Negalime nepasidžiaugti - projektas „Gražioji Lietuva" sulaukia didėjančio palaikymo ir susidomėjimo. Tiesa, ne visi mūsų skaitytojai gyvena Lietuvoje, tad tai leidžia gerokai išsiplėsti projekto geografijai ir susipažinti su kitų šalių lankytinomis vietomis arba ypatumais.

Tautietė Giedrė, gyvenanti Australijoje, neseniai lankėsi egzotiškoje Balio saloje. Šiandien pristatome jos parengtą pažintinę ekskursiją po šią egzotišką salą.

Balis - Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salų. Jis priklauso Mažosioms Sundos saloms. Saloje gyvena apie 3 mln. gyventojų. Vyrauja baliečiai, javiečiai ir madūriečiai. Pagrindinės kalbos dvi - baliečių ir indoneziečių. Regionas tolerantiškas įvairiems žmonėms, tad čia vieni šalia kitų gyvena hinduistai, išpažįstantieji Islamą ir net krikščionys.

Pirmą kartą atvykusiems į salą reikia žinoti, kad čia veikia vaikų mafija: 4-5 vaikų grupelė ir jų vadas, kuriam ne daugiau kaip 9 metai, apsimeta pardavinėjantys pintas apyrankes, o iš tiesų vagia... Prieina prie tavęs, vienas siūlo apyrankes, o kitas stumia ir traukia rankinę iš rankų. Kai žmonės vidutiniškai uždirba apie 40 JAV dolerių per mėnesį, tai suprantama, bet nepateisinama. Juo labiau, kad ten viskas daug pigiau (lyginant su Australija). Piratines kompaktines plokšteles visai atvirai siūlo jau oro uoste.

Pirmas dalykas, kuris sukrėtė išėjus iš oro uosto ir patraukus pažindintis su sala - vairavimas nesilaikant jokių taisyklių ir labai siauros miestų gatvės. Kelio ženklų per visą kelionės laiką teko matyti tik keletą. Miestuose jų vienetai, už miesto nebėra. Vienas ženklas sudomino. Tai buvo draudimas statyti automobilį ... žiedinėje sankryžoje. Jis, greičiausiai, traktuojamas kaip rekomendacinis, nes baliečiai automobilius stabdo ten, kur tik užsigeidžia. Šaligatviai labai siauri, bet vietos vairuotojai sugeba pastatyti automobiliukus ir ant jų. Niekad nepamiršiu, kaip siauroje gatvelėj susidarė įspūdinga spūstis. Reikalas tas, kad pirmoji kolonos mašina sustojo norėdama pasiimti keleivius - motiną ir 3 vaikais....Kol vairuotojas sodino vaikus, jo žmona bandė pakrauti į automobilį vežimą. Per tą laiką už jų išsirikiavusi automobilių kolona be jokių pypsėjimų laukė apie 10 min. Panašu, kad tokia praktika čia įprasta, nes jie stato automobilius ten, kur tik randa laisvą vietą - kad ir viduryje gatvės. Tai nemokama, tad visi bando kur nors priglausti automobilius.

Galbūt kelių eismo taisyklės saloje ir egzistuoja, tačiau vietiniai jų nesilaiko. Jų pavyzdžiu seka ir užsienio turistai, kurių Balyje netrūksta. Keliuose - jokio draugiškumo ar pagarbos vienas kitam. Apie tai, kad tave praleis, leis išsukti arba įsukti, galima tik pasvajoti. Eismą reguliuojančius policininkus teko matyti tik didžiosiose miestų sankryžose, kur eismas bent minimaliai tampa tvarkingesnis. Manau, kad jei ir čia nebūtų eismo reguliuotojų, sankryžos būtų nuolatinė avarijų vieta. Gal taip ir buvo, o tik todėl vietos valdžia nusprendė imtis priemonių.

Kelio ženklų yra, tačiau jų labai nedaug ir, greičiausiai, jie skirti tik turistams. Neteko matyti vietinio vairuotojo, kuris rimtai žiūrėtų į kelio ženklus. Net jei nurodyta, kad eismas vienpusis, dažnas balietis, jei tik jam taip patogiau, važiuoja prieš eismą.

Keliuose ir keliukuose labai daug motociklų. Neabejotinai tai - populiariausia transporto priemonė šalyje. Ja naudojasi tiek vietiniai, tiek turistai. Tiesa, pastarieji dažnai važinėja neturėdami teisių, tačiau tai niekam nerūpi. Vietinių teigimu, salos policija labai korumpuota, tad teisių laikytis neapsimoka. Jei tave sulaiko važiuojant motociklu be vairuotojo pažymėjimo, duodi policininkui 5 JAV dolerius ir ramiai važiuoji toliau. Nusistovėjusi tarsi tokia nerašyta taisyklė - motociklas, 5 JAV doleriai, atviras kelias. Būtent todėl vieni nesirūpina įsigyti vairuotojų pažymėjimų, o kiti sėkmingai tuo naudojasi.

Kuras ten pigus. Pakelėse pardavinėja talpas po 10 litrų su pigiu benzinu motociklams. Degalinių stenduose nėra kuro kainų.

Daug taksi automobilių. Taksi paslaugos, lyginant su Australija, čia labai pigios. Teko matyti miesto gatvėse ir arklių traukiamų vežimų, bet įdomu tai, kad vežimai skirti turistams. Vietiniai tokiu transportu nesinaudoja. Be to, važiavimas arklių traukiama karieta gerokai brangesnis negu kelionė paprastu taksi.

Kalbant apie kainas (ir taksi, ir šiaip), su vietiniais reikia derėtis, nes dažnas bando užsidirbti iš naivių turistų. Pavyzdys: oficialiai 2 suaugusiesiems ir 2 vaikams „Bali safari" kainuoja nuo 270 JAV dolerių. Mes tokio turo neėmėme, o pusei dienos pasisamdėme gidą su mašina (gidui sumokėjom 15 JAV dolerių), už nuvežimą, kurą ir laukimą 6 val. Dar teko palikti 70 JAV dolerių už safarį, tačiau apsisukome pigiai.

Gal kažkam bus netikėta, bet paplūdimio smėlis saloje nelabai mielas. Net Lietuvos pajūrio smėliukas minkštas, o Balyje jis purvinas ir šlapias.

Lankomiausios vietos šalyje yra drugelių parkas, beždžionių miškas, safaris, visos senosios šalies šventovės ir Vulkano ežeras. Prie bene garsiausios „mother temple" reikia važiuoti leidžiantis saulei. Vietiniai pasakoja, kad tada ten nuostabiausias vaizdas. Deja, nesulaukėme saulėlydžio, nes pradėjo lyti ir teko grįžti į viešbutį.

Reiktų aplankyti paukščių parką. Paukščių ten galybė ir labai gražu.

Yra Balyje ką veikt ir atvykus be vaikų. Naktinis gyvenimas čia verda iki pat ryto - barai, klubai diskotekos, bet apie tai - kada nors kitą kartą.

Specialiai autoreviu.lt iš Balio Giedrė

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.