Automatinė pavarų dėžė: pliusai ir minusai
Atnaujinta: 2020-03-09
  • automatine-pavaru-deze
  • sekunde

Automatinė pavarų dėžė palengvina vairavimą miesto sąlygomis, tačiau ji yra kaprizinga. Netinkamai eksploatuojama labai greitai sugenda, o jai sutaisyti gali prireikti nemažos sumos. Todėl svarbu reguliariai tikrinti to įrenginio būklę.

Automatinė pavarų dėžė

Lengviau vairuoti

Automobilį su automatiniu pavarų jungimu lengviau valdyti, vairuotojas daugiau dėmesio gali skirti eismo saugumui. Tačiau automatinis pavarų dėžės valdymas sudėtingas, brangus ir ne toks ekonomiškas kaip mechaninis. Tokių įrenginių priežiūra turi savų ypatumų.

Automatinė transmisija yra automobilio greičio dėžė, gebanti automatiškai keisti pavarų santykį. Mašinos, kuriose yra automatinė transmisija, neturi sankabos pedalo, tačiau turi pavarų svirtį, per ją keičiami transmisijos darbo režimai. Keturi pagrindiniai režimai tradiciškai žymimi raidėmis.

Park (P) - statymo režimas, mechaniškai užrakinantis transmisiją ir taip apsaugantis automobilį nuo riedėjimo stovint. Transmisija užrakina tik automobilio varomuosius ratus, todėl priekiniais ratais varomiems rekomenduojama papildomai naudoti rankinį stabdį.

Reverse (R) - atbulinės eigos režimas, įjungiama automobilio atbulinė pavara. Norint tai padaryti, būtina visiškai sustabdyti automobilį, kitaip galima pažeisti transmisiją. Dauguma modernių automobilių neleidžia įjungti šio režimo važiuojant.

Neutral (N) - neutralus režimas, transmisija išjungiama nuo varomųjų ratų, taip leidžiant automobiliui laisvai judėti savo svoriu. Šis ir P režimas dažniausiai būna vieninteliai, leidžiantys paleisti automobilį.

Drive (D) - važiavimo režimas, leidžiantis automobiliui judėti pirmyn. Šis režimas automatiškai keičia pavaras. Pavarų skaičius priklauso nuo transmisijos. Dažniausiai būna 3 arba 4 pavaros, bet yra ir 5, 6, 7 bei 8 pavarų transmisijas turinčių lengvųjų automobilių.

Be šių keturių pagrindinių režimų, dar būna OD (Over Drive) arba tik D automatizuota sistema, 2 arba S, ribojantis transmisijos darbą pirmose dviejose pavarose, 1 arba L, leidžiantis automobiliui naudoti tik pirmą pavarą, ir dar keli rečiau naudojami režimai.

Tikrinkite alyvos lygį

Alyvos lygis gali suteikti informacijos apie pavarų dėžės būklę. Dėl netinkamo alyvos lygio gali kilti įvairių pavarų dėžės gedimų. Pavarų dėžė dažnai pradeda normaliai veikti nustačius tinkamą alyvos lygį.

Kokią alyvą naudoti, reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. Alyvos lygio tikrinimas - tikras ritualas. Selektoriaus svirčiai užimant P padėtį, automobiliui leidžiama 2-3 min. padirbti tuščiais sūkiais.

Paskui, automobilį laikant stabdžiais, keletą kartų perjungiamos visos padėtys, kiekviena turi pabūti apie 5 sekundes. Tada grįžti į pradinę P padėtį ir, neužgesinant variklio, patikrinti tepalo lygį pagal matuoklę. Kai kurių automobilių alyvos lygį reikia tikrinti svirtį nustačius į N padėtį.

Nepaleidus variklio tikrinant alyvos lygį,  jis būtų kur kas didesnis nei iš tiesų. Alyvą ir filtrą reikią keisti nuvažiavus 30-40 tūkst. kilometrų arba kas dvejus metus, arba jei skystis yra drumzlinas ar pasidaro balta emulsija (vadinasi, į pavarų dėžę pateko vandens).

Šiuo atveju dėžę reikės išardyti, nes visas skystis niekada neišteka. Išimtis tik „Mercedes-Benz", iš tų automobilių dėžių galima išleisti visą skystį. Keičiant alyvą,  nesvarbu, kad skysčio šiek tiek lieka. Filtrą rekomenduojama keisti tik nauju.

Keičia spalvą

Transmisinis skystis turi būti skaidrus ir raudonos arba geltonos spalvos. Pagal spalvos pokytį galima spręsti, kad skystis pridegęs ar diskai išdilę.

Rudas skysčio atspalvis rodo, kad automobilis buvo eksploatuojamas sunkiomis sąlygomis. Rausvo arba gelsvo atspalvio skystį reikia keisti. Pridegus sankabų ir stabdžių diskams, išdilus įvorėms ir krumpliaračiams skystis tampa neskaidrus, pajuoduoja. Ilgai veikiančioje pavarų dėžėje, kai skystis perkaista, atsiranda lako, todėl sankabos ir stabdžiai dar labiau slysta, įstringa vožtuvai bei sklandžiai ir sutrinka hidrotransformatorius.

Balsvas skystis rodo, kad sugedusi automatinės pavarų dėžės aušinimo sistema.

Tempimas

Vienas iš problemiškiausių automobilio su automatine pavarų dėže transportavimo būdų - tempimas, kai nepaleistas variklis. Alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir net esant įjungtai N padėčiai kai kurie krumpliaračiai nebetepami. Tad tempti geriausia užkėlus varomuosius ratus ant vežimėlio arba išjungti kardaninį veleną ar pusašius.

Dar vienas autotransporto priemonės, turinčios automatinę pavarų dėžę, vilkimas yra galimas tik tuo atveju, kai pavarų dėžės konstrukcijoje yra nuo antrinio veleno sukamas papildomas alyvos siurblys, kuris, velkant tokią transporto priemonę, alyva užpildytų automatinės pavarų dėžės tepimo sistemą, hidraulinę valdymo sistemą ir hidrotransformatorių.

Jei neišleista alyva, automobilį galima traukti ne daugiau kaip 20 km atstumu 50 km per val. greičiu,  perjungimo svirtį nustačius į N padėtį. Traukiant toliau labai pablogėja pavarų dėžės tepimas. Bet kuriuo atveju velkant tokią autotransporto priemonę turi būti laikomasi pavarų dėžės techninės eksploatacijos instrukcijos reikalavimų.

Absurdas, kai šnekama, kad automobilio variklį galima paleisti tempiant, o paskui staigiai įjungus 1 poziciją. Variklis gal ir ims veikti, bet dėžės sąskaita, ji po tokių eksperimentų gali nutilti ilgam. 

Donatas BRAZDEIKIS

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Automatinė pavarų dėžė: pliusai ir minusai

Automatinė pavarų dėžė palengvina vairavimą miesto sąlygomis, tačiau ji yra kaprizinga

Lyginame: variatorius, robotizuota PD ir automatinė PD

Robotizuotos APD atsirado kaip pigi klasikinės automatinės pavarų dėžės alternatyva...

Lyginame: variatorius, robotizuota PD ir automatinė PD

Tikėtina, kad ne visi žino, bet transmisijos tipas, kai...

Lyginame: variatorius, robotizuota PD ir automatinė PD

Nesvarbu, pirksite naują ar naudotą automobilį, tikrai kils klausimas ...

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: