Laisvės pojūtis, neužmirštami įspūdžiai ir galimybė sutaupyti vilioja leistis į atostogų kelionę automobiliu. Tačiau reikia iš anksto pasidomėti kiekviena smulkmena - nuo kelionės maršruto iki automobilio būklės bei draudimo polisų. Ir neužsimokite per 10 dienų perskrosti visą Skandinaviją - svarbu nepervargti ir nepaversti kelionės darbu.

Šią vasarą automobiliu po Europą kartu su šešiais draugais keliavęs vilnietis Vilius Steponėnas džiaugėsi pasirinkęs būtent tokį būdą praleisti atostogas, bet abejojo, ar dar kartą ryžtųsi panašiai išvykai. "Turėjome tik aštuonias dienas, o maršrutas buvo tikrai ilgas. Nuvažiavome daugiau nei 4 tūkst. kilometrų - iki Kroatijos, Slovėnijos bei Italijos. Todėl grįžus norėjosi dar keletą dienų tiesiog pailsėti. Bet pamatėme tikrai daug", - pasakojo vaikinas.

Mašina tapo namais

Pasak jo, labiausiai išvargino daugybė valandų, praleistų automobilyje. Besikeisdami prie vairo draugai į Kroatiją nuvažiavo per parą, sustodavo tik trumpam pailsėti bei įsipilti degalų. Apsigyvenę pajūrio miestelyje jie kasdien vykdavo iki lankytinų objektų, esančių net kitose valstybėse. "Į Kroatiją atvažiavome šeštadienio vakarą, kitą dieną praleidome prie jūros, o pirmadienį vėl sėdome į mašiną ir išvažiavome į Veneciją. Paryčiais grįžome į Kroatiją, dieną vėl važiavome - šįkart į Slovėniją apžiūrėti natūralių požeminių urvų. Taip kur nors išvykdavome kasdien, išskyrus paskutinę dieną", - kalbėjo Vilius.

Jo teigimu, kelionės pabaigoje visi bendrakeleiviai buvo pavargę. Intensyvų maršrutą kompanija pasirinko dar prieš išvykdama, tad žinojo, kad žmonės bus išvargę, bet patirs daugybę įspūdžių.

Svarbios smulkmenos

Draugai buvo suplanavę kiekvieną kelionės smulkmeną - suskaičiavę, kiek pinigų reikės degalams bei kelių mokesčiui, parinkę, kuriose šalyse dyzelinas pigesnis, nusprendę, kuriuos miestus bei objektus aplankys, kuriais keliais važiuos ir kada kas vairuos.

"Kitaip mes tikriausiai būtume ilgiau užgaišę, ne kartą susiginčiję ir daugybės dalykų apskritai nepamatę. Reikia iš anksto pasidomėti kiekviena smulkmena, nes mažas neapsižiūrėjimas gali pridaryti daug problemų. Pavyzdžiui, nepažiūrėjome, koks yra automobilių stovėjimo aikštelės Venecijoje adresas, o navigacijoje nurodžius surasti maršrutą į miesto centrą prietaisas mums pasiūlė plaukti keltu. Teko šiek tiek paklaidžioti, kol radome greitkelį į salą", - komentavo Vilius.

Dar ruošiantis į kelionę draugus nustebino kelių mokesčiai. Italijoje ir Kroatijoje tekdavo važiuoti pro dvi užtvaras - pirmoje buvo išduodamas bilietas, kurį įkišus į mokėjimo aparatą prie antrosios užtvaros paaiškėdavo, kiek reikia susimokėti už greitkeliu nuvažiuotus kilometrus. Vengrijoje ir Slovakijoje jokių užtvarų nėra, tačiau lengvųjų automobilių vairuotojams privaloma įsigyti vinjetes.

Pasak pašnekovo, kelionės automobiliu nereikėtų rinktis žmonėms, mėgstantiems pasyvų poilsį ir per atostogas nenorintiems niekuo rūpintis. Bet nebijantieji sunkumų ir norintieji pamatyti daugiau, nei siūlo kelionių agentūrų lankstinukai, įvertins tokios kelionės pranašumus.

Pigiau ar brangiau?

Ar kelionė automobiliu bus pigesnė nei agentūrų siūlomos išvykos, priklauso nuo daugybės dalykų, labiausiai nuo degalų kainos ir kelių mokesčių lankomose valstybėse. V.Steponėnas ir jo draugai nemažai sutaupė pasirinkę ekonomišką septynvietį automobilį, naudojantį vidutiniškai 7 litrus dyzelino 100 kilometrų.

Be to, stovėjimo aikštelių ir kelių mokesčius jie taip pat dalijosi septyniese, todėl kiekvienas jaunuolis atostogoms išleido tik apie tūkstantį litų: po 300 litų kiekvienam kainavo degalai bei mokesčiai, po 200 litų jie sumokėjo už penkias nakvynes privačiuose apartamentuose, o likusių pinigų užteko pramogoms ir maistui.

Tačiau keliaujant dviem automobiliais arba mažesnei grupei išlaidos būtų gerokai didesnės, be to, lankantis turtingesnėse šalyse tektų daugiau pakloti už viešbučius.

Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovė Eglė Kestenienė tvirtino, kad keliones automobiliu paprastai renkasi kiek didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys poilsiautojai, bet dažniausiai atostogų būdas priklauso nuo žmogaus pomėgių. "Vieni mėgsta skraidyti ir nuvykę į numatytą vietą keliauti ar ilsėtis, kiti - važiuoja autobusu ir žvalgosi pro langą, o treti važiuoja automobiliu, nes mėgsta būti nepriklausomi", - vardijo ji.

Daugiau - nereiškia geriau

Pašnekovė patarė kelionę planuoti atsižvelgiant į finansines galimybes, ankstesnių išvykų patirtį ir turimą laiką. "Pagal laiką galima planuoti, kokį atstumą nuvažiuosite. Jei turite 3-4 laisvas dienas, galite keliauti į Lenkiją, Slovakiją ar Čekiją. Turintieji tris savaites atostogų vyksta net iki Portugalijos. Būna, kad žmogus, ketinantis keliauti tik 10 dienų, mosteli per visą Skandinavijos žemėlapį. Tačiau tūkstančius kilometrų nuvažiuoti per trumpą laiką neįmanoma, todėl svarbu įvertinti savo galimybes", - tvirtino E.Kestenienė.

Kad kelionė netaptų našta, spėtumėte apžiūrėti pakankamai lankytinų objektų ir dar liktų laiko poilsiui bei neplanuotiems sustojimams, pašnekovė rekomendavo paskaityti interneto diskusijų svetainėse skelbiamų kitų keliautojų atsiliepimų ir neužsibrėžti per daug. Pasak jos, keliautojams į Vakarų Europą vertėtų pirmąją nakvynę susiplanuoti Lenkijos vakaruose, o vėliau per dieną įveikti 300-400 kilometrų, atsižvelgiant į norimas aplankyti vietas. "Svarbu nepervargti ir nepaversti kelionės darbu", - rekomendavo E.Kestenienė, ne kartą pati keliavusi automobiliu po svečias šalis.

Yra ko bartis

Ruošiantis į kelionę būtina įvertinti ir kompanijos poreikius, nes vieni žmonės mieliau leidžia laiką vaizdingos gamtos apsuptyje, o kiti neįsivaizduoja atostogų be krašto architektūros ir kultūros objektų lankymo. Panašių nesutarimų gali būti dar daugiau: jei vienas iš keturių ekipažo narių tikėsis pasivaikščiojimo kalnų takeliais, kitas - deginimosi paplūdimyje, trečias norės aplankyti keletą garsių muziejų, o ketvirtas vis reikalaus sustoti pasipildyti alaus atsargų, konflikto neišvengsite.

Todėl kelionės maršrutą būtina susiplanuoti prieš išvykstant. Ar tai padaryti detaliai ar tik apytiksliai, kiekvienos atostogautojų kompanijos pasirinkimas, nes abu būdai turi savų pranašumų ir trūkumų. Nusprendus keliauti be jokio aiškaus maršruto ir iš anksto pasirinktų vietų nakvynei, galima netikėtai pamatyti daugybę stebinančių objektų ir panoramų, mėgautis spontaniškumo ir laisvės pojūčiais bei ilgiau užtrukti labiau patikusiose vietose. Bet nesuplanavę, kokius objektus norėtų pamatyti, grįžę namo žmonės gali labai nusivilti sužinoję, kad pravažiavo vos kelis kilometrus prošal nuo įspūdingos vietovės, o nežinodami matytų architektūros objektų istorijos negalėjo įvertinti jų reikšmingumo.

Pagal vaikų poreikius

Didžiausias praktinis laisvo maršruto trūkumas yra netikėtai išaugusios išlaidos. Mat nenusprendę, kur nakvos, atostogautojai gali neberasti vietų pigesniame viešbutyje ar būti priversti neplanuotai daug mokėti už automobilių stovėjimo aikštelę, degalus bei maistą.

Griežtai suplanavus kelionę tokių netikėtumų greičiausiai nebus, bet keliautojai gali jaustis suvaržyti, nes net aptikę tikrą rojaus kampelį jie negalės jame užtrukti ilgiau nei planuota.

Dar daugiau dalykų teks apgalvoti, jei planuojate išvykti su vaikais. Mažiesiems greičiausiai bus neįdomu visą dieną apžiūrinėti architektūros šedevrus ar galerijų eksponatus, todėl į kelionės maršrutą E.Kestenienė patarė įtraukti apsilankymą atrakcionų ar vandens pramogų parke, o į kelią pasiimti priemonių vaikams užimti, pavyzdžiui, kelioninį vaizdo grotuvą.

Tikrinkite "ratus" ir apsidrauskite

Net jei automobilis techniškai tvarkingas, nematyti jokių gedimų požymių, prieš kelionę jį vertėtų patikrinti servise. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į stabdžių trinkeles, važiuoklę, aušinimo sistemą, įsitikinti, kad automobilyje yra naudoti paruoštas atsarginis ratas, gesintuvas, avarinis ženklas, vaistinėlė su kiek daugiau vaistų, nei reikalaujama.

Vertėtų pasirūpinti ir draudimu nuo nelaimingų atsitikimų - geriau, kai 20-30 litų kainuojančio poliso tiesiog neprireikia, nei atsitikus nelaimei tektų sumokėti milžinišką sumą užsienio šalies ligoninei.

Svarbu nepamiršti ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo - jis būtinas visose Europos Sąjungos šalyse ir yra išgelbėjęs ne vieną lietuvį nuo didelių nemalonumų.

"Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas tvirtino, kad per metus bendrovė padengia 10-12 mln. litų žalos dėl lietuvių užsienyje sukeltų avarijų. Vidutinė išmoka dėl avarijoje užsienyje apgadinto turto, bendrovės duomenimis, siekia 13 tūkst. litų, o dėl asmens sveikatos sutrikdymo - net 40-60 tūkst. litų, nors vidutinė išmoka dėl avarijos Lietuvoje siekia tik 2500-3000 litų, o asmens žala - apie 5000 litų.

"Brangiausiai "Lietuvos draudimui" iki šiol kainavo 2004 metais Lietuvos piliečio sukelta avarija Airijoje, per kurią buvo sunkiai sužalota Airijos pilietė, o bendra nuostolio dėl visų avarijos padarinių ir gydymo išlaidų suma išaugo iki 1,24 mln. litų", - prisiminė jis.

Nesunku nuspėti, kad daugiausia nuostolių patiriama arčiausiai Lietuvos. "Šiemet daugiausia nelaimių keliuose įvyko Vokietijoje, antroje vietoje yra Lenkija. Paprastai šio sąrašo lyderė būdavo Lenkija, antra pagal nelaimių skaičių - Vokietija, po jos - Latvija ir Didžioji Britanija", - vardijo draudimo bendrovės "If" užsienio žalų ekspertė Evita Horste.

Panašią žalos geografiją atskleidė ir "BTA draudimo" duomenys -daugiausia nelaimių įvyksta Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Bendrovės "Lietuvos draudimas" informacija rodo, kad jos klientai daugiausia žalos padaro Lenkijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Lietuvių užsienyje sukeltų avarijų žala "If" draudimo bendrovėje sudaro 14 proc., bendrovėje "Lietuvos draudime" - 26 proc., o įmonėje "BTA draudimas" - net 55,8 proc. visos pagal TPVCA atlyginamos žalos.

Ilona STAŠKUTĖ