukciją, techninius duomenis, vienodus remonto komplektus, kainą, jų resursas iki pirmo remonto apie 40 tūkst. km.

2 variantas - MAGIC, BRC RAIL. Konstrukcija skiriasi, bet jie neišardomi, dirba gana ilgai (apie 200 tūkst. km).

3 variantas - KEICHIN ir panašios konstrukcijos (HANA H2000). Tai purkštukai, kurių konstrukcija, gaminimo technologija ir techniniai parametrai labai panašūs į benzininių purkštukų. Jų resursas 300 tūkst. km.

Ko reikia: dujų įrangos reguliavimo ar diagnostikos?

4 kartos dujinė įranga - tai galingai kompiuterizuota dujų įranga, kuri pati gali reguliuoti kuro mišinį iki 20-25 proc.. Aišku, kad sumontavus į automobilį naują įrangą, būtina atlikti jos kalibravimą, derinimą ir t.t. Visą tą procedūrą galima pavadinti reguliavimu.

Visai kitokia situacija būna, kai klientas atvažiuoja su nedirbančiu automobiliu, kuriame sumontuota dujinė įranga, ir prašo sureguliuoti sistemą, nes jam taip pasakė kažkoks patyręs meistras, kuris negali to padaryti pats dėl to, kad jis neturi programos ar laiduko su kuriuo jungiamasi prie PC.

Iš karto galima pasakyti: ne laiduko jis neturi, o žinių apie savo automobilį. Jeigu automobilis su 4 kartos dujų įranga sėkmingai važiavo ne vieną mėnesį, o paskui atsirado gedimai, reguliavimas nepadės. Reikalingas remontas. Prieš tą remontą siūloma padaryti diagnostiką, kad išsiaiškinti, kokia būtent dujinės įrangos detalė o gal ir ne dujinės įrangos, o uždegimo sistemos yra sugedusi, o gal reikia remontuoti benzino sistemą arba net keisti jos detalę. Galbūt žmonės nemato skirtumo tarp reguliavimo ir remonto ? Yra klientų, kurie už diagnostiką atsisako mokėti. Atsieit automobilis po diagnostikos kaip buvo nevažiuojantis taip ir liko o tai, kad autošaltkalvis tikrino automobilį valandą laiko ir rado defektą tai čia ne darbas?

UAB AutoDujos informacija