Bet kuris būdų gauti energiją ir ją panaudoti gali būti nesaugus. Net besidegindami saulėje galite nudegti.

Civilizacijos pradžioje žmogus ugnį naudojo kaip energijos šaltinį, ruošdamas maistą. Dabar yra daugybė būdų išgauti energiją ir ją panaudoti. Pavyzdžiui, visi žino, kas yra benzinas, kaip lengvai jis užsiliepsnoja ir koks jis pavojingas, nesilaikant saugos taisyklių, bet niekas nesibaimina. Nė nesusidūręs su šia degalų rūšimi žmogus žino, kad negalima tikrinti uždaros benzino talpos degančiu degtuku.

Su dujomis tas pats, tiesiog reikia perprasti jų savybes ir liautis bijojus. Pradėsime kalbą nuo baliono, kuriame saugomos dujos.

Balionas - tai talpa, kurioje laikomos suslėgtos dujos. Kaip ir daugelis aukšto slėgio talpų, jos gaminamos pagal specialią technologiją iš didelio atsparumo plieno tik atitinkamą leidimą turinčiose įmonėse. Kiekvienas balionas išbandomas stebint kontrolieriui. Bandoma hidrauliniu 3.0MPa būdu vieną minutę. Bandymo metu neturi atsirasti nuotekų ar keistis baliono forma. Visi duomenys dokumentaliai fiksuojami, kiekvienam balionui išduodamas pasas.

Įmonėse gaminamas ganėtinai platus talpų asortimentas. Balionai būna įvairių - cilindro ir rato - formų. Cilindriniai yra įvairaus ilgio ir skersmens, gali būti nuo 20 iki 270 litrų talpos. Rato formos talpų tūris būna nuo 35 iki 60 litrų.

Visi balionai įmontuojami autoservisuose, turinčiuose specialią įrangą ir atitinkamą leidimą šiems darbams. Jie gali tarnauti ir kaip apsauga. Yra užfiksuota atvejų, kai balionai išgelbėjo užpakalinės sėdynės keleivių gyvybes.

Prisilaikant saugios eksploatacijos normų, dujiniai balionai turi būti užpildyti ne daugiau kaip 80 proc. tūrio. Būtent todėl ant baliono montuojamas specialus daugiafunkcis vožtuvas, reguliuojantis baliono užpildymą aštuoniasdešimčia procentų, be to, jis dujas paduoda į variklį arba sustabdo jų tekėjimą reikiamu momentu.

Pavyzdžiui, trūkus magistraliniam vamzdeliui (jis jungia balioną su variklio dujine įranga), daugiafunkciame vožtuve įsijungia specialus prietaisas, nutraukiantis dujų tiekimą iš baliono. Kai ant baliono montuojami daugiafunkciai vožtuvai (jie privalo turėti tarptautinį sertifikatą), slėgis balione niekada nepasiekia išbandomųjų dydžių, nes, esant 2,5MPa slėgiui, suveikia avarinis ventilis ir per vėdinimo sistemą sumažina baliono slėgį. Kai slėgis balione sumažėja, avarinis ventilis užsidaro, palaikydamas reikiamą slėgį balione. Dar vienas iš daugiafunkcio vožtuvo elementų, sulaikantis dujų nutekėjimą iš plyšusio dujų užpildymo vamzdelio, išeinančio iš baliono, yra atvirkštinis vožtuvas. Panašios konstrukcijos vožtuvas įmontuotas išoriniame užpildymo įtaise. Kitas elementas, tiekiantis dujas iš baliono į variklį, yra magistralinis vožtuvas, nutraukiantis dujų tiekimą į reduktorių, jeigu nedirba variklis. Ir paskutinis dujų tiekimą į variklį kontroliuojantis elementas - reduktorius, reaguojantis dirbančio variklio sumažėjusį dujų slėgį.

Jei variklis sustoja, dujų išretėjimas išnyksta ir reduktorius nutraukia tiekimą. Reduktoriuje yra dar viena sistema, reaguojanti į variklio darbą ir ypač patikimai stabdanti tiekimą.

Apsaugos sistemos neleidžia nekontroliuojamo dujų tiekimo iš baliono į variklį ir, nors paradoksalu, bet galima teigti, kad dujinių degalų naudojimas net saugesnis už benziną.

Derėtų nepamiršti, kad bet kuriuos degalus reikia naudoti laikantis eksploatavimo taisyklių.

Roman Doval, UAB Autodujos