Pradėkime nuo to, kad „Fusion“ nereiktų aklai tapatinti su „Fiesta“. Nors abi mašinos mažos ir kažkiek panašios, jų, iš pirmo žvilgsnio, panašios detalės gali skirtis medžiagomis, storiu, guminiu elementų tamprumu ir pan. Pagrindinis kriterijus – ne forma ar spalva, o detalės numeris. Jį galima nuskaityti iš VIN kodų, kurių ant kėbulo yra trys.

Perkant dėvėtą modelį ypač įdėmiai reiktų apžiūrėti lentelę ant dešinio kėbulo statramsčio. Gali būti, kad VIN kodas buvo nutrintas netyčia, poliruojant mašiną, tačiau kartais tai daroma tyčia, siekiant nuslėpti kėbulo remontą. Jei iškylą abejonių, esant galimybei, kreipkitės į oficialų platintoją. Taip pat neprošal būtų patikrinti kaip veikia elektroninės sistemos.

Laukėme ir pagaliau sulaukėme

„Ford Fusion“ debiutavo 2002 m. Kėbulas – 5 durų universalas (UAV – Urban Active Vehicle). Varikliai: benzininiai – „Duratec p4“ 1,4 l 80 AG; 1,6 l 100 AG, dyzeliniai – su „commom rail“ ir turbininiu įpūtimu P4 1,4 l 68 AG. Varantys ratai priekiniai, pavarų dėžės: mechaninė 5 pavarų, automatinė 4 pavarų arba „Durashift EST“.

2003 m. „EuroNCAP“ avariniai bandymai: 11 bal7 už smūgį iš priekio, 13 – už šoninį smūgį, plius 1 balas už sistemą, primenančia apie neprisegtus diržus. Viso – 25 balai iš 36 galimų, o tai – 4 žvaigždutės už saugumą.

2005 m. kiek pakeista automobilio išvaizda, sumontuoti nauji bamperiai ir žibintai. Taip pat automobiliukas gavo naujus variklius: benzininį – „Duratec P4“ 1,2 l 75 AG; dyzelinį – „common rail“ su turbininiu įpūtimu P4 1,6 l 90 AG.

Didelė mažytės mašinėlės elektronika

Platintojų diagnostikos kompleksas IDS (Integrated Diagnostic System) gali daug ką papsakoti apie automobilį, nes kiekviename stambiame elektroniniame bloke yra NĮĮ (nuolatinio įsiminimo įranga), sauganti savo istoriją. Svarbi yra ne tik absoliuti, bet ir sąlyginė kiekvieno bloko informacija – kad sutaptų visų blokų rodmenys. Rida, rodoma prietaisų skydelyje, neturi skirtis nuo variklio valdymo bloko pateikiamos informacijos, raktų skaičius turi atitikti įrašus fiksatoriaus istorijoje ir pan. Pajungus IDS prie interneto galima kreiptis į centrinį „Ford“ serverį ir gauti visą informaciją apie mašinai atliktas technines apžiūras, kurių atlikimo laikas turi būti adekvatus mašinos ridai.

„Ford“ pasyvios apsaugos sistema patikima. Ne be reikalo Europoje ji papuola į pirmąjį atsparumo įsilaužimui dešimtuką, tad dideliais kiekiais papildomos signalizacijos rūpintis nebereikia. Ir reikalas ne tik tame, kad „Fusion“ nėra mėgstama vagišių. Ne kiekvienas sugebės multipleksinėje instaliacijoje atsirinkti užvedimui reikiamus laidus. Dėl šios pačios priežasties rekomenduotina iškart pirkti mašiną su visais norimais privalumais, todėl, kad vėliau sumontuoti, tarkim, papildomas kolonėles bus arba labai brangu, arba labai sudėtinga.

Eksploatuojant multipleksinė, kaip ir visa likusi instaliacija, problemų beveik nekelia. Dėmesį reiktų atkreipti nebent į ABS daviklių sujungimus ant užpakalinio tilto sijos – jį galima nesunkiai pažeisti. Saugikliai, kaip ir „Fiesta“, sumontuoti salone, už daiktadėžės, o dešiniau komutacinio bloko rasite avarinį kuro padavimo jungiklį. Jungiklis dirba patikimai ir, paprastai, nesikaprizina, bet jei po stiproko papurtymo kelyje variklis užgeso, visų pirmą patikrinkite jį. Mygtukas turi būti įspaustas.

Kur rankas galima kišti, o kur – ne.

Nenustebkite, jei jūsų mažylis nuspręs neleisti prie variklio. Beje, problemos su variklio dangčiais – daugelio „Ford“ modelių problema. „Fusion“ tai gali atsitikti dėl atsitiktinai pasukiotų buferių–atmuštukų, tad verčiau jų nelieskite. Jeigu įsigytoje mašinoje jie jau buvo pasukioti, nusteikite, kad variklio dangtį teks atidarinėti dviese: vienas salone trauks už rankenėlės, o kitas spaus dangtį, padėdamas spyruoklei pasukti užraktą. Reguliuojant variklio dangčio spynelę rekomenduojama priekinius (nereguliuojamus) buferius pakeisti kūginiais, o ant spynelės lynelio užmauti veržlę, taip sumažinant laisvą lynelio eigą.

Jokiu būdu nemėginkite patys keisti KPM diržo. Skriemuliai ant velenų laikosi tik dėl trinties. Išardžius prievadą, vėliau teks ilgai graužtis, kadangi grąžinti viską į vietą prieš tai velenų neužfiksavus specialia įranga, neįmanoma. Nėra lengva sureguliuoti tarpelius cilindrų skyriuje, nors šito reikia labai retai. Išmatuoti tarpelius nesunku, bet norint juos sureguliuoti reikia keisti stūmoklius, o tam reikia nuimti velenus. Nelabai pavyks patiems pakeisti ir pagalbinių prievadų diržą. Įtempimo mechanizmų prievade nėra, todėl diržo sumontavimui taip pat reikia spec. įrangos. Šiuos darbus vertėtų patikėti specialistams. Juo labiau, kad daryti tai teks palyginti nedažnai. Gamintojai rekomenduoja šias procedūras atlikti maždaug po 150 000 km, tačiau jei mašina eksploatuoja sudėtingesnėmis sąlygomis, tai procedūrą gali tekti atlikti po 120 000 km.

Jei pilate benziną

Benzininimas automobiliams griežtai tinka tik ne žemesnio kaip 95 oktaninio skaičiaus kuras. Tada tik kas kokius 30 000 km teks keisti degimo žvakes, o kitų problemų kilti neturėtų. Platintojai net purkštukus siūlo plauti tik iškilus tokiai būtinybei – kai variklis pradės veikti netolygiai arba prietaisų skydelyje užsidegs užrašas „Check Engine“. Beje, toks užrašas gali užsidegti ir po 100 000 km, užsiteršus benzino siurblio tinkleliui. Tokiu atveju tinklelį valyti jau per vėlu, nes kolektoriaus varikliukas būna gerokai padegęs ir tenka keisti visą benzino siurblį.

Ir vėl dyzelis?

Praktika rodo, kad benzininiai varikliai nepasižymi ekonomiškumu ir bukletuose nurodytas kuro sąnaudas gerokai viršija. Deja, šito negalima priskirti prie gedimų, kadangi vakarietiška „miesto ciklo“ samprata kartais gerokai skiriasi nuo mūsų amžinai remontuojamų gatvių realybės. To nepasakysi apie dyzelinius variklius, kurie paprastai naudoja tiek kuro, kiek parašyta, tačiau dyzelinis „Fusion“ ir kainuos brangiau, ir jo teks paieškoti. Tačiau tai vienintelės problemos, kadangi pilant kokybišką kurą ir dar laikantis sezoniškumo, dyzeliniai „Ford“ varikliai veikia labai patikimai.

Mažytės „Fusion“ paslaptys

„Fusion“ turi savo žavesio paslapčių – kompaktiškas kėbulas, tačiau ganėtinai erdvus salonas. Šiai mašinai, kaip ir „Fiesta“ galima drąsiai taikyti posakį „viduje didesnis negu išorėje“. Kėbului pretenzijų kilti neturėtų. Jei jis nėra pabuvojęs avarijoje, tai net ant pirmųjų partijų mašinų rūdžių būti neturėtų.

Avarijos atveju „Fusion“ keleiviai gali jaustis ganėtinai saugiai – šiaip ar taip 4 EuroNCAP žvaigždutės, nors problemų gali sukelti prietaisų skydelis arba durų rankenėlių ranktūriai.

Ir dar kai kas

Jei atliekant kėbulo remontą reikia išhermetizuoti hidraulinį vairo stiprintuvą, uždengiame atvamzdžius, kad į hidraulinę sistemą nepatektų drėgmės. Dėl „Fusion“ sukomponavimo tai labai tikėtina – spaudimo vamzdelis puikiai renka vandenį, taip gerokai sutrumpindamas mechanizmo tarnavimo laiką. Kitokių rimtų problemų nei vairo mechanizmas, nei stabdžiai kelti netūrėtų. Priekines stabdžių trinkeles keisti reikia kas 35 000 – 45 000 km, diskai tarnauja dvigubai ilgiau ir keičiami, dažniausiai, tik dėl susidėvėjimo. Užpakalinių, būgninių stabdžių trinkelės tarnauja apie 100 000 km, iki 90 000 km turėtų ištarnauti amortizatoriai ir skersinio stabilumo stabilizatoriaus įvorės. Kartais, kol mašina dar šalta, jie gali girgždėti, tačiau laisvumo ar kalimo jie tikrai nekelia. Tik kai ateis laikas juos keisti, nusiteikite, kad tai bus ilgoka ir nepigi procedūra. Stebulių guoliai irgi ilgaamžiai.

Vokiečių TUV duomenimis, „Fusion“ – ganėtinai patikimas automobilis. Dviejų–trijų metų automobilių grupėje „Fusion“ užima antrą vietą.

„Ford Fusion 1,4 16V“ techninės charakteristikos

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos iš http://constructeurs.photos.caradisiac.com/

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Laikas mažinti išlaidas degalams? Pirkite mažą automobilį. Tam galite pasinaudoti nemokama autoreviu.lt skelbimų sistema. Tai tikrai nėra sudėtinga. Tiesiog reikia užsiregistruoti ir galite talpinti skelbimus.