Avarijas sukėlusieji neretai sugalvoja, kaip išsisukti nuo atsakomybės. Dažnas kaltininkas sugeba eismo įvykyje dalyvavusiam asmeniui apsukti galvą ir šis patiki deklaraciją užpildyti jam. Tik vėliau sužino, kad joje įrašytos išgalvotos pavardės. Nesant kaltininko automobilį tenka remontuoti savo lėšomis.

Apsuka galvą

Draudimo bendrovių ekspertai tvirtina, kad pastaruoju metu tokių situacijų padaugėjo.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas sako, kad teko susidurti su keliomis eismo įvykio deklaracijomis, kuriose avarijos kaltininko duomenys išgalvoti. A.Pilčico teigimu, taip būna tada, kai padaręs eismo įvykį vairuotojas pasisiūlė deklaraciją užpildyti ir už save, ir už nukentėjusįjį.

Pasak eksperto, sukčiai taip išvengia atsakomybės ir pridaro nemažai nuostolio kitiems avarijoje dalyvavusiems asmenims. Kai kaltininko neįmanoma nustatyti, o  nukentėjusysis nėra apsidraudęs kasko draudimu, automobilį remontuoti jis turi savo lėšomis.

„Sukčius dažniausiai pasinaudoja tuo, kad vairuotojas dėl eismo įvykio patiria šoką ar bent sutrinka. Jis apsimeta esąs geranoriškas ir pasisiūlo greitai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tada surašo neteisingus duomenis ir išvengia atsakomybės už eismo įvykį", -  pasakojo A.Pilčicas.

Pateikia išgalvotus duomenis

A.Pilčicas tikina, kad avarijos kaltininkas eismo įvykio deklaracijoje įrašo savo išgalvotą vardą, pavardę, kitus asmeninius duomenis.

Pasak jo, apgavikas teisingai nurodo automobilio modelį, kad nukentėjusiajam į akis nekristų akivaizdus neatitikimas. Tačiau pateikia melagingus registracijos ir draudimo poliso duomenis. Patiklus nukentėjusysis nieko netikrina ir pasirašo deklaraciją, o vėliau turi daug rūpesčių.

Pasak A.Pilčico,  pagal Draudimo įstatymą išmoka dėl apgadinto automobilio jo savininkui gali būti mokama tik tada, jei yra aiškus eismo įvykio kaltininkas.

„Kai per avariją nukentėjęs vairuotojas kreipiasi į eismo įvykio deklaracijoje nurodytą kaltininko draudimo bendrovę ir paaiškėja, kad duomenys išgalvoti, nurodytas žmogus neegzistuoja, nukentėjusiajam už automobilio remontą tenka mokėti iš savo kišenės", - aiškino draudimo ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pildant deklaraciją reikėtų neskubėti ir nepasiduoti jokiam spaudimui.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva" apie 95 proc. eismo įvykių administruoja, remdamasi eismo įvykio deklaracijomis. Tik apie 10 proc. jų užpildoma visiškai teisingai, kas dešimtoje deklaracijoje būna tiek netikslumų, kad tenka ją perrašyti. Draudimo įmonės atstovas perspėja, kad deklaracijų taisyti negalima, jeigu kitos išeities nėra, prie pataisymų būtinai turi pasirašyti abu vairuotojai.

Pasitelkia psichologinę prievartą

AB „Lietuvos draudimas" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas sako, kad pildydami deklaracijas sukčiauja ir apgaudinėja nukentėjusįjį bei draudikus maždaug 5 proc.  avarijų kaltininkų.

G.Matiukas pasakoja, kad kai kurie eismo įvykį sukėlusieji sugeba kaltę suversti mažesnį vairavimo stažą turintiems, senyvo amžiaus vairuotojams, moterims.

„Apsukrūs vyrukai taip sugeba apgauti tokius vairuotojus, kad šie pripažįsta nusižengę Kelių eismo taisyklėms ir pasirašo deklaracijoje, jog yra kalti, nors iš tiesų nieko blogo nepadarė. Draudikams gavus tokią eismo įvykio deklaraciją iš karto tampa aišku, kad tyčia ar netyčia vairuotojai „susikeitė" vietomis ir kaltas tapo nekaltu. Tokiais atvejais žalos administravimas būna ilgesnis ir sudėtingesnis, nes reikia abiejų įvykyje dalyvavusių asmenų papildomų paaiškinimų, eismo įvykio vietos apžiūros, atlikti ekspertinį tyrimą", - kalbėjo direktorius.

G.Matiukas pažymi, kad dažniausiai kaltę prisiima patiklūs žmonės.

„Pasitelkiama ir psichologinė prievarta. Yra buvę, kad moteris, sustabdžiusi mašiną prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, pasirašė esanti  kalta. Mat ją tuo įtikino atsitrenkęs į jos automobilį BMW vairuotojas - esą būtų dar spėjusi „peršokti" sankryžą. Tačiau  kaltas tas,  kuris nesilaikė saugaus atstumo", - aiškina specialistas.

Ekspertas pažymi, kad pasitaiko ir tokių sukčiavimų, kai kaltininko pagaili į avariją patekęs turintis kasko draudimą vairuotojas.

„Būna, kai apsidraudusiajam kasko draudimu pasidaro gaila avarijos kaltininko, kuris negalės susimokėti už savo automobilio remontą", - sako G.Matiukas.

Mėgina susitarti

Kompleksinių žalų direktoriaus teigimu, būna, kai į avariją patekęs neapsidraudusysis  bando susitarti su kitu vairuotoju.

„Dažniausias bandymas sukčiauti - mėginimas susitarti ir apsidrausti po avarijos, eismo įvykio laiko klastojimas. Nukentėjęs asmuo nesupranta, kad prašymas palaukti, kol kitas vairuotojas apsidraus, neturi jokios prasmės. Draudimo bendrovė bet kokiu atveju nukentėjusiam vairuotojui atlygintų žalą. Tačiau kai žmogus iš gailesčio avarijos kaltininkui sutinka klastoti deklaracijos dokumentą, jis tampa nusikaltimo bendrininku. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė", -  aiškina G.Matiukas.

Jis mena kuriozinį atvejį, kai abu eismo įvykio dalyviai kiekvienas savo mašinoje užsipildė skirtingas deklaracijas.

„Kaip avarijos kaltininką šie vairuotojai nurodė vienas kitą. Abu nubraižė įvykio schemą taip, kaip jiems atrodė, davė vienas kitam pasirašyti skirtingas deklaracijas, o vėliau, kaip ir įprasta, jas pristatė į savo draudimo bendrovę. Kas kaltas dėl eismo įvykio? Kitos draudimo bendrovės  darbuotojai mums sako: „Pasižiūrėkite į deklaraciją, aiškiai nurodyta, kad kaltas jūsų klientas." Mes atkertame:„Ne, tai jūs pasižiūrėkite: deklaracijoje parašyta, kad kaltininkas jūsiškis." Kiekvienas pasiėmėme deklaracijas, palyginome - jos visiškai skirtingos. Kai viskas išaiškėjo, ginčą išsprendėme labai greitai: atkūrėme įvykio aplinkybes ir nustatėme tikrąjį kaltininką", - „Sekundei" pasakojo G.Matiukas.

Vaida REPOVIENĖ