Susiruošėte su bičiuliais ir bendradarbiais į kelionę ir nežinote, kas geriau – važiuoti savo mašiną ar samdytis autobusiuką? Jei samdytumėtės autobusą, koks jis turėtų būti? Kiek kainuos? Į visus šiuos ir panašius klausimus mums maloniai sutiko atsakyti „Visvetos“ transporto vadybininkas Viktoras Muravskis (Viktor Muravskij).

Autobusų nuomos kainos ir eksploatacinės išlaidos

Pirmas dalykas, apie kurį papasakojo V. Muravskis, tai nuomos kainos. Mikroautobuso paros nuoma, priklausomai nuo jo sąrangos, planuojamos kelionės trukmės, važiuojančių vairuotojų skaičiaus ir pan., gali svyruoti nuo 400 iki 600 litų už parą. Didelio autobuso kainos, atitinkamai, svyruoja nuo 800 iki 1 000 litų. Vasarą, sezono įkarštyje ar tuomet, kai autobuso reikia skubiai, kaina gali šoktelti iki 1 200 litų už parą. Nuolaidų gali tikėtis nuolatiniai klientai. Samdytis tokiai kelionei patentininką pigiau, negu imti bendrovės autobusą, tačiau sugedus bendrovė beveik visada galės atsiųsti pakaitinį autobusą. Patentininkas, turintis tik vieną transporto priemonę, to negalės pasiūlyti. Rinka rodo, kad reikia ir vienų, ir kitų. Pavieniai asmenys dažniau samdosi patentininkus, įmonės nuomojasi transporto priemones iš įmonių.

Visi autobusai dyzeliniai, tačiau vertėtų žinoti, kad mikroautobusiukas 100 km kelio sudegina apie 13–14, o didelis autobusas – apie 28–30 litrų kuro. Kuro išlaidas dengia užsakovas. Tai padaryti galima dviem būdais: pilti kuro pakeliui pagal realias sąnaudas arba įskaičiuoti jo kainą į kelionės kainą.

Pasak V. Muravskio, užsienyje leidimai ar stovėjimo kainos visiems autobusams yra vienodos. Mikroautobusiuką galima statyti paprastoje aikštelėje, o didelį autobusą dažnai tenka varyti į specialias aikšteles. Šias išlaidas paprastai apmoka užsakovas.

Taip pat nuo autobuso svorio priklauso kelių mokestis: mikroautobusiukui jis bus mažesnis, autobusui – didesnis.

Kelių mokesčiai yra visose šalyse, tačiau skiriasi jų tvarka. Austrijoje reikia pirkti vadinamuosius Go box, Šveicarijoje, nors šią šalį kirstumėt tik tranzitu, tenka pirkti lipduką visiems metams, Lenkijoje kelių mokestis priklauso nuo autobuso variklio E kategorijos – mokestis mažesnis, jei variklis dirba švariau. Bene sudėtingiausia tvarka Vokietijoje, kur tenka registruotis Finansų ministerijoje, o vėliau skaičiuoti ridą, kainą ir pan.

Visus kelių mokesčius vertėtų sumokėti iškart, nelaukiant patogios progos, nes daugelyje šalių visa informacija yra kaupiama centrinėje duomenų bazėje. Laiku nesumokėtas mokestis gali tapti nemalonumų ar net baudos priežastimi.

Išimtį šiuo atveju sudaro kelios Skandinavijos šalys, kur, V. Muravskio teigimu, kelių mokesčio nėra.

Saugumas

Visuose autobusuose yra sumontuoti skaitmeniniai tachografai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos tinklalapyje rašoma, kad:

„Ilgalaikė patirtis, atlikti tyrimai ir stebėjimai parodė, kad ekonominiai sunkumai ir konkurencija kelių transporte sudaro prielaidas vairuotojams nesilaikyti nustatytų reikalavimų, susijusių su vairavimo ir poilsio laiku. Kontrolės metu nustatomi akivaizdūs pažeidimai ir apgaulės faktai kelia didelę grėsmę kelių eismo saugumui, iškraipo konkurenciją bei neskatina kelių transporto sektoriaus vystymosi.

Siekiant spręsti su vairuotojų darbo ir poilsio režimu susijusias problemas, užkirsti kelią dažniausiai pasitaikantiems piktnaudžiavimams naudojant analoginius tachografus ir užtikrinti veiksmingą kontrolę, buvo imtasi priemonių, atitinkančių naujausią mokslinę ir techninę pažangą. Vienas efektyviausių sprendimų šioje srityje buvo nutarimas įdiegti sudėtingesnę kontrolės įrangą – naujos kartos tachografą su į jį įmontuotu atitinkamu informaciją saugančiu elektroniniu įtaisu bei tachografo vairuotojo kortele, užtikrinančiais, kad įrašytus duomenis būtų galima atkurti, kad išspausdinti jie būtų suprantami ir patikimi, taip pat, kad sudėtingesnė įranga pateiktų nenuginčijamų duomenų apie vairuotojo veiklą ir apie transporto priemonės veikimą.

Techniniai reikalavimai skaitmeniniam tachografui nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1360/2002 1B priede.

Skaitmeninį tachografą sudaro laidai, judesio jutiklis ir transporto priemonės blokas. Transporto priemonės bloke yra procesorius, duomenų atmintis ir laikrodis, du kortelės su mikroprocesoriumi sąsajos įtaisai (vairuotojo ir vairuotojo porininko), spausdintuvas, ekranas, vaizdinio perspėjimo įtaisas, kalibravimo ar duomenų perkėlimo jungtis ir įtaisas naudotojo informacijai įvesti. Skaitmeninis tachografas per papildomas jungtis gali būti prijungtas prie kitų įrenginių.

Skaitmeninio tachografo funkcijos:

– saugo transporto priemonės identifikavimo duomenis

– saugo naudotų kortelių identifikavimo duomenis

– fiksuoja kortelės įdėjimo/išėmimo datą/valandą

– fiksuoja vairuotojo veiklos rūšį

– fiksuoja dienos pradžią/pabaigą

– fiksuoja nuvažiuotą atstumą

– saugo patikrinimų duomenis

– saugo kalibravimo duomenis

– fiksuoja važiavimo greitį (24 val. kas 1 s)

– atlieka kitas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1360/2002 1B priede numatytas funkcijas.

Skaitmeninio tachografo atmintyje saugoma 365 dienų informacija.“

Pasak V. Muravskio, vienas vairuotojas gali vairuoti 9 valandas per parą, bet su keliomis pertraukomis. Jei vairuotojai du, jie gali vairuoti iki 18 valandų, tačiau būtina kas 4 valandas keistis. Keičiantis vairuotojams reikia tachografe keisti korteles. Jei kelionė ilgesnė, ilgesnis turi būti ir vairuotojų poilsis. Taisyklės nėra sugalvotos šiaip sau: pavargęs vairuotojas pavojingas ne tik sau, bet ir vežamiems keleiviams. Taip, autobuso vietos apdraustos, kol keleiviai yra autobuse, už juos atsako vairuotojas ar autobusą išnuomojusi įmonė, tačiau yra praradimų, kurių neatpirks jokie pinigai.

Keleivių saugumui autobusai techninę apžiūra turi pereiti kas pusmetį. Važiuojantys į Vakarų Europą tikrinami griežčiau, tikrinimas brangesnis negu šalies viduje kursuojančių autobusų.

Visuose naujuose ar apynaujuose autobusuose yra ABS, naujesniuose yra SRS ir kiti saugumą užtikrinantys priedai.

Kad kelionė būtų maloni ir patogi

Beveik visų, ir mikroautobusiukų, ir autobusų keleivių sėdynės vienodos ir atsilenkia, tačiau kartais pasitaiko didelių autobusų, kuriuose sėdynės būna platesnės. Jose keleivis jaučiasi patogiau. Kondicionieriai, vaizdo ir garso aparatūra yra ir dideliuose, ir mažuose autobusiukuose. Dideliuose gali būti įrengtas tualetas, tačiau V. Muravskis užsiminė, kad jų planuojama atsisakyti. Taip pat dideliuose autobusuose gali būti sumontuota mažytė virtuvėlė. Pagal ES galiojančias taisykles ja galima naudotis tik sustojus. Vokiečiai virtuvėles dažnai įrengia autobuso užpakalyje, kad prie jų būtų galima prieiti tik autobusui sustojus.

Dideliuose autobusuose yra didesni bagažo skyriai, prie mažesnių autobusiukų, keleiviams vežantis daug mantos, gali būti prikabinta priekaba arba „kuprinė“. Be to, mažesni autobusiukai turi vieną didelį privalumą – jais važiuoja mažiau žmonių. Mažiau žmonių geriau sutaria tarpusavyje. Dideli autobusai su didelėmis grupėmis dažnai nespėja pagal numatytą grafiką, o važiuojant mikroautobusiukais tokių problemų paprastai nekyla.

V. Misevičius

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.